Sveikata > Vaiko sveikata > Kaip sustiprinti vaikų...
 

Kaip sustiprinti vaikų imunitetą: skiepai ir grūdinimas


2014 12 13 | Autorius: Mama.lt
 

Šaltuoju metų laiku tėvai susiduria su nesibaigiančiomis vaikų ligomis - atrodytų, kad ką tik išsigydėme slogą, o štai jau ir kosulys prasideda. Kaip sustiprinti mažųjų imunitetą ir ištrūkti iš ligų rato?

Kas yra imunitetas?

Pirmiausia, tėvams reikėtų suprasti, kas yra imunitetas. Imunitetas - tai specifinis organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo mikrobų, virusų, parazitų, genetiškai svetimų medžiagų.

Imuninė sistema veikia dvejopai - viena organų grupė gamina imuninės sistemos ląsteles - tai kaulų čiulpai ir užkrūčio liauka. Antrojoje organų grupėje vyksta kova su svetimais antigenais (t.y. jau minėtais mikrobais, virusais, parazitais, genetiškai svetimomis medžiagomis, kurios ir sukelia susirgimus) - organizmas priešinasi adenoiduose, tonzilėse, limfiniuose mazguose, blužnyje, žarnyne, apendikso ataugoje.

Imunitetas ima formuotis vos pastojus, tad jam įtakos turi visas nėštumo laikotarpis - mamos mityba nėštumo metu, persirgtos ligos, vartoti vaistai, patiriamas stresas, emocinė būklė, o taip pat ir nėščiosios žalingi įpročiai, poilsio ir darbo režimas. Žinoma, imunitetas priklauso ir nuo genetikos, tad pasikalbėkite su savo mama bei anyta - jeigu jūs arba jūsų vyras vaikystėje dažnai sirgo, tai, tikėtina, kad imuniteto silpnumą lemia genetinės priežastys, tuomet vaiko sveikatai reikės skirti dar daugiau dėmesio ir, iš dalies, susitaikyti su vaiko ligomis.

Gimusio vaikelio imunitetą stiprina maitinimas mamos pienu (tad ir normali, visavertė maitinančios mamos mityba, kuri užtikrina pieno kokybę ir maistingumą), tinkama mažylio higiena, dažnas buvimas gryname ore, o taip pat ir pakankamas patalpų vėdinimas.

Susilpnėjus vaiko imunitetui jis, savaime suprantama, dažniau serga, akimirksniu pasigauna ligas, užsikrečia net trumpai pabuvęs šalia sergančiųjų. Vaikas taip pat yra vangesnis, turi mažiau energijos, yra linkęs daugiau miegoti, greičiau nuvargsta, būna irzlus, nelaimingas.

Tėveliai turėtų suprasti, kad natūralu ir įprasta, jog vaikai serga dažniau, jų imunitetas silpnesnis, nei suaugusiųjų - labiausiai ir lengviausiai pažeidžiamas ikimokyklinio amžiaus vaikų ir pradinukų imunitetas, nes vaikams sparčiai augant ir vystantis organizmas patiria labai daug pokyčių, savo energijos resursus jis naudoja augimui, o ne kovai su ligų sukėlėjais. Dažnai sergančių vaikų tėvai, žinoma, privalo pasitarti su gydytoju, tačiau, jeigu vaiko negalavimai apsiriboja peršalimu ir sloga, perdėtai jaudintis nereikėtų - normaliai augant, gaunant visavertį maistą, pakankamą fizinį krūvį vaiko imunitetas sustiprės ir ilgainiui jis sirgs mažiau.

