Sveikata > Vaiko sveikata > Vaikas nuolat peršąla:...
 

Vaikas nuolat peršąla: kaip sustiprinti sveikatą?


2017 11 09 | Autorius: Mama.lt, Shutterstock nuotr.
 

Atšalus orams mažyliai (ypač lankantys ugdymo įstaigas) įsisuka į nesibaigiantį peršalimo ligų maratoną - vos pasveikęs vaikas ir vėl ima šniurkščioti, kelis kartus kosteli, pakyla temperatūra... Tenka dar kartą kulniuoti į polikliniką, pirkti vaistus ir slaugyti vaiką namuose. Kodėl tai nutinka ir kaip to išvengti?

Sulaukus 1-1,5 metų vaiko imunitetas ima aktyviai formuotis. Vienų vaikų apsauginės imuninės sistemos reakcijos susiformuoja sulaukus trejų metų amžiaus, o kitų - tik pradėjus lankyti mokyklą, t.y. 7-10-ies metų. Imunitetui besiformuojant mažylis labai pažeidžiamas, o tai juk ir yra tas amžius, kuomet vaikas vis dažniau susiduria su plačiuoju pasauliu ir aplinkiniais. Mažylis daugiau laiko praleidžia būdamas tarp žmonių, pradeda lankyti darželį, mokyklą ar lavinamuosius užsiėmimus, tad susiduria su ligas sukeliančiais mikroorganizmais - virusais ir bakterijomis. Didžiąją dalį peršalimo ligų lemia įvairūs virusai (rinovirusai, koronavirusai, gripo virusai ir kt.), pasikartojančias kvėpavimo takų infekcijas taip pat gali sukelti visa aibė bakterijų (Acinetobacter spp., Chlamydia pneumoniae, Enterobacteriacee, Haemophilus inf­luenzae ir kt.)

Nustatyta, kad maži vaikai kvėpavimo takų ligomis serga 6-8 kartus per metus, suaugusieji - 2 kartus. Statistika taip pat rodo, kad ugdymo įstaigas pradėję lankyti vaikai pirmaisiais lankymo metais serga dvigubai dažniau, nei prižiūrimi namuose. Žinoma, negalime vaiko amžiams uždaryti sterilioje patalpoje (iš jos ištrūkęs jis kaip mat susirgs), tad turime suvokti, kad dažniau pasikartojančios ligos yra būdingos imuniteto formavimosi laikotarpiu. Taip pat privalome stengtis stiprinti vaiko sveikatą, kad susirgęs jis pasveiktų kuo greičiau, augtų stiprus ir ištrūktų iš pasikartojančių ligų rato.

Atkreipkite dėmesį į genetiką. Manoma, kad imuniteto stiprumas susijęs su genetika ir paveldimumu. Prisiminkite, kokia buvo jūsų ir vaiko tėčio patirtis. Ar patys dažnai sirgote? Ar vaikystėje sirgo jūsų tėveliai ir seneliai? Jeigu vaikystėje kamavo ligos, tikrai nereikėtų nusiminti ir nuleisti rankų. Taip, tikėtina, kad jūsų vaikai taip pat sirgs dažniau, tačiau žinosite šių ligų priežastį, suprasdami, kad tai laikina jas vertinsite ramiau. Taip pat galėsite tinkamai pasiruošti, skirti dar daugiau dėmesio vaikučio sveikatos stiprinimui bei sveikos gyvensenos ugdymui.

Sveikai maitinkitės. Sveika ir pilnavertė mityba - didžiulė pagalba mūsų organizmui. Labai svarbu, kad vaikas matytų, jog sveikai maitinasi visa šeima. Kuo dažniau pirkite, gaminkite ir valgykite maistą visi kartu. Rinkitės pilno grūdo duoną, makaronus, košes, valgykite daugiau ankštinių bei daržovių (kasdien reikėtų suvalgyti 5 porcijas daržovių), liesos mėsos, paukštienos ir žuvies. Maisto neskrudinkite riebaluose, o virkite garuose, troškinkite. Užkandžiams rinkitės šviežius ar džiovintus vaisius, riešutus. Saldumynų visi drauge paskanaukite tik kartą per savaitę. Įpraskite gerti daugiau natūralaus, negazuoto vandens (jo nekeiskite saldžiomis sultimis. Jeigu vaikas nori sulčių ar kompoto, gėrimą atskieskite ir traktuokite kaip užkandį). Venkite menkaverčių, tačiau riebių ir daug druskos ar cukraus turinčių užkandžių, bulvių traškučių, krekerių, spurgų ir pan.
Daugumos dažnai sergančių, įvairius vaistus, o ypač antibiotikus vartojančių vaikų žarnyno mikrofloros darbas yra sutrikęs. Pasiūlykite jiems rauginto pieno produktų - pasukų, kefyro, jogurto. Žinoma, rinkitės kuo natūralesnius produktus, be pridėtinio cukraus, geriau įdėkite saują uogų, šaukštelį naminės uogienės ar medaus, kelis riešutus. Mikroflorai taip pat naudingos įvairios raugintos daržovės.

