Namai > Šventės > Lietuviškos šv. Velykų...
 

Lietuviškos šv. Velykų tradicijos ir papročiai


2015 03 31 | Autorius: Mama.lt
 

Daugelis šeimų laukia ir džiaugiasi viena gražiausių pavasario švenčių - šv. Velykomis, kurios neatsiejamos nuo ryškiaspalvių verbų, kiaušinių marginimo, pražydintų medžių šakelių. Ši šventė išlaikiusi nemažai senųjų tradicijų, tačiau jų prasmės dažnas nežino ir nebeprisimena. Siūlome susipažinti su lietuviškomis šv. Velykų tradicijomis ir papročiais bei nepamiršti pamokyti vaikų.

Velykų ištakos siekia pagonybės laikus

Velykos, kaip ir daugelis mūsų švenčiamų švenčių, turi pagoniškas šaknis, tačiau atėjus krikščionybei ši šventė buvo šiek tiek modifikuota. Tikriausiai net ir patys mažiausi pastebi, kad Velykos - kilnojama šventė, kurios data kasmet kinta. Velykos švenčiamos pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio.

Velykos buvo ir tebėra siejamos su gamtos atgimimu, atsibudimu po ilgos ir sunkios žiemos, krikščionybei atėjus šią šventę imta sieti dar ir su Kristaus prisikėlimu. Senovėje buvo tikėta, kad atėjus pavasariui nubunda ne tik gamta, bet ir anapusinis pasaulis, prisikelia vėlės (iš čia ir kilęs šventės pavadinimas), jos klajoja iki pirmojo perkūno, kuris tarsi priverčia jas grįžti atgal ir vėl pasinerti į ramybę. Senoliai, bijodami vėlių ir norėdami joms įtikti, per Velykas lankydavo mirusiųjų kapus, ant jų padėdavo margintų kiaušinių.

Kiaušinis - neatsiejamas Velykų simbolis

Pagonybėje kiaušinis turi ypatingą, sakralinę reiškmę - tai kosmoso, gyvybės, vaisingumo simbolis. Per Velykas kiaušiniai buvo marginami siekiant sustiprinti jų magiškąsias galias. Ant kiaušinių lukštų buvo išskutami ar vašku išpiešiami simboliniai raštai - saulutės turėjo užtikrinti pakankamai saulės šviesos ir šilumos augmenijai, žvaigždės - šiltas ir šviesias naktis, žalčiukai padėjo gyvybei greičiau pabusti ir paspartino pavasario atėjimą, kiaušiniai buvo marginami įvairiais augalų, gėlių motyvais.

Kiaušiniai buvo marginami natūraliais, augaliniais dažais - žibuoklių žiedai suteikė švelniai melsvą spalvą, ąžuolo žievė - juodą, svogūnų lukštai - tamsiai rudą ir t.t. Spalvos, kaip ir raštai, turėjo prasmę. Mėlyna spalva simbolizavo dangų, raudona - gyvybę, juoda - derlingą žemę, žalia - bundančią augaliją, geltona - derlių, subrendusius javus.

Kiaušinių žaidimai mūsų protėviams buvo ne tik linksma pramoga, bet ir dar vienas magiškas ritualas. Senovėje buvo tikima, kad kiaušinyje slypi gemalu pasivertusios gyvatės, o kiaušinį žaidimo metu pramušus jos išlįsdavo ir šliauždamos pažeme budino augaliukus, tarsi kvietė juos greičiau dygti ir žaliuoti. Kiaušinių ridenimo žaidimai taip pat buvo skirti prikelti ir sukviesti gyvates.

Pagonys tikėjo, kad kiaušiniai turi magiškų galių - kiaušinių duodavo valgyti sergantiems, ką tik pagimdžiusioms moterims buvo kepami purūs, saldūs, plakti kiaušiniai, kiaušinius glausdavo prie skaudamų vietų, sunkiai gyjančių žaizdų, žalius kiaušinius gerdavo pastoti norinčios moterys. Buvo manoma, kad margintų Velykų kiaušinių stebuklingos savybės dar didesnės. Velykoms pasibaigus vyrai keletą margučių užkasdavo laukuose, manydami, kad tai padidins derlių, o moterys porą dažytų kiaušinių pasidėdavo namuose, šitaip trobą apsaugodamos nuo dievo Perkūno rūstybės.

