Sveikata > Šeimos sveikata > Ką iš tiesų reikia...
 

Ką iš tiesų reikia žinoti apie peršalimą ir gripą?


2014 10 21 | Autorius: Mama.lt
 

Atšalus orams, padažnėja sergamumas peršalimo ligomis ir gripu. Peršalimo ligų priežastisdažniausiai būna virusai, kurių yra daugybė (pvz., vien slogą dažniausiai sukeliančio rinoviruso yra per 100 potipių), todėl ir simptomai gali būti įvairūs. Tačiau trys pagrindiniai peršalimo simptomai žinomi visiems – tai karščiavimas, sloga ir kosulys. Ką daryti, jei vieną rytą atsibūdęs jaučiate, kad nosis užgulta, akys ašaroja, o gerklę peršti? Kaip atskirti – peršalote ar jau susirgote gripu?

Klastingi virusai

Anot gydytojo Eduardo Razgausko, tiek peršalimas, tiek gripas – tai ligos, kurias sukelia virusai. Tiesa, tie virusai yra skirtingi: peršalimą sukelia rinovirusas, paragripo, sincitinis virusas, kt. Na, o gripą – gripo virusai, kurie nuolat mutuoja, todėl kiekvieno sezono metu cirkuliuoja vis nauja gripo viruso atmaina. O simptomai, kurie pasireiškia pasigavus gripo ar peršalimo virusą, panašūs. Tai padidėjusi kūno temperatūra, sloga, kosulys, gerklės, raumenų skausmai, kt.

Gripas ar peršalimas?

Jeigu simptomai panašūs, kaip tuomet suprasti – susirgote gripu ar peršalote? Anot gydytojo E.Razgausko, pagrindinis skirtumas tarp gripo ir peršalimo tas, kad gripui būdinga staigi ligos pradžia. „Staigiai pakyla temperatūra, kuri būna gana aukšta (iki 40°C), vargina šaltkrėtis. Žmogus skundžiasi labai bloga savijauta, sako, jog jį liga prie žemės lenkia. Gali skaudėti gerklę, pasireikšti kosulys, tačiau slogos pirmosiomis gripo dienomis dažniausiai nebūna. O peršalimo atveju liga dažniausiai taip sparčiai nesivysto, temperatūra nebūna labai aukšta, užtat nuo pat pirmųjų dienų kamuoja sloga. Raumenų, ypač pečių srities, sąnarių, akių obuolių skausmai taip pat dažniau vargina sergant gripu“, – skirtumus vardija pašnekovas. Kita vertus, gydytojo teigimu, labai sunkaus peršalimo atveju simptomai gali būti tokie pat stiprūs, kaip ir sergant gripu.

Kaip sumažinti gripo ar peršalimo riziką?

Tiek gripas, tiek peršalimas – užkrečiamosios ligos, kurios plinta oro-lašeliniu būdu. Todėl, nenorėdami susirgti, turėtume vengti kontaktų su sergančiaisiais, gripo epidemijos metu – nesilankyti masinio susibūrimo vietose, paisyti elementarių higienos priemonių – grįžus iš lauko plauti rankas. Taip pat, anot gydytojo, labai svarbu yra vėdinti patalpas. Daugelio būstai, ypač gyvenančių daugiabučiuose, neturi tinkamos ventiliacijos, šildymo sezono metu oras juose būna itin sausas, o taupydami šilumą žmonės neretai visiškai nevėdina kambarių.

„Išdžiūvusios kvėpavimo takų (nosies, gerklės, bronchų) gleivinės – palanki terpė virusams patekti, „nusėsti“ ir daugintis“, – pažymi medikas. Todėl specialistas rekomenduoja du kartus per dieną vėdinti patalpas. Ypač tai aktualu daryti prieš miegą (bent 10 min.). Taip ne tik virusus kartu su bakterijomis „išvėdinsime“, bet ir apsisaugosime nuo jų sukeliamų ligų.

Gydytojo E.Razgausko teigimu, patikimiausia apsauga nuo gripo yra skiepai. Ypač pasiskiepyti nuo gripo jis ragina rizikos grupės žmones, t.y. sergančiuosius kvėpavimo takų, širdies ar kitomis lėtinėmis ligomis, taip pat vyresnius kaip 60 m. asmenis.

Žinoma, kad virusai labiau kimba prie nusilpusio organizmo. Todėl, anot pašnekovo, grūdinimasis taip pat didina tikimybę rečiau sirgti. Apsipylimas šaltu vandeniu, pakankamas buvimas gryname ore, mankšta – tai visiems žinomos, tačiau nelabai populiarios priemonės. Ypač svarbu grūdinti vaikus, kurie ypač imlūs šioms ligoms.

O jei jau susirgome...

Gydymas apima simptomų malšinimą, o susidoroti su liga turi pats organizmas. Gydytojas pataria vartoti daug skysčių, daryti karštas kojų voneles (įberiant druskų, garstyčių, kt.). Medikas pabrėžia, kad daug gerti tai nereiškia, kad reikia vienu mauku išgerti pusę litro. Svarbu gerti po nedaug, bet nuolat.

