Namai > Šventės > Lietuviškos Kalėdų...
 

Lietuviškos Kalėdų tradicijos


2018 12 21 | Autorius: PasMama.lt
 

Jeigu apie senąsias Kūčių tradicijas šį bei tą žinome, tai apie Kalėdas, kaip taisyklė, informacijos turime mažiau, tačiau negalima sakyti, kad liaudyje joms buvo skiriamas mažesnis dėmesys. Kviečiame susipažinti su pagrindinėmis Kalėdų šventimo tradicijomis, tiesa, jos smarkiai skiriasi nuo laikmečio ir regiono, tačiau bendrumų tikrai būta.

Keturios Kalėdų dienos

Senovėje Kalėdas švęsdavo keturias dienas, kiek vėliau - tris, dabar beliko dvi šventinės dienos. Pirmąją Kalėdų dieną šeima stengdavosi susikaupti, būti drauge, niekur nebuvo einama, žmonės keldavosi anksti ryte, nudengdavo Kūčių stalą, kuris iš vakaro buvo paliktas vėlėms - buvo stebima, ar vėlės nepaliko savo buvimo pėdsakų, ar maisto likę tiek, kiek buvo iš vakaro, ar visi indai stovi vietoje. Likučius ir šieną, kuris per Kūčias buvo klojamas po staltiese, nešdavo gyvuliams.

Antrąją dieną jau buvo galima priimti kaimynus ir giminaičius, patiems eiti į svečius. Jos metu jau pasirodydavo ir Kalėdotojai - persirengėliai (buvo persirengiama ožiais, arkliais, gervėmis, meškomis, čigonais ir pan.), kurie giedojo giesmes ir prašė vaišių ar pinigų - reikėjo būtinai juos pasikviesti vidun ar pavaišinti, pagirdyti, tačiau jeigu Kalėdotojai imdavo kalbėti, o ne dainuoti, tai jų buvo galima ir neįleisti. Pasidalijus savo geru buvo laukiama dvigubai daugiau kitais metais.

Trečioji, o kai kur ir ketvirtoji Kalėdų diena buvo vadinama Ledų diena. Buvo vengiama sunkiai dirbti - kapoti malkas, kulti ar malti javus. Tikėta, kad šie darbai pavasarį gali prišaukti ledus, kurie sukels potvynius ir audras, kurios pakenks derliui.

Kalėdų valgiai

Per Kalėdas tradiciškai valgydavo kiaulieną arba šernieną, o pagrindinis stalo atributas buvo virta kiaulės galva, kurią išpuošdavo uogomis ir visžalių augalų šakomis. Žemaitijoje valgė šiupinį iš kurio vidurio kyšojo kiaulės uodega. Paprastai prieš pat Kalėdas skersdavo kiaulę, kaip auką dievams, prašydami sveikų gyvulių ir gero derliaus ateinančiais metais.

Per Kalėdas valgė daugiau saldėsių - kepė pyragus, sausainius ir bandeles su riešutais, medumi, spanguolėmis.
Gertas apeiginis alus, kuriuo šeimininkas samteliu palaistydavo trobą, prašydamas protėvių ir dievų apsaugos ir sėkmingų metų.

Kalėdų burtai

Per Kalėdas, kaip ir per Kūčias labai didelę reikšmę turėjo šviesa ir ugnis, taip pat buvo degama daug žvakių, vakrop ant balanos išraižydavo įvairių gyvūnų ir javų simbolių ir ją sudegindavo - manyta, kad degančius ant medžio pliauskelės simbolius vėlės ir dievai supras bei išpildys prašymus.

Kalėdų laikotarpiu, dažniausiai antrąją dieną, grupė vyrų, vadintų blukvilkiais, giedodami ir mušdami medinius skambalus per kaimą tempė bluką (arba blukį) - medinę kaladę. Vyrai užsukdavo į visas kaimo trobas, sveikino šeimininkus, vaišinosi, o vėliau bluką sudegindavo kaimo pakraštyje. Tikėta, kad taip buvo sudeginamos visos senųjų metų negandos ir nesėkmės, visi tarpusavio nesutarimai ir pykčiai.

Šeimos laukdavo ir Kalėdos - kupriumi persirengusio žmogaus, išvirkščiais kailiniais ir linų barzda. Šis persirengėlis eidavo iš vieno kaimo į kitą, buvo vaišinamas ir girdomas, o būdamas svečiuose Kalėda troboje barstė grūdus, linkėdamas derlingų metų, linksmindavo vaikus, dalino jiems riešutus ir obuolius, mokė juos dainų ir šokių.

Kreipdavo dėmesį ir į orą, jeigu pirmoji Kalėdų diena šalta, tai pavasaris bus vėlyvas, o jei šviečia saulė - metai bus derlingi.

Kalėdiniai linkėjimai ir dainos

Kalėdų šventės metu labai didelis dėmesys buvo skiriamas palinkėjimams. Buvo stengiamasi kuo gražiau bendrauti su šeima ir kaimynais, sakomi tostai ir linkėjimai, nes tikėta, kad viskas, ką pasakysi per Kalėdas išsipildys, tačiau, jeigu prikalbėsi, ką blogo ar keiksi kitą, tai viskas atsisuks prieš tave.

Skirtingi persirengėliai, kurie ateidavo Kalėdodami, linkėdavo skirtingų dalykų: ožiais apsirengę linkėjo vaisingumo, jaučiais - derliaus, čigonais - turtų.

Per Kalėdas ir visus tarpušvenčius žmonės giedodavo iš senovės išlikusias kalėdines giesmes su priedainiu „Leliu Kalėda“, „Leliumai“, „Alelium Kalėda“, „Aladumai ladum“. Pirmieji skiemenys išreiškia meilumą, gyrimą, o pabaigos skiemuo simbolizavo moteriškąsias dievybes, tad manoma, kad tai reikšia dievų meilę, jų palankumą ir rūpestį.

 


 
Taip pat skaitykite
Kalėdos yra viena gražiausių metų švenčių, kurios ypač laukia mūsų mažyliai. Vaikučiai taip pat uoliai ruošiasi - padeda...

Vaikystė tęsiasi nuo pirmųjų iki dvyliktųjų metų, tad šį kartą orientuojamės į ikimokyklinio ir ankstyvojo mokyklinio amžiaus...

Seniau tik su močiutėmis siejami rankdarbiai vėl įgauna populiarumą - daugelis jaunų merginų ir moterų atranda, ima vertinti bei...

Sakoma, kad tikra klasika niekada nemiršta... 23-ejų nuotaka Jordyn Cleverly tą įrodė vestuvėms pasirinkusi močiutės suknelę, kurią...

Rašyti komentarą

 
 
 
 

 
Šiandien gimtadienius švenčia (138)
dvynukes Emilija ir Dzesika