Namai > Šventės > Kaip suorganizuoti...
 

Kaip suorganizuoti krikštynas?


2014 11 11 | Autorius: Mama.lt
 

Krikštynos yra viena pirmųjų vaikučio švenčių, kurioje dalyvauja patys artimiausi ir brangiausi žmonės, tad, žinoma norisi, kad ši diena būtų linksma, įsimintina ir prasminga. Dalinamės patarimais, kurie padės suorganizuoti puikią krikštynų šventę.

Krikšto tėvų pasirinkimas

Krikšto tėvų tradicija atsirado senovėje, krikščionybei tik įsigalint - anuomet krikščionimi norėjęs tapti žmogus turėjo rasti jau apsikrikštijusius tikinčiuosius, kurie sutiktų už jį laiduoti, užtartų žodį prieš miesto vyskupą ir taptų jo krikšto tėvais. Tuomet krikšto tėvai mokė naujai atsivertusįjį, prižiūrėjo, kad jis laikytųsi krikščioniškų tradicijų, švęstų krikščioniškas šventes.

Kiek vėliau, kuomet didžioji bendruomenės dalis jau buvo atsivertusi, atsirado tradicija tėveliams ieškoti krikšto tėvų savo vaikeliui. Tiesa, tradicija rūpintis krikšto vaiko religiniu gyvenimu, puoselėti jo tikėjimą Dievu išliko. Įdomu tai, kad iki pat IX amžiaus mažylio krikšto tėvais dažniausiai tapdavo jo paties gimdytojai arba įvaikintojai, tačiau dabartiniai Bažnyčios įstatai tą draudžia.

Bažnyčios nuostatai teigia, kad kūdikiui krikšto tėvus turėtų parinkti jo mama ir tėtis, o paaugęs vaikelis juos gali išsirinkti pats. Vaikas gali turėti vieną arba du krikšto tėvus, tačiau įprasta rinktis tiek krikšto tėvelį, tiek mamytę. Bažnyčia riboja krikšto tėvų amžių - jais gali tapti 16 metų sulaukę katalikai. Katalikų Bažnyčia leidžia krikščionims, bet ne katalikams tapti Krikšto sakramento priėmimo liudininkais, tačiau bent vienas iš krikšto tėvų poros turi būti katalikas.

Krikšto tėvų parinkimas gan atsakingas veiksmas – ilgainiui, ypač Lietuvoje atsirado tradicija ir pasižadėjimas ne tik draugauti su vaiku, bet ir moralinis įsipareigojimas pasirūpinti mažyliu jo tėvų mirties atveju. Žvelgiant iš Bažnyčios ir tradicijų pusės, krikšto tėvais turėtų tapti giliai tikintys, dvasiškai turtingi žmonės, kurie mokytų vaikelį tikėjimo tiesų, maldų, ugdytų katalikišką moralę ir padėtų žengti Dievu keliu.

Rinkdami krikšto tėvelius neskubėkite, galite pradėti tartis ir svarstyti jau laukdami vaikelio, esant poreikiui būtinai tarkitės ir išsakykite savo mintis kunigui, paklauskite jo patarimo. Pasirinkite žmones, kuriais visiškai pasitikite, kurie, esate tikri, mylės jūsų vaiką, galės ir norės skirti jam laiko ir dėmesio, padės ir patars jam. Daugelis porų krikšto tėvų ieško tarp giminaičių tikėdami, kad giminystės ryšių sutvirtinti krikštatėvių ir vaiko santykiai bus dar harmoningesni ir stabilesni. Žinoma, galite drąsiai suteikti šią garbę draugams, kurie, per ilgus metus ir gyvenimo išbandymus jūsų nė karto nenuvylė, visada palaikė ir tapo artimais lyg šeima. Įprasti ir savotiški mainai – jeigu bičiulių ar giminaičių pora jus pakvietė tapti savo vaiko krikštatėviais, tai tą turėtumėte padaryti ir jūs. Savaime suprantama, kad ši taisyklė nėra privaloma, Bažnyčia jos tikrai neskatina, tačiau, reikia pripažinti, kad toks apsikeitimas tikrai dažnas.
Kad ir kokį sprendimą priimtumėte, prisiminkite, kad krikšto tėveliai jūsų vaiką lydės visą gyvenimą, jų keisti tikrai negalima.

