Ką gerti per karščius?

Vasarą organizmas prisitaiko prie šiltojo sezono, spartėja medžiagų apykaita, gausiau prakaituojama, dažniau kamuoja troškulys. Kuo jį malšinti?

Be abejo, sveikiausia – tyras, švarus vanduo. Jis patikimai kovoja su troškuliu, padeda šalinti iš organizmo toksinus, normalizuoja medžiagų apykaitą ir virškinimą, pakankamas jo kiekis užtikrina, kad visos maistingosios medžiagos bus gerai paskirstytos po visus organizmo audinius. Tačiau ne paslaptis, kad kai kurie gėrimai ne tik malšina troškulį, bet ir saugo nuo įvairių negalavimų, papildo organizmo maistingųjų medžiagų atsargas, lėtina senėjimo procesus.

Jei oro temperatūra 21 – suaugusiam žmogui reikia 1,5 l skysčių per parą, temperatūrai pakilus iki 26 – jau 1,9 litro, o tvyrant 32 ir daugiau laipsnių karščiui – 3 litrų.

Tačiau versti savęs gerti per prievartą taip pat negalima. Skysčių perteklius – tai papildoma apkrova visiems vidaus organams, ypač inkstams ir širdžiai. Todėl patikimiausia – gurkšnoti nuolat ir po nedaug, taip geriausiai jaučiama, kiek būtent skysčių jums reikia.

Gaivina ne tai, kas šalta

Pernelyg šaltas vanduo skysčių deficito nekompensuoja. Tokie gėrimai ilgiau užsilaiko skrandyje, juose esančios mineralinės druskos ilgiau nepatenka į audinių ląsteles. Be to, šalti gėrimai aktyvina prakaito liaukų veiklą.

Karštyje rekomenduojama pirmenybę teikti ne šaltiems, o kambario temperatūros gėrimams. Troškulį geriausiai malšina nesaldinta žalioji arbata, negazuotas mineralinis vanduo, taip pat juodoji arbata, gira, naminis vaisių ar uogų kompotas, nesaldžios sultys.

Azijos šalyse per karščius gaivinamasi šviežiai plikyta žaliąja arbata. Joje esama vadinamųjų „šaltųjų“ elementų, kurie mažina kūno temperatūrą. Šie elementai aktyviausiai veikia kai arbata karšta. Ši arbata taip pat mažina osteoporozės, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką, joje gausu flavanoidų, polifenolių ir antioksidantų, kurie saugo ląsteles nuo kenksmingo laisvųjų radikalų poveikio.

Ką gerti? Praktinės rekomendacijos