Velykų linksmybės ir mažiems, ir dideliems

Ruošiantis Velykoms visa šeima susitvarkydavo namus, priruošdavo maisto. Pirmoji Velykų diena buvo kiek ramesnė - šeima susėsdavo prie stalo, ragaudavo pašventintą Velykų bobą, įvairius kepinius, mėsos patiekalus, turtingesnieji ant stalo dėdavo avienos, o vėlesniais laikais veršienos kumpį, pyragaičių su meduje išmirkytais džiovintais vaisiais, uogomis, vaikams buvo patiekiama saldžios obuolienės balintos grietinėle. Stalą puošė iš sviesto sulipdytas avinėlis ir, žinoma, margučiai.

Margučiais taip pat buvo puošiama Velykų eglutė - prie tiesios šakos senoliai pririšdavo eglės šakelių ir sukurdavo eglės formos papuošimą. Šiame medelyje buvo pritaisomi iš šieno supinti lizdeliai, į kuriuos buvo galima įkišti kiaušinius. Velykų eglutėje dažniausiai buvo galima rasti 9 arba 12 kiaušinių - buvo tikima, kad šie skaičiai neša laimę. Mažyliai margučių rasdavo ir ant palangės - vaikams buvo pasakojama apie Velykų bobutę, kuri gyvena pamiškėje, primargina daug margučių ir cukriniu arba vaškiniu, kiškiais pakinkytu vežimaičiu juos išvežioja vaikams, įprastai buvo paliekama po du margintus kiaušinius.

Antroji Velykų diena buvo skirta pramogoms, susitikimams su kaimynais, giminaičiais. Buvo einama į svečius, žaidžiami įvairiausi Velykiniai žaidimai, šeimos linksminosi ir dainavo. Visi drauge ridendavo kiaušinius per lovelį, eidavo bukynių (dauždami tikrino kiaušinių stiprumą).

Maži vaikai per Velykas eidavo kiaušiniauti, lankėsi pas kaimynus, jiems dainavo ir deklamavo eilėraštukus, o baigę įsikišdavo burnon pirštuką šitaip prašydami kiaušinio, kartais įsikišdavo ir du pirštukus - trobos savininkas turėjo suprasti, kad mažylis nori gauti du margučius, o štai daugiau nei du pirštelius burnon susikišę vaikai dažniausiai kiaušinių visai negaudavo ir buvo išvaromi lauk už godumą.

Poros dar neturintys vaikinai eidavo dėdinėti į jaunų mergelių namus. Merginos turėjo pavaišinti gražiais margučiais, o, jeigu jų neturėjo, tai buvo juokais nutempiamos į vištidę ir pasodinamos perėti. Tai buvo proga susipažinti, pasižvalgyti būsimosios žmonos.

Suaugusieji per Velykas eidavo į laukus, jie barškino įvairius barškučius, dainavo dainas, kuriose vyravo priedainio žodžiai „ai lalu lalu“, „ei lalo“, būtent todėl buvo sakoma, kad „išėjo lalauti“. Šiomis dainomis buvo laiminami laukai, galvijai, dainos buvo skirtos vaisingumo, gimimo, gyvenimo ir meilės deivei Lelai.

 

 


 
Taip pat skaitykite
Artėjant didžiausioms metų šventėms dažnam iškyla klausimas: ką gi dovanoti mažiesiems šeimos nariams – vaikams?...

Jeigu apie senąsias Kūčių tradicijas šį bei tą žinome, tai apie Kalėdas, kaip taisyklė, informacijos turime mažiau, tačiau...

Kalėdos yra viena gražiausių metų švenčių, kurios ypač laukia mūsų mažyliai. Vaikučiai taip pat uoliai ruošiasi - padeda...

Vaikystė tęsiasi nuo pirmųjų iki dvyliktųjų metų, tad šį kartą orientuojamės į ikimokyklinio ir ankstyvojo mokyklinio amžiaus...

Rašyti komentarą

 
elena
2018-03-19 16:00:22
puiku
 
 
 

 
Šiandien gimtadienius švenčia (153)
Esterike
ura