Krikštynų ceremonija

Krikštynoms siūnamas ar perkamas baltas krikšto rūbas, kuris simbolizuoja nekaltybę, šventumą, tyrumą. Mums šiek tiek neįprasta, tačiau tradiciškai berniuko krikšto rūbas puošiamas rausva spalva, o mergytės – melsva. Prisiminkime, kad Jėzus turėjo rausvą apsiautą, o Marija – mėlyną. Šį rūbelį galima naudoti krikštijant kitus šeimos, giminaičių ar bičiulių vaikus.

Kita svarbus krikštynų simbolis – krikštynų žvakė. Ji taip pat turėtų būti neryški, baltos, pastelinės ar natūralaus vaško spalvos, paprastai žvakė derinama prie rūbelių, puošiama kaspinais, gėlėmis. Ceremonijos metu ši žvakė įžiebiama nuo Velykų žvakės, kuri primena Kristaus atgiminą, šviesos sugrįžimą. Krikšto žvakė turi būti saugoma visą žmogaus gyvenimą – ją vaikas turi Pirmosios Komunijis metu, ji visiškai sudeginama tik žmogui mirus, padėta prie velionio karsto.

Krikštynų dieną, atvykus į Bažnyčią kunigas pasveikins tiek tėvelius, tiek būsimuosius krikštatėvius – pasakys, kad vaikas bus pakrikštytas ir gavęs Dievo dovaną pradės naują, tikinčiojo gyvenimą Dievo globoje.

Liturgijos metu kunigas klaus krikšto tėvų, ar jie pasirengę prisiimti atsakomybę mokyti mažylį tikėjimo tiesų, padėti jam pažinti Dievą. Kunigas taip pat nurodys svarbiausias krikšto tėvų pareigas, pabrėš jų, kaip vaikelio dvasinių vadovų, vaidmenį.

Krikšto ceremonijos metu naudojami simboliai taip pat turi ypatingą reikšmę – vanduo nuplauna nuodėmes ir suteikia naują gyvenimą Kristuje. Naująjį gyvenimą simbolizuoja balti vaiko rūbeliai ir patepimas, kuris turi gydančią prasmę. Deganti krikšto žvakė nurodo kryptį ir postumį žengti Dievo ir tikėjimo keliu. Visuos šiuos simbolius tarsi įprasmina ir jiems kūną suteikia krikšto tėvai, kurie prisiima pareigą rūpintis vaiko pamaldumu, tyrumu ir dora.

Krikštynų šventės organizavimas

Krištynų šventės organizavimas nedaug skiriasi nuo bet kurios kitos šventės rengimo – turite apsitarti ir pamąstyti, kokio dydžio šventės norite, kur ir kada ji vyks, kiek žmonių joje dalyvaus, ar susirinksite prie bendro stalo po ceremonijos.

Pradėdami organizuoti šventę apsitarkite, kokia data jums būtų priimtiniausia, abstrakčiai pasitarkite su būsimaisiais krikšto tėveliais bei šventės dalyviais. Iškart aptarkite kelias galimas datas, o tuomet pradėkite tartis su kunigu, klausikite jo rekomendacijų ir užimtumo. Nutarę dėl datos susiplanuokite likusias detales – užsakykite vakarienę restorane arba planuokite ją namuose, rezervuokite profesionalaus fotografo apslaugas arba susitarkite su neblogai fotografuojančiu bičiuliu ar giminaičiu, sugalvokite gražių ir prasmingų pramogų, kurios padėtų ilgiau prisiminti šią puikią šventę – galite filmuoti video siužetą, kuriame visi svečiai pasako palinkėjimus mažyliui, galite paprašyti visų atnešti ar net patiems pagaminti atvirutes vaikeliui, pasiūlykite svečiams, ypač krikšto tėvams, seneliams, parašyti laišką vaikučiui. Suaugusiam žmogui bus labai įdomu pasižiūrėti ne tik savo krikštynų nuotraukas, bet ir paskaityti gražius brangių žmonių žodžius, suvokti, kad jis buvo labai mylimas.

Prisiminkite, kad krištynos yra tikėjimo ir šeimos šventė, tad jos turėtų būti jaukios, šiltos ir saikingos, net kuklios. Būtinai prisiminkite ir keletą krikštynų tradicijų – jos suvienija šventės dalyvius ir priverčia susimąstyti apie krikšto prasmę.