Laikykitės dienos režimo. Tiek vaikams, tiek suaugusiems labai svarbu laikytis dienos režimo - būtina pakankamai miegoti, laiku gulti, o taip pat ir laiku keltis. Vaikučiams svarbu pamiegoti dienos metu (nors naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad trumpas, 15-20 min. trunkantis popiečio miegas labai naudingas ir suaugusiems).
Taip pat vertėtų įprasti valgyti tuo pačiu metu, kasdien skirti laiko aktyviai veiklai - pasivaikščiojimui, pažaidimui.

Užtikrinkite vaiko aktyvumą. Šiuolaikinės technologijos lemia gerokai sumažėjusį vaikų fizinį aktyvumą, kuris būtinas normaliai augančio organizmo raidai ir sveikatai. Paskatinkite vaikus daugiau laiko leisti aktyviai - vyresnėliams pasiūlykite lankyti patinkantį sporto būrelį, o su mažyliais dažniau pasivaikščiokite, žaiskite aktyvius žaidimus, lankykitės žaidimų kambariuose, paplaukiokite baseine ir pan.

Būkite gryname ore. Šiuolaikinės technologijos lemia ne tik vaikų aktyvumo sumažėjimą, bet ir „įkalina“ juos namuose. Ilgai būdami viduje negauname pakankamai deguonies, organizmas stokoja jam reikalingos energijos. Nuo pat mažumės pratinkite vaiką dažniau leisti laiką gryname ore, pasivaikščiokite, važinėkite dviračiais, čiuožkite rogėmis ir pačiūžomis, žaiskite sniege.
Būdami namuose tinkamai vėdinkite patalpas. Kasdien 10-15 min. atverkite langus ir sudarykite skersvėjį.

Grūdinkite vaiką. Buvimas gryname ore (žinoma, tinkamai apsirengus) yra puikiausia grūdinimo priemonė.
Vaikus taip pat galima grūdinti šaltu vandeniu. Kūdikius nuo trijų mėnesių galima po maudynių lengvai aptrinti vėsesniu vandeniu, vyresnius vaikučius - apipilti. Vandens temperatūrą mažinti reikėtų po truputį, šaltesnis vanduo po maudynių neturėtų kelti diskomforto ir baimės. Po vėsios maudynių pabaigos reikia sušilti, gerai nusišluostyti, šiltai apsirengti, išgerti arbatėlės.

Mokykite vaiką higienos. Vaikų ligas ypač dažnai lemia netinkami higienos įpročiai. Vaikus nuo pat mažumės reikia pratinti kuo dažniau plauti rankas - tą daryti reikia ne tik prieš valgį, bet ir grįžus iš lauko ar ugdymo įstaigos, pabendravus su ligoniu. Kosint ar čiaudint reikia nusisukti ir prisidengti burnytę, reikėtų nusisukti ir nuo kito (ypač burnos neprisidengiančio) kosinčio ar čiaudinčio žmogaus. Ant žemės nukritusį žaisliuką, žinduką ar maisto produktą reikia nuplauti, negalima jų kištis į burną.

Įsitikinkite, kad vaikas laimingas. Stresas - milžiniškas kirtis mūsų sveikatai. Jeigu, atrodytų, sveikas, sveikai gyvenantis, užgrūdintas vaikas nuolat skundžiasi prasta savijauta, o galiausiai ir pradeda nepertraukiamai sirgti, galime įtarti, kad jis patiria stresą. Stresą gali lemti įvairūs pokyčiai, pasikeitusi gyvenamoji vieta, nauja ugdymo įstaiga, tėvelių barniai ar skyrybos, o taip pat ir tėvams sunkiau pastebimi įvykiai už namų durų - pavyzdžiui, patyčios darželyje, mokykloje ar kieme.
Nuolat kalbėkite su vaiku, stenkitės pastebėti net ir smulkius jo elgesio ar nuotaikos pakitimus, taip pat pasitarkite su vaiką prižiūrinčiais pedagogais, vaiko bičiulių tėveliais.

