Tulžies pūslės akmenligė


Apibrėžimas

Tulžies pūslės akmenligė – tai liga, kuriai būdingas akmenų susidarymas tulžies pūslėje ir jų sukelti skausmo priepuoliai.


Priežastys

Tulžies pūslės akmenų formavimuisi įtakos turi amžius (su amžiumi rizika didėja), lytis ir hormonai (dažniau serga vaisingo amžiaus moterys, taip pat vartojančios estrogenų, nėščiosios), medžiagų apykaitos sutrikimas (nutukimas, miksedema, cukrinis diabetas), mityba (badavimas, daug cholesterolio ir mažai skaidulų turinčio maisto vartojimas, parenterinis maitinimas (kai dėl sunkios būklės neįmanomas normalus maitinimas ir skiriama maitinamųjų mišinių į veną), padidėjęs eritrocitų irimas (hemolizė), lėtinės kepenų ir tulžies pūslės ligos, klubinės žarnos pašalinimas ir ligos (pvz., Krono liga), paveldimumas. Dėl šių priežasčių didėja tulžies klampumas, sutrinka jos rūgščių apykaita ir motorika, tulžis ilgiau užsilaiko pūslėje, iškrenta į nuosėdas, kurių daugėjant susidaro akmenų. Akmenys gali būti bilirubininiai (gana retai, pvz., esant hemolizei), cholesteroliniai ir mišrūs (dažniausiai). Jų dydis būna labai įvairus. Skausmus dažniausiai sukelia smulkūs akmenukai.


Simptomai

Pilvo skausmas
Vėmimas
Gelta
Šviesios išmatos
Maudimas dešinėje pašonėje
Pilvo pūtimas
Pykinimas
Tamsus, drumstas šlapimas


Eiga

Labai dažnai tulžies pūslės akmenys jokių nusiskundimų nesukelia ir randami atsitiktinai. Simptomus sukeliančiai tulžies pūslės akmenligei būdingi skausmo priepuoliai, trunkantys nuo keliolikos minučių iki kelių valandų, dažnai atsirandantys pavalgius riebaus, aštraus maisto. Stiprus spazminis, diegiantis skausmas jaučiamas viršutinėje dešinėje pilvo dalyje ar duobutėje po krūtinkauliu ir gali plisti į dešinį petį, nugarą. Atsiranda pykinimas, vėmimas, neretai skausmo priepuolio metu pasireiškia gelta – pagelsta akys, oda, pašviesėja išmatos, patamsėja šlapimas. Praėjus skausmo priepuoliui dar kelias dienas gali būti jaučiamas maudimas dešinėje pašonėje. Lengvesniais atvejais skausmo priepuolių nebūna, tačiau skundžiamasi maudimu, sunkumu po dešiniuoju šonkaulių lanku, šleikštuliu, pilvo pūtimu, ypač po riebaus maisto. Tulžies pūslės akmenys gali nesukelti jokių simptomų (gana dažnai). Akmenligės priepuolių kartojimosi dažnis būna labai įvairus – nuo vienintelio epizodo iki labai dažnų priepuolių. Skausmo priepuolis gali trukti iki kelių valandų, dažnai paskyrus vaistų gana greitai praeina. Įstrigus akmeniui latakuose neišvengiamai vystosi komplikacijos ir tokiu atveju būtina operuoti. Jei akmenys pašalinami, tačiau išlieka jų susidarymą skatinančių priežasčių, jie gali formuotis iš naujo.


Komplikacijos

Dažna tulžies pūslės akmenligės komplikacija yra tulžies pūslės uždegimas (cholecistitas). Judėdami akmenys (dažniausiai smulkūs) gali užkimšti tulžies latakus ir sukelti jų uždegimą (cholangitą), sepsį (būklė, kai bakterijų patenka į kraują ir sukelia įvairių kitų organų uždegimą), pilvaplėvės, kasos uždegimą, o vėliau gali išsivystyti antrinė kepenų cirozė. Ilgą laiką sergant simptomine tulžies pūslės akmenlige, ypač jei dėl jos dažnai kartojasi cholecistitas, didėja rizika susirgti tulžies pūslės vėžiu.


Tyrimai

Akmenligės priepuolio metu kraujo tyrime padidėja eritrocitų nusėdimo greitis, leukocitų skaičius, neretai – ir bilirubino, kepenų fermentų kiekis. Atlikus echoskopiją, o kartais ir rentgenologinį tyrimą, nustatomi akmenys tulžies pūslėje ar latakuose. Jei įtariami tulžies latakų akmenys, gali būti atliekamas specialus rentgenologinis tyrimas, kai endoskopinio tyrimo metu į tulžies latakus suleidžiamas kontrastas – ERCP (endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija). Šio tyrimo metu galima ne tik nustatyti, bet ir pašalinti akmenis iš latakų.


Į puslapio viršų
 
 
Šiandien gimtadienius švenčia (163)
Saulė