Amžinė geltonosios dėmės degeneracija


Apibrėžimas
Amžinė geltonosios dėmės degeneracija – tai tinklainės centrinės dalies, geltonosios dėmės, degeneracinė liga, sąlygota senėjimo. Ji gali būti viena regos netekimo priežasčių. Todėl šios ligos profilaktika ir progresavimo stabdymas yra svarbi gydytojų oftalmologų, šeimos gydytojų bei gerontologų užduotis.

Priežastys
Dažniausi amžinės geltonosios dėmės degeneracijos rizikos veiksniai yra šie:
  • amžius (dažniau pasitaiko vyresniems nei 50 m. žmonėms);
  • paveldimumas;
  • lytis (dažniau serga moterys);
  • rasė (dažniau serga baltaodžiai);
  • nutukimas, hipercholesterolemija;
  • hiperglikemija;
  • širdies ligos;
  • arterinė hipertenzija;
  • žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholis, mitybos sutrikimas [antioksidantų, mikroelementų,karotinoidų trūkumas]), mažas fizinis aktyvumas,
  • stresas, aplinkos (šviesos, ultravioletinių spindulių, fotocheminis) poveikis, nepalankios  darbo sąlygos;
  • šviesi rainelės spalva (dažniau serga mėlynakiai);
  • hipermetropija. 
Rūkantiesiems esti didesnė rizika susirgti AGDD, nes mažėja antioksidantų koncentracija serume, sutrinka gyslainės kraujotaka. Toksinės tabako
medžiagos siaurina smulkiausias akies tinklainės kraujagysles, akis mažiau aprūpinama
krauju, o tai turi įtakos tinklainės ląstelėms. Nustatyta, kad didelis cholesterolio ir trigliceridų kiekis kraujyje skatina gyslainės kraujagyslių aterosklerozę, daugėjant riebalų Brucho membranoje, greičiau vystosi amžinė geltonosios dėmės degeneracija. Nustatyta, kad šia liga dažniau serga vyresnės nei 60 metų moterys ir rūkantys asmenys.
 
Amžinės geltonosios dėmės degeneracijos vystymuisi turi reikšmės širdies ir kraujagyslių ligos.

Simptomai

Kraujosrūvos akių junginėse
Vaizdo liejimasis
Akies dugno pakitimai
Matomas neryškus vaizdas
Apakimas
Regėjimo sutrikimai


Eiga
Dažniausiai nustatomi tokie geltonosios dėmės degeneracijos simptomai – spausdintas tekstas būna neaiškus, regėjimo lauko viduryje atsiranda tamsi dėmė, tiesios linijos atrodo kreivos arba su pertrūkiais.
 
Klinikinių požymių eiga priklauso nuo ligos formos ir pažeidimų vietos. Amžinė geltonosios
dėmės degeneracija yra ankstyvoji ir vėlyvoji. Esant ankstyvajai ligos stadijai nustatomi smulkūs, apvalūs, šviesiai gelsvi židinėliai – minkštos drūzos, vėliau židinėliai didėja, susilieja, sutrinka tinklainės pigmentacija.
 
Vėlyvajai AGDD būdingos dvi formos: sausoji (atrofinė) ir neovaskulinė, arba eksudacinė.
Atrofinės ligos formos atvejais pažeidžiami gyslainės kapiliarai, pigmentinis tinklainės epitelis, fotoreceptoriai, nustatomi pigmentacijos pokyčiai, tinklainės pigmentinio epitelio atrofija (geografinė atrofija). Neovaskulinė, arba eksudacinė, degeneracija ženkliai sunkesnė ir iki 90 proc. atvejų gali sukelti aklumą. Naujadarės gyslainės kraujagyslės auga po tinklaine ir tarp tinklainės sluoksnių. Gali būti pigmentinio tinklainės epitelio atšokimas, kraujosruvos, kietieji eksudatai centrinėje tinklainės dalyje, disciforminiai randiniai pokyčiai, sukeliantys negrįžtamą regėjimo praradimą. Ankstyvosios AGDD metu dažnai pacientai neturi nusiskundimų. Ligonis gali matyti iškraipytus daiktus, didesnius arba mažesnius, netaisyklingus vaizdus (metamorfopsija). Metamorfopsija nustatoma Amslerio lentele. Centrinis matymas laipsniškai mažėja. Neovaskulinės, arba eksudacinės, degeneracijos atvejais regėjimo netenkama greičiau, ligonis mato ženkliai mažiau nei sergantieji sausąja (atrofine) AGDD, kurios prognozė yra geresnė.