Nesiimkite savigydos. Norint sėkmingai išgydyti bet kokį susirgimą, reikia tiksliai žinoti jo priežastis, o ne tik slopinti simptomus. Pavyzdžiui, daugelis tėvų daro klaidą iškart „mušdami“ temperatūrą. Karščiavimas rodo, kad organizmas serga ir stengiasi nugalėti ligos sukėlėjus, sumažinę kūno temperatūrą leisime jiems dar aktyviau daugintis. Aukšta temperatūra pavojinga kūdikiams, tačiau vyresnio vaiko karščiavimą įprastai reikia slopinti tik tuomet, jeigu kūno temperatūra siekia 39 laipsnius.
Dar viena dažnai pasitaikanti klaida - netinkamas vaistų, ypač antibiotikų vartojimas. Jau minėjome, kad didžiąją dalį peršalimo ligų sukelia virusai, o antibiotikai prieš juos yra bejėgiai. Antibiotikai veikia tik bakterijas. Netaisyklingai vartodami antibiotikus tik padidiname aplinkoje esančių bakterijų atsparumą, o taip pat be jokios priežasties žalojame žarnyno mikroflorą (kuri, savo ruožtu, tai pat susijusi su stipriu imunitetu). Norint išsiaiškinti ligos sukėlėjus reikėtų atlikti kraujo tyrimą.
Vaikui susirgus būtinai pasitarkite su gydytoju ir tiksliai vykdykite jo nurodymus. Jokiu būdu neduokite vaikui vaistų „savo nuožiūra“, būtinai suvartokite visą paskirtą vaistų kursą. Ligos metu leiskite vaikui pakankamai ilsėtis, duokite gerti daug skysčių (ypač, jeigu vaikas karščiuoja, nes mažas kūnelis labai greitai praranda reikiamus skysčius), paruoškite lengvai virškinamo maisto.

Leiskite vaikui visiškai pasveikti. Pradėjus gydymą vaikas gali geriau pasijusti jau po poros dienų, tačiau tai nereiškia, kad jis jau pasveiko ir metas grįžti į normalų gyvenimo ritmą. Iš pažiūros gerai besijaučiančio vaiko organizme tebėra nedidelis kiekis ligą sukėlusių virusų ar bakterijų, patekęs į aplinką, kurioje šių žalingų mikroorganizmų yra dar daugiau, jis gali ne tik labai greitai „atkristi“, bet ir užkrėsti kitus.
Neužsidarykite namuose, jeigu vaikas pasijuto geriau, išeikite pasivaikščioti, pabūkite gryname ore, pažaiskite, tačiau venkite didelių žmonių susibūrimo vietų, viešojo transporto ir pan. iki kol gydytojas patvirtins, kad vaikutis jau visiškai sveikas.

Skiepykite vaiką. Nuo antibiotikams atsparių virusų efektyviai apsaugo skiepai. Gripą sukeliantys virusai nuolat mutuoja, tad keičiamos ir nuo jų apsaugančios vakcinos. Vakcinos kuriamos lemiantis tyrimais ir skaičiavimais, tačiau net ir gabiausi mokslininkai ne visuomet „pataiko“. Gripo vakcina veiksminga maždaug 60-80%. Vis tik mažus vaikus (bent iki 7-erių metų) patartina skiepyti nuo gripo, kadangi šios virusinės ligos komplikacijos yra labai sunkios. O pasiskiepijus reikėtų įvertinti, kad vakcina gali būti neveiksminga ir nepamiršti kitų saugumo priemonių - sveikatos stiprinimo, aktyvumo, sveikos mitybos ir higienos taisyklių.

Švieskite aplinkinius. Savo šeimos rate turime imtis visų reikalingiausių priemonių, siekdami sustiprinti vaiko sveikatą, tačiau mūsų pastangos nueis perniek, jeigu aplinkiniai nesilaikys taisyklių.
Visiškai pasveikęs, sveikai gyvenantis, tačiau silpnesnį imunitetą turintis vaikas ir vėl susirgs, jeigu ugdymo įstaigoje nuolat susidurs su visa virusų ir bakterijų puokšte. Labai svarbu pasikalbėti su darželio auklėtojais, mokytojais ir kitų vaikų tėveliais - jie taip pat privalo rūpintis tinkamais savo vaikų higienos įpročiais, turi palaukti, kol jų susirgusios atžalos visiškai pasveiks, nevesti jų į ugdymo įstaigą, jeigu yra bent menkiausias įtarimas, kad vaikas serga.
Nevalia rizikuoti ne tik savo, bet ir kitų mažylių (o taip pat ir saugusiųjų) sveikata - juk tai didžiausias mūsų turtas!

 


 
Taip pat skaitykite
Gydytojams dietologams nerimą kelia Lietuvoje ir toliau augantys vaikų nutukimo rodikliai. Antsvoris ir nutukimas pastebimas visose amžiaus...

Dažniausiai būtent mamos rūpinasi ne tik savo, bet ir vaikų sveikata, o ypatingo dėmesio kasdien reikalauja dantukų priežiūra. Trys mamos...

Įvairūs medicininiai tyrimai jau ne kartą patvirtino, kad per anksti gimusių kūdikių stiprėjimo procesui teigiamos įtakos turi ir tokie...

Kūdikio išmatos, jų spalva, tuštinimosi dažnis yra vienas iš svarbių mažylio sveikatos indikatorių. Būtina stebėti...

Rašyti komentarą

 
 
 
 

 
Šiandien gimtadienius švenčia (177)
Urte