Sveikata > Šeimos sveikata > Ligos, kurias galima suvalgyti
 

Ligos, kurias galima suvalgyti


2012 07 25 | Autorius: Valstiečių laikraštis, žurnalistė Asta Geibūnienė
 

Ligos, kurias galima suvalgyti

Vasara... Daugumai iš mūsų ji asocijuojasi su maloniais dalykais – atostogomis, savaitgalio kelionėmis automobiliu ar autobusu, turistiniais žygiais, poilsiu gamtoje. Tai, kad tuo metu ruošiant maistą nėra galimybių laikytis visų higienos taisyklių, dažniausiai netrukdo smagiai leisti laiką. Bet dėl ne idealių produktų laikymo sąlygų, bakterijomis užteršto abejotino švarumo vandens atostogos gali baigtis ne romantiškai. Gerai, jei pakaks tik dažniau lankytis tualete, o ne gydytis ligoninėje.

Virškinimas sutrikti gali ir dėl streso

Pasak gyd. infektologo prof. Alvydo Laiškonio, simptomai, liudijantys virškinimo sistemos sutrikimus, – sunkumas skrandyje, pilvo pūtimas, vėmimas, pykinimas, viduriavimas, ne visada yra pavojingi. Tokiais negalavimais žmonės gali skųstis ir nesirgdami. Taip galima jaustis, pasikeitus maistui (pavyzdžiui, kelionės metu), dėl nesubalansuotos mitybos, suvalgius maisto daugiau nei įprasta, pavalgius riebiau ar aštriau. Minėti simptomai išnyksta po vienos ar dviejų parų, tik svarbu vemiant ar viduriuojant normalizuoti skysčių kiekį, nes skysčių stoka ir yra pagrindinė blogos savijautos priežastis.

Kai kurie žmonių įpročiai taip pat kelia grėsmę normaliam virškinimo sistemos darbui. Reikėtų būti budriam, jei daug sėdima ir mažai judama, yra antsvoris, reguliariai vartojami vidurius laisvinantys preparatai, valgoma daug kepto, riebaus ir rūkyto maisto bei daug mėsos produktų, mėgstamas per karštas maistas ir gėrimai, rūkoma, vartojamas alkoholis, vaistai (ypač skrandžiui kenksmingi aspirino ir gliukokortikosteroidų turintys vaistiniai preparatai). Sutrikdyti virškinimą gali ir stresas.

Kitos prasto virškinimo priežastys – virškinimo fermentų, skaidančių suvalgytą maistą, trūkumas ir įvairios ligos – pankreatitas, funkcinė dispepsija, opaligė, celiakija, alergija maistui, cistinė fibrozė ir kt., na ir, žinoma, vasarą paūmėjančios infekcinės žarnyno ligos.
Vasarą pavojingesnės bakterijos

Pasak, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos gyd. Galinos Zagrebnevienės, žarnyno užkrečiamosios ligos ir maisto toksinės infekcijos – tai grupė užkrečiamųjų ligų, kurios plinta per patogeniniais mikroorganizmais užterštą maistą ir vandenį. Nors žarnyno infekcines ligas gali sukelti daug patogeninių mikroorganizmų (virusai, parazitai, pirmuonys, bakterijos), vasarą dažniausiai užsikrečiama maiste esančiomis bakterijomis – salmonelėmis, kampilobakterijomis, jersinijomis, ešerichijomis, stafilokokais ir kt. bei jų toksinais, kurie žmogaus skrandyje ir žarnyne sukelia gleivinės uždegimą. Iš žarnyno patekę į kraują jie gali apnuodyti visą organizmą, paralyžiuoti jo veiklą, todėl gali kilti sunkių komplikacijų.

Pasak specialistų, vasarą labiausiai rizikuoja poilsiautojai, kurie vykdami į gamtą pasiima greitai gendančių maisto produktų, laiko juos šiltai (ne šaldytuve), o gamindami maistą nesilaiko asmens higienos, mat, esant šiltam orui, žarnyno užkrečiamųjų ligų sukėlėjai, patekę į maistą greitai dauginasi, nekeisdami nei produkto skonio, nei išvaizdos. Vakcinų nuo daugelio maistu plintančių infekcinių ligų nėra, todėl užsikrėsti jomis ir susirgti gali bet kokio amžiaus žmonės. Tačiau dažniausiai serga maži vaikai ir turintys silpnesnį atsparumą kitoms ligoms žmonės.

Jei būklė negerėja, delsti negalima

Dažniausiai tokie apsinuodijimai maistu prasideda ūmiai, suserga keli žmonės, vartoję tą patį maisto produktą. Maisto toksinės infekcijos po kelių valandų, o kartais net po septynių parų sukelia karščiavimą, pykinimą, vėmimą, viduriavimą. „Ligos sunkumas priklauso nuo ligonio amžiaus, imuniteto būklės, su maistu į organizmą patekusių bakterijų skaičiaus ar jų gaminamo toksino kiekio ir kt. Pavyzdžiui, kad užsikrėstum salmonelioze, reikia daugiau nei 105 organizmų, kampilobakterioze – apie 500 organizmų. O štai užsikrėsti enterohemoragine E. coli, šigelioze, virusine žarnyno infekcija pakanka nuryti vos kelis šių ligų sukėlėjus“, – teigė gyd. G.Zagrebnevienė.