Normaliam imuniteto formavimuisi ir jo stiprinimui būtinos sąlygos:

  • visavertė mityba,
  • higiena (tiek paties vaiko asmeninė higiena, tiek ir švari gyvenamoji aplinka),
  • patalpų vėdinimas,
  • fizinis krūvis (mankšta, pasivaikščiojimai, sportas),
  • grūdinimas,
  • poilsio ir darbo režimas (būtina pakankamai ilsėtis, išsimiegoti, bet ir neužsisėdėti, nepersimiegoti, pakankamai judėti, turėti fizinį krūvį),
  • buvimas gryname ore,
  • normali kūno temperatūra (reikėtų stebėti, kad vaikas tiek nesušaltų, tiek ir neperkaistų, neprakaituotų),
  • reikėtų mažiau bendrauti su sergančiaisiais, esant padidėjusiam sergamumui mažiau būti žmonių susibūrimo vietose, ypač, jeigu vaiko imunitetas silpnas, jeigu jis dažnai serga.

Imuniteto sukūrimas skiepais

Imunitetas skiriamas į dvi rūšis - įgimtą ir įgytą. Įgimtasis imunitetas perduodamas iš kartos į kartą ir jis būdingas kiekvienai rūšiai - būtent todėl mes nesergame šunų maru, o mūsų augintiniai negali užsikrėsti vėjaraupiais.

Įgytas imunitetas, savo ruožtu, esti pasayvus ir aktyvus. Pasyvųjį imunitetą turi naujagimiai, į jų organizmą patenka antikūnų iš kito imunizuoto organizmo. Aktyvus imunitetas įgijamas persirgus tam tikra infekcine liga arba imunizuojant, t.y. skiepijant, nuo konkrečios ligos - taip pat sakoma, kad imunitetas būna natūralus (poinfekcinis, persirgus infekcine liga) arba dirbtinis (povakcininis, atiradęs žmogų paskiepijus).

Susirgus infekcine liga arba skiepijant organizmas atpažįsta ligos sukėlėją ir išmoksta prieš jį efektyviai kovoti, imuninė sistema pagamina antikūnų, aktyvuoja kitus gynybos mechanizmus, tad, pakartotinai susidūrus su ligos sukėlėju, organizmas jam turės imunitetą, jį iškart nugalės, neleis pasireikšti ligai.

Skiepą sudaro antigenai (susilpninti arba negevyni ligų sukėlėjai, jų dalys), advujantai (medžiagos, kurios sukelia nedidelę uždegiminę reakciją, kuri padeda organizmui greičiau ir efektyviau suformuoti imuninį atsaką), konservantai (reikalingi preparato sudedamųjų dalių stabilizavimui), dezinfektantai (užtikrinantys vakcinų sterilumą), tirpiklis (skystis, kuriame yra kitos vakcijos dalys, dažniausiai naudojamas injekcinis vanduo arba fiziologinis tirpalas).

Profilaktinių skiepijimų kalendorius (pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą, sudarytas atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, kitų Europos Sąjungos šalių patirtį, vaikų profilaktinių skiepijimų tęstinumą ir užkrečiamųjų ligų epidemiologinę situaciją Lietuvoje):

  • Tuberkuliozės vakcina (BCG): skiepijama praėjus 2-3 paroms po gimimo,
  • Hepatito B vakcina (HB): iki 24 val., pakartotinai - 1 mėn. ir 6 mėn.
  • Kokliušo, difterijos, stabligės vakcina (DTaP): 2 mėn., pakartotinai - 4 mėn., 6 mėn., 18 mėn. ir sulaukus 6-7 metų,
  • Difterijos, stabligės (suaugusiųjų) vakcina (Td): sulaukus 15-16 metų,
  • B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina (Hib): 2 mėn., pakartotinai - 4 mėn., 6 mėn. ir 18 mėn.
  • Poliomielito vakcina (IPV): 2 mėn., pakartotinai - 4 mėn., 6 mėn., 18 mėn. ir sulaukus 6-7 metų,
  • Pneumokokinės infekcijos vakcina (Pnc): 2 mėn., pakartotinai - 4 mėn. ir sulaukus metukų,
  • Tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina (MMR): 15-16 mėn., pakartotinai - 6-7 metų.

Skiepai, vos juos sukūrus, tapo tikra atgaiva visam pasauliui - jie apsaugo daugybę žmonių nuo susirgimų, siaubingų ligų pasekmių bei mirties, tačiau atsiranda ir prieštaraujančiųjų, teigiančių, kad skiepai yra nenatūrali invazija į organizmą, kuri gali turėti baisų pašalinį poveikį.

