Miokardo infarktas


Apibrėžimas
Miokardo infarktas – tai negrįžtamas miokardo (širdies raumens) dalies pakenkimas ir žuvimas, kuris atsiranda dėl širdies kraujotakos pablogėjimo. Lietuvoje kasmet miokardo infarktu suserga 4500 žmonių.

Priežastys
Širdies raumenį (miokardą) maitina ir deguonimi aprūpina koronarinės (vainikinės) arterijos. Dažniausiai miokardo infarktas įvyksta dėl vainikinės arterijos užkimšimo trombu, kuris formuojasi išopėjus aterosklerozinei plokštelei (apie 95 proc. sergančiųjų miokardo infarktu nustatoma vainikinių arterijų aterosklerozė). Kai nesveika kraujagyslė susiaurėjimo vietoje užkemšama trombu, tam tikra širdies raumens dalis, negaudama deguonies, apmiršta ir liaujasi dirbusi. Kai trombas nedidelis ir užtveria tik dalį kraujagyslės, susergama nestabilia krūtinės angina („priešinfarktine” būkle) arba negiliu širdies infarktu (be Q bangos elektrokardiogramoje). Kai trombas visiškai užkemša koronarinę kraujagyslę, įvyksta gilus širdies infarktas (su Q banga). Miokardo infarkto rizikos veiksniai tokie patys kaip ir aterosklerozės.

Simptomai

Sąmonės netekimas
Mirties baimė
Vėmimas
Dusulys
Skausmas už krūtinkaulio
Spaudimo, gniaužimo, veržimo jausmas krūtinėje
Prakaitavimas
Pykinimas


Eiga
Miokardo infarktu gali susirgti iki tol iš pažiūros visiškai sveikas žmogus. Tik prieš pat susergant, išryškėja priešinfarktinės būklės (nestabilios krūtinės anginos) požymiai: priepuolinis skausmas, kuris pasireiškia sunkumu, gniaužimu, smaugimu, veržimu, „ankštumu” krūtinėje. Pradžioje retai pacientas pavadina šį pojūtį skausmu! Kartais skausmas gali būti jaučiamas tik rankose ar kakle, gali plisti į kairę ranką, kaklą, žandikaulį, nugarą, kairės mentės ir tarpumentės sritį. Retais atvejais plinta į dešinę ranką, duobutę po krūtinkauliu, dantis, pakaušį. Skausmas gali trukti nuo 20 minučių iki kelių valandų. Laiku nesuskubus kraujagyslės atverti krešulį tirpdančiais vaistais arba nespėjus praplėsti kraujagyslės per kateterį specialiu balionėliu, miokardo infarktas baigiasi mirtimi arba visam laikui lieka širdies raumens randas. Vėliau širdis išsiplečia ir prasideda širdies nepakankamumas. Ūminis miokardo infarktas dabar gydomas moderniausiomis priemonėmis ir ligonį pavyksta išgelbėti. Tačiau visai nesigydant liga gali kartotis: pažeidžiamos vis naujos kraujagyslės, gresia pakartotinas infarktas, staigi mirtis, vėl vargina krūtinės angina, kartais neapsieinama be sudėtingų brangiai kainuojančių procedūrų ir sunkių operacijų, po kurių daugelis ligonių jau negali gyventi be vaistų.

Komplikacijos
Miokardo infarktą dažnai lydi komplikacijos, kurios gali būti mirtinos: · Įvairūs širdies ritmo sutrikimai – nuo pavienių „permušimų” iki labai dažno skilvelių plakimo, t.y., skilvelių virpėjimo; · Gali atsirasti labai retas širdies ritmas, nes, pažeidus širdies raumenį, sutrinka elektrinio impulso plitimas; · Kai pažeidžiamas didelis širdies raumens plotas, gali atsirasti ūminio širdies nepakankamumo požymiai – plaučių edema ir šokas. Sutrikus širdies kaip „siurblio” funkcijai, sutrinka kraujo nutekėjimas iš plaučių į kairįjį skilvelį, tuomet kraujas tvenkiasi plaučių kraujagyslėse, iš jų į plaučius pradeda sunktis kraujo plazma – ligonis ima „skęsti savo paties plaučiuose”. Tai vadinama plaučių edema, arba plaučių patinimu. Arba, pažeidus didelį širdies raumens plotą, širdis nebeišstumia pakankamai kraujo į kraujagysles, krenta spaudimas – vystosi šokas; · Širdies plyšimas; · Perikarditas.

Tyrimai
Miokardo infarktą padeda diagnozuoti minėti simptomai, pokyčiai elektrokardiogramoje. Ligonio kraujyje ieškoma specifinių širdies raumens pažeidimo rodiklių (kreatifosfokinazės, troponino I). Diagnozę papildo širdies echokardiografinis tyrimas, širdies zondavimas.

Profilaktika
Miokardo infarkto galima išvengti. Reikia stengtis koreguoti aterosklerozę sukeliančius rizikos veiksnius; gydytojui paskyrus, vartoti riebalų kiekį kraujyje reguliuojančius ir trombų susidarymą slopinančius vaistus bei vaistus koronarinei širdies ligai gydyti.

Į puslapio viršų
 
 
Šiandien gimtadienius švenčia (225)
Erinas