Kaip teigė gastroenterologas prof. Liutauras Labanauskas, infekcijos sukėlėjui pažeidus tik skrandį, apsinuodijimo forma būna lengvesnė. Pašalinus maisto likučius (sukėlus vėmimą), geriant daug skysčių, po 4–5 val. žmogaus savijauta turėtų pagerėti. Jei būklė vis tiek negerėja, būtina kreiptis į gydytoją. „Beje, apsinuodijimo simptomai gali būti panašūs ir į kitų ligų sukeltus požymius, pvz., apendicito, todėl delsti nerekomenduojama, – sakė medikas. – Ypač budriems reikia būti, jei maistu apsinuodija vaikai. Jų organizmas itin greitai netenka skysčių ir dėl to gali kilti grėsmė net gyvybei. Todėl maistu apsinuodijus vaikams iki 3 m. ir kūdikiams, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.“

Pažinkime ligą

Pasak valstybinės maisto produktų inspektorės Audronės Mikalauskienės, vidutiniškai per metus Lietuvoje kyla apie 23 apsinuodijimo maistu protrūkius. Pagrindinis protrūkių sukėlėjas – bakterijos Salmonella, sukeliančios salmoneliozę. Dažniausiai salmonelių būna žaliuose kiaušiniuose, nevirintame piene, žalioje mėsoje, nepakankamai termiškai apdorotoje paukštienoje, žalioje žuvyje. Nuo salmoneliozės retai kada mirštama, tačiau ji gana pavojinga mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir lėtinėmis ligomis sergantiems ligoniams. Apkrėstų produktų suvalgiusį žmogų po 30 minučių ar kelių valandų pradeda pykinti, jis vemia, jam skauda pilvą, galvą.

Kai suserga daug tą patį maistą valgiusių žmonių, dažniausiai paaiškėja, kad maistas buvo užkrėstas toksiniu auksinio stafilokoko atmaina. Tai antras iš dažniausiai pasitaikančių apsinuodijimų nepakankamai žemoje temperatūroje laikomu maistu. Dažniausiai stafilokoku būna užkrėsti šie produktai: mėsa, paukštiena, kiaušiniai, pienas, pyragaičiai ir tortai su kremu, majonezu paskanintos salotos. Dažniausiai ligos simptomai pasireiškia praėjus 1–6 valandoms po valgymo ir susilpnėja praėjus 18 valandų. Suaugęs sveikata nesiskundžiantis žmogus paprastai visiškai pasveiksta po 1–3 dienų.

Ešerichiozė – žarnyno infekcinė liga, kurią sukelia E. coli rūšies bakterijos.

Kai kurių E.coli bakterijos atmainų randama virškinimo trakte ir jie žmogui jokių ligų nesukelia. Tačiau vandenyje ir užkrėstame maiste, ypač nepakankamai termiškai apdorotame mėsos farše, esančios bakterijos atmainos gali būti nuodingi. Ligos inkubacinis periodas paprastai trunka 3─4 dienas. Dažniausiai infekcija sukelia stiprius pilvo spazmus, labai intensyvų viduriavimą (paprastai su kraujo priemaiša), vėmimą, karščiavimą (iki 38,5 °C). Dauguma susirgusiųjų pasveiksta per 5─7 dienas, tačiau 10 proc. išsivysto komplikacija – hemolizinis – ureminis sindromas, kurio metu dėl sutrikusio kraujo krešėjimo pažeidžiami inkstai.

Botulizmas, kurį sukelia bakterijos Clostridium botulinum gaminamas toksinas, yra pats pavojingiausias apsinuodijimas maistu. Šios bakterijos geriausiai dauginasi aplinkoje, kur nėra deguonies arba jo kiekis labai mažas. Botulizmas – reta, bet labai pavojinga infekcinė nervų sistemos liga. Ja susergama nuo netinkamai paruoštų, apgedusių maisto produktų. Bakterijų dažniausiai būna namų gamybos grybų, mėsos, žuvies, daržovių konservuose, kuriuose susidaro palankios sąlygos joms daugintis ir gaminti toksiną. Uždarame inde dauginantis bakterijoms gaminasi dujos, dėl to pučiasi konservų dangtelis, tačiau nepasikeičia nei produkto kvapas, nei skonis. Botulizmu galima užsikrėsti ir valgant termiškai neapdorotus maisto produktus.

Toksinas žarnyne yra pasisavinamas ir patenka į kraują, su krauju pasiekia nervus ir sutrikdo jų veiklą. Ligos požymiai dažniausiai ima reikštis po 18–36 valandų. Kas ketvirtas tokio maisto suvalgęs žmogus, dažniausiai dėl sutrikusio kvėpavimo, miršta pirmą ligos savaitę. „Tad pastebėjus atsiradus pirmiems ligos požymiams – pablogėjus regėjimui, vemiant, viduriuojant, pajutus pilvo skausmus, greitą širdies plakimą, sumažėjus kraujospūdžiui, pakitus balsui, nusilpus raumenims, būtina kuo skubiau kviesti medikus“ – perspėjo. gyd. G.Zagrebnevienė.
 

 

 


 
Taip pat skaitykite
Įsibėgėjo ne tik žiema, bet ir ligų sezonas: poliklinikose sunkiai rasite laisvą šeimos gydytoją, o kosulį galima išgirsti...

Peršalimas - dažna ir nemaloni liga. Lengvą peršalima galima gydyti ir namuose, o geriausi vaistai yra poilsis bei daug skysčių....

Unikalus „Orthokine“ gydymo metodas yra skirtas sąnarių ir nugaros skausmui malšinti, sausgyslių bei raumenų...

Druska - mūsų kasdienis maisto pagardas, sustiprinantis jo skonį ir būtinas (žinoma, saikingai) mūsų organizme vykstantiems procesams,...

Rašyti komentarą

 
 
 
 

 
Šiandien gimtadienius švenčia (163)
ernestas ir laima