Šiai nuomonei daug įtakos turėjo mokslininko, chirurgo daktaro Andrew Jeremy Wakefieldo publikuotas tyrimas, kuriame jis teigia atradęs sąryšį tarp vakcinacijos bei autizmo ir žarnyno ligų. Daugybė kartu dirbančių mokslininkų grupių pripažino, kad daktaras A. J. Wakefieldas sufabrikavo tyrimo rezultatus, suklaidino visuomenę, jo publikacijas skelbę mokslininiai leidiniai išspausdino paneigimus bei atsiprašymus, o pats A. J. Wakefieldas galiausiai sutiko, kad jo tyrimai nebuvo atlikti tinkamai, o rezultatų interpretacijų negalima laikyti moksliniu faktu. Nepaisant to, mokslinė visuomenė pripažįsta pastebinti, kad A. J. Wakefieldo melu patikėjo ir tebetiki daugybė žmonių, kurie ėmė abejoti skiepų nauda - pasaulyje daugėja susirgimų injekcinėmis ligomis nuo kurių seniau apsaugodavo skiepai.

Žinoma, vaikus skiepijantys tėvai ar besiskiepijantys suaugusieji turi būti informuojami apie tikras šalutines reakcijas, galimi trys jų tipai - vietinės (uždegiminė reakcija skiepo vietoje, dūrio vieta ir oda aplink ją būna sukietėjusi, paraudusi, karšta, ją skauda, kamuoja niežulys), sisteminės (dažniausiai pasireiškia karščiavimu, labai retai pasitaiko bendras silpnumas, raumenų skausmas, traukuliai) ir alerginės (pastarosios reakcijos yra ypač retos, jos gali pasireikšti niežuliu, paraudimu, o taip pat ir labai sunkia būkle - anafilaksiniu šoku, kuomet ligonis suglemba, jam tampa sunku kvėpuoti, jis dūsta, silpsta. Pasireiškus anafilaksijai būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. Medikams suleidus adrenalino tirpalo ūmi alerginė reakcija praeina greitai ir neturi jokių ilgalaikių pasekmių).

Sveikatos stiprinimas grūdinimu

Skiepai mus apsaugo nuo tikrai baisių susirgimų, tačiau peršalimo, slogos ir panašių negalavimų padeda išvengti sveika gyvensena, visavertė mityba ir grūdinimas.

Reikėtų užtikrinti normalią, visavertę vaiko ir maitinančios mamos mitybą, skirti pakankamai dėmesio fizinei mažylių raidai, daugiau laiko leisti gryname ore, pasirūpinti atažalų higiena ir gyvenamosios aplinkos švara.

Norintieji pradėti grūdinti vaikelį turėtų pasitarti su jį prižiūrinčiu gydytoju. Reikia žinoti, kad grūdinti galima tik sveiką mažylį, jam susirgus dera visiškai pasveikti, o tuomet palaipsniui grįžti prie grūdinimo procedūrų.

Pagrindiniai vaikų grūdinimo principai:


 
Taip pat skaitykite
Laimingo ir linksmo mažylio nuotaika gali persimainyti dėl nuovargio, pernelyg didelės stimuliacijos, alkio, tačiau, jeigu vaikutis verkia...

Štai keletas natūralių priemonių imunitetui, kurias reikėtų vartoti nuolatos. Tiesa, pasirinktą profilaktinę priemonę reikėtų...

Psichologai tvirtina, kad kūniški prisilietimai būtini visiems žmonėms - be jų apninka depresija, ima kamuota nerimas, vargina...

Gydytojams dietologams nerimą kelia Lietuvoje ir toliau augantys vaikų nutukimo rodikliai. Antsvoris ir nutukimas pastebimas visose amžiaus...

Rašyti komentarą

 
 
 
 

 
Šiandien gimtadienius švenčia (184)
MODESTAS