Kodėl skysčiai tokie svarbūs sergant peršalimo ligomis? „Būdami sveiki vien miegodami išprakaituojame apie litrą skysčių. Suprantama, kad net nedidelis temperatūros pakilimas suaktyvina skysčių netekimą. Be to, gerdami skysčių pageriname atsikosėjimą, suskystėja nosies sekretas, greičiau praeina kosulys, sloga“, – sako E.Razgauskas.

Ar vartoti karščiavimą mažinančių vaistų?

„Pakilusi temperatūra – tai apsauginė organizmo reakcija į ligą. Ji pagreitina medžiagų apykaitą, todėl organizmas geriau kovoja su gripo ar peršalimo virusais. Todėl, jei temperatūra nėra aukštesnė kaip 38°C, gydytojai jos „mušti“ nerekomenduoja. Tiesa, jeigu žmogus sunkiai pakelia net ir nedidelį temperatūros padidėjimą, ją reikia mažinti“, – pažymi pašnekovas.

Ko negalima daryti sergant peršalimo ligomis ar gripu?

Pašnekovas pažymi, jog vis dar yra manančių, kad pasveikti nuo peršalimo gali padėti nedidelė alkoholio dozė: išgersiu, išprakaituosiu ir būsiu sveikas. Tai klaidingas ir žalingas požiūris, nes alkoholis ne tik nepadės, priešingai, sunkins sveikimą, nes jo sudėtyje esančios medžiagos silpnina organizmo kovą su virusais.

Kita didelė klaida – antibiotikų vartojimas. Primename, kad peršalimo ligų ir gripo sukėlėjai yra virusai, kurių antibiotikai neveikia. Antibiotikais gali būti gydomos šių ligų komplikacijos.

Kiekviena liga, jeigu ji nėra tinkamai ir laiku gydoma, gali sukelti rimtų komplikacijų. Ypač pavojingas atsainus požiūris į gripą. Didžiausia gripo grėsmė – sunkios komplikacijos, t.y. plaučių, smegenų uždegimas, bendras organizmo apsinuodijimas. Ypač pavojinga žaibinė gripo forma, prieš kurią medikai dažnai būna bejėgiai ir kuri gali pasiglemžti žmogų per porą valandų.

Peršalimo ligų komplikacijos taip pat gali būti sunkios – tai ausų uždegimas, tracheobronchitas, kuris pasireiškia sunkiu sausu krūtinę draskančiu kosuliu, kt.

Kaip nepasiklysti vaistų nuo peršalimo ir gripo gausoje?

Šiandien vaistinėse yra didelė preparatų, mažinančių peršalimo ir gripo simptomus, pasiūla. Kaip pasirinkti? Kiekvienu atveju renkamasi individualiai, atsižvelgiant į ligos simptomus. Kadangi dažniausiai sergant šiomis ligomis vargina kosulys, ypač sausas, kuris pasireiškia ligos pradžioje, taip pat sloga ir temperatūra, patogu pasirinkti priemonę, kuri viena veiktų visus tris minėtus simptomus. Vienas ir šokių preparatų yra „Daleron Cold 3“.

Visi žinome, kaip sunku pakelti sausą kosulį, kuris nesiliauja, vargina, ypač naktimis. „Daleron Cold 3“ esanti veiklioji medžiaga dekstrometorfanas stabdo sausą kosulį ir leidžia ramiai išsimiegoti naktį, o kita medžiaga – pseudoefedrinas atveria užburkusius kvėpavimo takus, palengvina nosies užgulimą ir sustabdo nosies varvėjimą. Preparato sudėtyje yra mažesnė nei daugelio kitų peršalimui ir gripui skirtų preparatų paracetamolio dozė, tačiau ji pakankama, kad „numuštų“ temperatūrą ir pagerintų ligonio savijautą. Sergant minėtomis ligomis dažnam yra svarbu, kad vaistai suveiktų greitai: „Daleron Cold 3“ pradeda veikti per 20 min.

Kaip minėta, yra ir daugiau vaistų nuo peršalimo, kurių sudėtį sudaro paracetamolis, pseudoefedrinas ir kosulį slopinantis vaistas. Kuris preparatas geriau padės, priklauso ir nuo paciento reakcijos į vaistą.

 


 
Taip pat skaitykite
Įsibėgėjo ne tik žiema, bet ir ligų sezonas: poliklinikose sunkiai rasite laisvą šeimos gydytoją, o kosulį galima išgirsti...

Peršalimas - dažna ir nemaloni liga. Lengvą peršalima galima gydyti ir namuose, o geriausi vaistai yra poilsis bei daug skysčių....

Unikalus „Orthokine“ gydymo metodas yra skirtas sąnarių ir nugaros skausmui malšinti, sausgyslių bei raumenų...

Druska - mūsų kasdienis maisto pagardas, sustiprinantis jo skonį ir būtinas (žinoma, saikingai) mūsų organizme vykstantiems procesams,...

Rašyti komentarą

 
 
 
 

 
Šiandien gimtadienius švenčia (187)
Lelyte :*