Galite pasirinkti vieną spalvų gamą puošybai ir dekorui – spalvos turėtų būti neutralios, švelnios, pastelinės, dailiai atrodo visi balti, kremo, dramblio kaulo atspalviai, ją galite rinktis pagal mažylio krikšto rūbą. Nepamirškite ir katalikiškos simbolikos – lelija atspindi Švč. Mergelės Marijos globą, avinėlis reiškia Jėzų Kristų, o taip pat ir švelnumą, gerumą, tyrumą, balandis simbolizuoja nekaltybę, taiką, laimę, o balandis su lauro lapeliu snape – naujai pakrikštyto žmogaus simbolis.

Senosios krikštynų tradicijos ir prietarai

Siūlome išsirinkti kelias gražias, senoviškas ir ne taip seniai prigijusias krikštynų tradicijas ir įtraukti jas į savo šventės scenarijų.
Nebijokite sugalvoti tradicijų patys – svečiai galėtų vaikeliui dovanoti kompaktinius diskus su pačia gražiausia daina arba knygeles su jų mėgstamiausia pasaka. Galbūt jūsų sugalvoti sveikinimo būdai prigis ir taps gražia jūsų šeimos, giminės ar draugų rato tradicija.

Krikšto tėvai, atėję į vaikelio namus, tėvams dovanoja česnako skiltelę (kad saugotų nuo piktųjų dvasių), vaikeliui įteikia vilnones kojinytes (kad niekada nesušaltų), į rankelę jam įspaudžia šermukšnio šakelę (kad nuo vaikus vagiančių laumių saugotų), o į vaiko batuką įberia druskos (kad saugotų nuo nužiūrėjimo).

Krikštynoms vaiką suruošdavo būsimoji krikšto mama. Ji siūdavo krikšto rūbelius, maudydavo ir rengdavo vaiką. Krikšto tėtis į vandens kubiliuką, kuriame maudomas būsimasis krikšto vaikas įmesdavo pinigėlį – kad mažylis turtingas būtų. Pinigėlis dažniausiai buvo saugomas ir perduodamas paaugusiam vaikui.

Į Bažnyčią vaiką veždavo ar nešdavo krikšto tėvai, o praeiviams buvo dalinami kepiniai ir saldėsiai – tikima, kad tuomet vaikas užaugs dosniu žmogumi.

Į Bažnyčią buvo stengiamasi keliauti pagrindine, kuo tiesesne gatve – tuomet ir vaiko gyvenimas bus tiesus ir lengvas.

Susirinkinus į Bažnyčią svečiams duodami kaspinėliai (dažniausiai rausvi arba melsvi), kuriuos reikia įsisegti į kairįjį atlapą – kad vaikelį visada širdyje nešiotų.

Po krikštynų krikšto mama vaikelio mamai dovanoja kruopų (kad vaikas augtų sotus), muilo (kad vaikas būtų švarus ir skaistus), cukraus (kad gyvenimas būtų saldus ir linksmas). Krikšto tėtis vaikelio tėčiui dovanoja molinį ąsotį, kurį privaloma sudaužyti (šukės laimę neša).

Susėdus prie vaišių stalo tėvai iškelia vaiką virš jo linkėdami jam sotaus ir turtingo gyvenimo.

Po krikštynų dažnai sodinamas medis, berniukiui ąžuolas, o mergytei liepa.


Taip pat skaitykite:

Krikštynų fotografija


 


 
Taip pat skaitykite
Artėjant didžiausioms metų šventėms dažnam iškyla klausimas: ką gi dovanoti mažiesiems šeimos nariams – vaikams?...

Jeigu apie senąsias Kūčių tradicijas šį bei tą žinome, tai apie Kalėdas, kaip taisyklė, informacijos turime mažiau, tačiau...

Kalėdos yra viena gražiausių metų švenčių, kurios ypač laukia mūsų mažyliai. Vaikučiai taip pat uoliai ruošiasi - padeda...

Vaikystė tęsiasi nuo pirmųjų iki dvyliktųjų metų, tad šį kartą orientuojamės į ikimokyklinio ir ankstyvojo mokyklinio amžiaus...

Rašyti komentarą

 
 
 
 

 
Šiandien gimtadienius švenčia (334)
kajatona