Sveikata > Vaiko sveikata > Tėveliai, rūpinkitės...
 

Tėveliai, rūpinkitės vaikų sveikata nuolat!


2012 11 23 | Autorius: Liudmila Sliaužienė, „Vilniaus visuomenės sveikatos biuras“
 

Brangiausias tėvų turtas yra sveiki ir laimingi vaikai. O kad jie būtų sveiki, normaliai augtų ir vystytųsi, būtų žvalūs, stiprūs ir protingi, būtina sukurti palankią sveikatai aplinką, formuoti savo mažiesiems sveikos ir saugios gyvensenos įpročius.

Sveikatos tikrinimas

Pirmiausia tėveliams norime priminti, kad vieną kartą per metus būtina profilaktiškai patikrinti savo atžalos sveikatą.
Kartais tenka išgirsti tėvų nuomonių, jog minėti sveikatos tikrinimai yra tik formalumas, tačiau tai labai klaidinga nuostata. Profilaktiniai sveikatos tikrinimai ne tik padeda laiku nustatyti ir gydyti įvairius negalavimus ar sveikatos sutrikimus, bet ir suteikia puikią galimybę su savo šeimos gydytoju aptarti pagrindinius ligų prevencijos bei sveiko gyvenimo būdo ugdymo principus. Prireikus vaikas bus siunčiamas konsultuotis pas gydytojus specialistus, jam bus atlikti reikalingi papildomi tyrimai. Jei vaikas turi sveikatos sutrikimų, šeimos gydytojas gali pateikti rekomendacijų, kurių laikydamasis mažasis be vargo įsilies į ugdymo įstaigos gyvenimą.

 

Vaiko mityba

Augančiam organizmui ypač svarbi sveika mityba, kad vaikas gautų visų jo organizmui reikalingų maisto medžiagų. Sveika mityba lemia harmoningą fizinės ir protinės brandos procesą ir yra labai svarbi visais augimo etapais. Kuo įvairesnį maistą vaikas valgo, tuo geriau patenkinami jo organizmo poreikiai. Bet kurio amžiaus vaikui tinkamiausias yra mišrus maistas (tiek augalinis, tiek gyvūninis). Bręstančiam organizmui gyvūninis maistas būtinas, nes su juo vaikas gauna baltymų, o augaliniame maiste gausu lengvai skylančių angliavandenių, vitaminų bei mineralinių medžiagų. Grūdų produktai, daržovės ir vaisiai yra didesnės biologinės vertės. Deja, apklausų duomenimis, daržoves kartą ar kelis kartus per dieną valgo tik 22,4 proc. moksleivių, vaisius – trečdalis. Nedžiugina ir faktas, kad nemaža dalis vaikų kasdien vartoja mažos maistinės vertės produktus.

Saldainių ir šokolado kartą ar kelis kartus per dieną valgė kas ketvirtas (23,3 proc.) mokinys, torto, pyragaičių ir sausainių – 7,5 proc., bulvių traškučiais užkandžiavo 5,4 proc. vaikų, kokakolos ir kitų gazuotų gėrimų kasdien gėrė kas dešimtas mokinys (10,2 proc.).
Savo vaikus reikėtų pratinti kasdien valgyti sočius pusryčius, tuomet mažieji bus darbingesni, geriau koncentruos dėmesį, pagerės jų atmintis bei nuotaika, mažesnė bus ir nutukimo tikimybė.

Ką duoti pusryčiams? Rekomenduojami sudėtiniai angliavandeniai – košės, dribsniai, kiti grūdų produktai. Būtent jie dienos pradžioje suteikia energijos, pagerina smegenų veiklą (tad ir nuotaiką, atmintį bei dėmesį).
Ne mažesnis tėvų galvos skausmas, kam priešpiečiams skirtus pinigėlius išleidžia jų vaikai. Mokinių maitinimą mokyklose reglamentuoja teisės aktai, pagal kuriuos ugdymo įstaigoje draudžiama prekiauti traškučiais, riebaluose virtais gaminiais, saldumynais, konditerijos gaminiais su kremu, gazuotais bei energiniais gėrimais. Tačiau neretai vaikai šių produktų nusiperka šalia mokyklų esančiose parduotuvėse.
Geriausias šios problemos sprendimo būdas – savo atžaloms įdėti maisto iš namų. Tai galėtų būti sumuštiniai su virta mėsa, sūrio lazdelės, jogurtas, daržovės, vaisiai.