Komplikacijos
Kadangi AGDD pažeidžia centrinę tinklainės dalį, sutrinka centrinė rega, pablogėja ligonių gyvenimo
kokybė, jie negali skaityti, rašyti, vairuoti, atlikti buities darbų, dažniau patiria kaulų lūžių. Todėl AGDD prevencija bei ligos progresavimo stabdymas yra svarbi ne tik oftalmologų, bet ir šeimos gydytojų, gerontologų užduotis.

Tyrimai
Diagnozuojant tinklainės pakitimus, atliekamos tinklainės angiogramos.
Dabar sergantiesiems neovaskuline (eksudacine) AGDD atliekami klinikiniai tyrimai, taikant kraujagyslių endotelio augimo faktorių receptorių antagonistus, endogeninius angiogenezės inhibitorius, integrinų antagonistus. Tikimasi, kad nauji gydymo metodai padės užkirsti kelią patologinei angiogenezei bei apsaugoti nuo AGDD požymių progresavimo.

Gydymas

Klinikinių požymių eiga priklauso nuo ligos formos ir pažeidimų vietos. Amžinė geltonosios
dėmės degeneracija yra ankstyvoji ir vėlyvoji. Esant ankstyvajai ligos stadijai nustatomi smulkūs, apvalūs, šviesiai gelsvi židinėliai – minkštos drūzos, vėliau židinėliai didėja, susilieja, sutrinka tinklainės pigmentacija.

Vėlyvajai AGDD būdingos dvi formos: sausoji (atrofinė) ir neovaskulinė, arba eksudacinė.
Atrofinės ligos formos atvejais pažeidžiami gyslainės kapiliarai, pigmentinis tinklainės epitelis, fotoreceptoriai, nustatomi pigmentacijos pokyčiai, tinklainės pigmentinio epitelio atrofija (geografinė atrofija). Neovaskulinė, arba eksudacinė, degeneracija ženkliai sunkesnė ir iki 90 proc. atvejų gali sukelti aklumą. Naujadarės gyslainės kraujagyslės auga po tinklaine ir tarp tinklainės sluoksnių. Gali būti pigmentinio tinklainės epitelio atšokimas, kraujosruvos, kietieji eksudatai centrinėje tinklainės dalyje, disciforminiai randiniai pokyčiai, sukeliantys negrįžtamą regėjimo praradimą. Ankstyvosios AGDD metu dažnai pacientai neturi nusiskundimų. Ligonis gali matyti iškraipytus daiktus, didesnius arba mažesnius, netaisyklingus vaizdus (metamorfopsija). Metamorfopsija nustatoma Amslerio lentele. Centrinis matymas laipsniškai mažėja. Neovaskulinės, arba eksudacinės, degeneracijos atvejais regėjimo netenkama greičiau, ligonis mato ženkliai mažiau nei sergantieji sausąja (atrofine) AGDD, kurios prognozė yra geresnė.


Profilaktika
Manoma, kad šios ligos vystymuisi reikšmės turi oksidaciniai procesai, todėl profilaktiškai reikia gerti antioksidantus ir maisto papildus, gerinančius regėjimą. Karotinoidų, kai kurių vitaminų ir mineralinių medžiagų organizmas negamina. Jie turi būti gaunami su maistu arba maisto papildais.

Į puslapio viršų
 
 
Šiandien gimtadienius švenčia (146)
Kasparas