Kepenų cirozė


Apibrėžimas

Kepenų cirozė – tai lėtinė kepenų liga, kai pažeistų kepenų ląstelių vietą užpildo jungiamasis audinys (formuojasi „randai“), todėl nyksta normali kepenų struktūra, sutrinka kraujotaka per kepenis ir vystosi jų nepakankamumas.


Priežastys

Dažniausios kepenų cirozės priežastys yra piktnaudžiavimas alkoholiu ir lėtinis virusinis B ar C hepatitas. Retesnės cirozės priežastys yra medikamentinis ir toksinis kepenų pažeidimas, autoimuninis kepenų uždegimas, pirminė biliarinė cirozė ir pirminis sklerozuojantis cholangitas (tai smulkiuosius tulžies latakėlius pažeidžiančios retos ligos, kurių tiksli priežastis nėra žinoma, galbūt jų atsiradimas susijęs su imuniniais mechanizmais), kai kurios medžiagų apykaitos ligos (Vilsono liga – kai sutrinka vario apykaita, hemochromatozė – kai sutrinka geležies apykaita, ir kai kurios kitos retesnės ligos), kepenų venų trombozė (Budd-Chiari sindromas), ilgalaikis tulžies nutekėjimo sutrikimas dėl kliūties tulžies latakuose (akmenligė, auglys, randinis susiaurėjimas ir kt.). Kartais cirozės priežastis nenustatoma (kriptogeninė cirozė). Kepenų cirozė – tai lėtinio kepenų pažeidimo pasekmė, atsiradę kepenų pakitimai yra negrįžtami.


Simptomai

Apetito stoka
Išsiplėtę krūtinės, nugaros, veido kapiliarai
Gelta
Dantenų kraujavimas
Kraujavimas iš nosies
Pilvo apimties padidėjimas
Kūno masės mažėjimas
Maudimas dešinėje pašonėje
Darbingumo sumažėjimas
Niežulys


Eiga

Bendrieji kepenų cirozės simptomai nespecifiniai, gali būti ir įvairių kitų ligų atveju – tai sumažėjęs darbingumas, greitas nuovargis, apetito stoka, pykinimas, sunkumas ar maudimas po dešiniuoju šonkaulių lanku, svorio mažėjimas, gelta, kuri dažnai būna nelabai intensyvi, kartais pastebima tik akių baltymuose, viso kūno niežulys. Krūtinės, nugaros, veido srityse atsiranda išsiplėtusių smulkių, žvaigždutes primenančių kapiliarų, gali išryškėti delnų, padų paraudimas. Dažniausiai į šiuos simptomus nekreipiama didelio dėmesio, ir kepenų cirozė diagnozuojama tik kai pasireiškia jos komplikacijos: padidėja pilvo apimtis dėl ascito (pilvo vandenės), pradeda kraujuoti iš dantenų ir nosies, ima greitai atsirasti mėlynių, sutinsta kojos. Taigi svarbiausi cirozės požymiai – tai jos komplikacijų simptomai. Kepenų cirozė yra lėtinė, neišgydoma, pamažu ar greitai iki komplikacijų progresuojanti liga. Laikantis tinkamo režimo ir skiriant gydymą, ligos progresavimą galima pristabdyti.


Komplikacijos

Sergant ciroze sutrinka normali kraujotaka per kepenis, todėl kraujas ima tekėti per išsiplėtusias gretimas venas, vystosi vadinamoji portinė hipertenzija. Dėl jos pilvo ertmėje kaupiasi skystis (ascitas), didėja blužnis, išsiplečia stemplės venos, tampa matomos pilvo sienos venos. Į ascitą patekusios bakterijos gali sukelti uždegimą, pasireiškiantį karščiavimu ir pilvo skausmu. Išsiplėtusios stemplės venos gali plyšti ir sukelti kraujavimą iš virškinamojo trakto. Padidėjusioje blužnyje kaupiasi kraujo ląstelės, sumažėja jų kiekis kraujyje, todėl atsiranda mažakraujystės simptomų, dėl mažo trombocitų kiekio gali būti kraujavimas (dažnai iš dantenų, nosies). Kadangi kepenys nebenukenksmina į organizmą patekusių nuodingų medžiagų, šios „apnuodija“ organizmą ir vystosi hepatitinė encefalopatija – atsiranda vangumas, mieguistumas, sulėtėja mąstymas, kalba, sutrinka orientacija ir galiausiai vystosi koma. Dėl žūstančių kepenų ląstelių kepenys nebesugeba gaminti baltymų (todėl atsiranda kojų tinimas), krešėjimo faktorių (gali būti kraujavimas), vystosi kepenų nepakankamumas.


Tyrimai

Čiuopiant pilvą nustatomos padidėjusios, kietos, nelygios kepenys. Kraujo tyrime gali būti randamas sumažėjęs trombocitų, eritrocitų, leukocitų skaičius, padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis, sumažėjęs albuminų (vienos iš kraujo baltymų dalies) kiekis, sutrikę krešėjimo rodikliai, padidėjęs bilirubino kiekis. Tačiau šie kraujo pokyčiai nustatomi ne visais atvejais, pradinėje cirozės stadijoje jų nebūna. Be to, kraujo tyrime būna padidėjęs kepenų fermentų kiekis. Taip pat atliekami laboratoriniai tyrimai cirozę sukėlusios priežasčiai nustatyti (pvz.: virusinių hepatitų žymenys, geležies kiekis ir pan.). Atlikus echoskopiją nustatomos padidėjusios, gruoblėtos kepenys, padidėjusi blužnis, skystis pilvo ertmėje. Gastroskopinio tyrimo metu nustatoma, ar išsiplėtusios stemplės venos. Jei yra ascitas, punkcijos būdu paimamas nedidelis jo kiekis ištirti. Diagnozei patikslinti gali būti atliekama kepenų biopsija (paimamas kepenų audinio gabalėlis ir tiriamas mikroskopiškai).


Į puslapio viršų
 
 
Šiandien gimtadienius švenčia (146)
Lėja