Bendrojo ugdymo mokyklose per pietus visiems vaikams sudaromos sąlygos pavalgyti šilto maisto. Jis gaminamas laikantis nustatytų maisto saugos ir tvarkymo reikalavimų bei atsižvelgiant į rekomenduojamas paros ir maistinių medžiagų normas, todėl pietus mokykloje valgyti yra saugu ir sveika. Be to, vienas iš karštų patiekalų turi tausoti virškinimo sistemą – gaminamas verdant vandenyje ar garuose arba troškinamas.
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti ir vaikų fiziniam aktyvumui skatinti. Judėjimas yra svarbiausias vystymosi veiksnys, o jo stoka trikdo normalią vaiko raidą. Judėjimas vaikui – įgimta savybė, troškimas veikti, būti aktyviam, išreikšti save, ką nors daryti. Tai ypač pasireiškia vaikystėje. Todėl turėtume nepraleisti šio momento, nes su metais poreikis judėti mažėja, o jo vietą užima visagalis kompiuteris. Labai svarbu skatinti vaiką būti fiziškai aktyvų ne vien pamokymais, bet ir asmeniniu pavyzdžiu. Pagal PSO rekomendacijas, vaikas kiekvieną dieną turėtų būti fiziškai aktyvus ne mažiau kaip valandą. Deja, apklausų duomenimis, tik 15,5 proc. mokinių fizinis aktyvumas atitinka šias rekomendacijas.

Dienos režimas

Tėveliai turėtų formuoti vaiko dienos režimą. Suformuoti įgūdžiai padeda visose gyvenimo srityse. Vaikas turi būti skatinamas viską daryti nustatytu laiku: eiti miegoti, keltis, valgyti, ruošti pamokas. Tinkama darbo ir poilsio, veiklos ir ramybės kaita padeda palaikyti darbingumą ir sveikatą bei prisideda prie psichinės ir fizinės gerovės.

Dėl netinkamo arba nuolat keičiamo ir nepastovaus dienos režimo mažėja vaiko darbingumas ir atsiranda nuovargis. O tai organizmo būsena, kuriai būdingi ne tik laikini galvos smegenų žievės veiklos sutrikimai, bet ir viso organizmo funkcijų pakitimai. Esant nuovargiui blogiau įsisavinama informacija, įvairių veiksmų tikslumas ir greitis, sulėtėja atsakomosios reakcijos. Vaikai gali patirti fizinius pojūčius, pvz., varginantį akių ar galvos skausmą, stiprėjantį bandant susikaupti. Jeigu išsimiegojęs vaikas jaučiasi gerai, tai reiškia, kad jis buvo tik pavargęs, bet jeigu ryte atsikėlęs nesijaučia žvalus ir energingas, vadinasi, vaikas jau pervargęs.

Miegas – reikalingiausias ir geriausias pasyvusis poilsis, apsaugantis nervines ląsteles nuo pervargimo ir išsekimo. Tik gerai išsimiegojęs vaikas yra budrus, žvalus, darbingas. Gerai jis išsimiega tada, kai greitai užmiega, miega giliai ir ramiai tiek, kiek rekomenduojama jo amžiui:

  • kūdikių miego laikas yra daugiau nei 14 valandų;
  • 3–6 metų vaikams reikia 10–12 valandų miego;
  • 6–9 metų vaikams – ne mažiau kaip 10 valandų miego;
  • 9–12 metų ir vyresniems vaikams – ne mažiau kaip 9 valandų miego.

Geras miegas yra gyvybiškai svarbus sveikatai ir gerovei. Neišsimiegoję vaikai būna dirglūs, neadekvačiai reaguoja į pastabas, negali susikaupti. Dažnas neišsimiegojimas gali būti neurozių ir kitų ligų priežastis.

Mokymosi erdvė

Labai svarbu mokyklinio amžiaus vaikui sukurti tinkamą mokymosi aplinką.
Mokinio kambaryje vienas iš svarbiausių baldų yra rašomasis stalas. Renkant jį svarbiausia, kad baldas atitiktų vaiko ūgį. Taip pat labai svarbu pripratinti savo atžalą prie rašomojo stalo sėdėti taisyklingai: tiesiai, kūno svorį vienodai paskirstant abiem sėdmenims, nugarą atrėmus į kėdės ar suolo atramą, galvą truputį palenkus į priekį. Taip sėdint atstumas nuo akių iki knygos arba sąsiuvinio turėtų būti apie 35 cm. Tarp liemens ir suolo krašto lieka 3–4 cm tarpas. Kojos per klubo ir kelio sąnarius sulenktos tiesiu kampu – pėdos remiasi į grindis ar pakoją, dilbiai laisvai guli ant stalo.
Vaikai greitai auga, todėl idealiausia būtų rinktis reguliuojamojo aukščio baldus.

Statyti rašomąjį stalą reikėtų šviesiausioje kambario vietoje, šonu prie lango, kad jis sėdinčiam dešiniarankiui vaikui būtų iš kairės, o kairiarankiui iš dešinės.
Labai svarbus ir tinkamas dirbtinis bendras ir vietinis darbo vietos apšvietimas. Negalima ruošti pamokų tik prie stalinės lempos, nes susidaro ryškus kontrastas tarp apšviesto stalo paviršiaus ir tamsios patalpos. Tokioje aplinkoje akys greičiau nuvargsta ir gali atsirasti įvairių regėjimo sutrikimų. Stalinė lempa turėtų būti su gaubtu, kuris apsaugotų akis nuo tiesioginės šviesos akinimo.

Laikysena ir kuprinė

Bene svarbiausias kiekvieno mokinio atributas, turintis tiesioginę įtaką jo sveikatai, yra kuprinė. Kokia gi turi būti „draugiška“ kuprinė, nežalojanti besiformuojančio stuburo ir nesudaranti sąlygų laikysenos sutrikimams atsirasti? Kalbant šia tema pirmiausiai vertėtų atkreipti dėmesį į laikyseną.
Laikysena – tai sveikatos atspindys, nuo jos priklauso ne tik kūno grožis, bet ir krūtinės ląstos, dubens, galūnių kaulų ir vidaus organų vystymasis. Deja, skeleto ir raumenų sistemos sutrikimai nustatomi net trečdaliui patikrintų mokinių.

Mokyklinę kuprinę derėtų rinktis su diržais ir rankenėle. Diržų ilgis turi būti reguliuojamas, o plotis ne siauresnis kaip 3,5 cm.
Rūpinantis vaikų saugumu, mokyklinių kuprinių išorinėje pusėje turi būti pritvirtinti atšvaitai.
Na ir svarbiausia – mokyklinės kuprinės svoris. Pradinukams skirta kuprinė turėtų sverti ne daugiau kaip 700 g, vyresniųjų klasių moksleivių – ne daugiau kaip 1 000 g.
Kadangi Lietuvoje labai aktuali „sunkios kuprinės“ problema, tėveliai turėtų nuolat kontroliuoti savo atžalų kuprinių svorį. Pradinukai į jas dažnai susikrauna ne tik visas turimas knygas bei kitas mokymuisi skirtas priemones, bet ir mylimiausius žaislus.
Mokslininkų tyrimais įrodyta, kad per daug sveriančios ar netinkamai nešiojamos kuprinės sukelia kaklo, pečių, nugaros skausmus, apsunkina kvėpavimą, formuoja ydingą laikyseną, sukelia jaunatvinę osteochondrozę (stuburo tarpslankstelinių diskų ligą).
Vaikams rekomenduojama neštis ne sunkesnę nei 10 proc. savo svorio kuprinę, kuri turi būti su dviem diržais, o nešama taisyklingai užsidėjus ant pečių.

Kadangi sveikatą 50-čia procentų lemia mūsų gyvensena, nuo tėvelių supratimo ir atsakomybės priklausys, ar jų vaikai augs sveiki ir laimingi.
Tikimės, kad mūsų patarimai padės Jums tinkamai pasirūpinti savo atžalų sveikata.

 


 
Taip pat skaitykite
Laimingo ir linksmo mažylio nuotaika gali persimainyti dėl nuovargio, pernelyg didelės stimuliacijos, alkio, tačiau, jeigu vaikutis verkia...

Štai keletas natūralių priemonių imunitetui, kurias reikėtų vartoti nuolatos. Tiesa, pasirinktą profilaktinę priemonę reikėtų...

Psichologai tvirtina, kad kūniški prisilietimai būtini visiems žmonėms - be jų apninka depresija, ima kamuota nerimas, vargina...

Gydytojams dietologams nerimą kelia Lietuvoje ir toliau augantys vaikų nutukimo rodikliai. Antsvoris ir nutukimas pastebimas visose amžiaus...

Rašyti komentarą

 
 
 
 

 
Šiandien gimtadienius švenčia (170)
migle