Naktinės balutės kankina ir vyresnius vaikus

„Vyresnėlė dukra Elzė naktimis į lovą šlapinosi visuomet – per savaitę turėdavome vos kelias sausas naktis. Tačiau jai jau šešeri, o naktinės balutės nesiliauja kankinusios. Elzė supranta, kad yra didelė, ir kad bendraamžiai nebesišlapina į lovą. Ji tapo uždaresnė, bijo eiti miegoti, ypatingai svečiuose. Kokių priemonių imtis, kad ši bėda liautųsi kankinusi ir Elzę, ir visus šeimos narius?“, – gavę tokį susirūpinusių tėvų laišką, nuskubėjome tiesiai pas vaikų nefrologijos specialistus.

Vilniaus universiteto vaikų ligoninės pediatrijos skyriaus vedėją, vaikų nefrologę, vaikų ligų gydytoją dr. Augustiną Jankauskienę susitinkame jaukiame kabinete, kurį puošia mažųjų pacientų piešiniai. Viena ranka atsiliepdama į telefono skambučius, kita vartydama užrašus ir dokumentus, dr. A. Jankauskienė ryžtingai atideda visus rūpesčius ir pakviečia pokalbiui apie dažną problemą – naktinę enurezę arba liaudyje vadinamą naktinį šlapinimąsi į lovą.

 

Pasak gydytojos, normalu, jei vaikas miego metu šlapinasi iki 5 metų. Tačiau toks šlapinimasis vyresniame amžiuje jau traktuojamas kaip sutrikimas ir tėveliai turėtų kreiptis į poliklinikos specialistus – šeimos gydytoją ar pediatrą.

Iki penkerių


Tėveliai, kurių vaikučius naktinės balutės ištinka dar iki 5 m., turėtų atkreipti dėmesį į skysčių vartojimo režimą: ar vaikas skysčius geria reguliariai, kiek per parą jų suvartoja ir koks skysčių pasiskirstymas per visą dieną, ar vaikas tikrai pasišlapina prieš miegą. Patartina pamatuoti, kiek šlapimo pasišalina kiekvieno pasišlapinimo metu, t. y., kokia šlapimo pūslės talpa. Šlapinimąsi į kelnaites ar miego metu gali lemti ir anatominiai defektai, pavyzdžiui, maža šlapimo pūslės talpa, įvairios ligos ir šlapinimosi sutrikimai.

 

„Naktinė enurezė būna dviejų tipų: pirminė ir antrinė. Pirmine vadinama, kai vaikas į lovą šlapinasi nuolat, be ilgesnių pertraukų. Antrine – kai į lovą šlapintis pradedama po ilgiau nei 6 mėn. trukusio „sauso“ laikotarpio. Monosimptominę enurezę, t.y., kai vaikas neturi kitų šlapinimosi sutrikimų, o pasireiškia tik naktiniu šlapinimusi į lovą, gali gydyti šeimos arba vaikų ligų gydytojas. Jei nustatoma daugiau šlapinimosi sutrikimų ir simptomų, šeima turėtų kreiptis į nefrologą, kuris turėtų diagnozuoti enurezės priežastis ir paskirtų kompleksinį gydymą“, – sako dr. A. Jankauskienė.

Išsiaiškinti priežastis

Gydytojos teigimu, naktinio vaikų šlapinimosi vyresniame amžiuje priežastys gali būti labai įvairios: sveikatos sutrikimai, anatominiai defektai, infekcijos, nepakankamas antidiuretinio hormono kiekis organizme, nepalankus psichologinis klimatas šeimoje ar stresas.

„Naktinę enurezę gali lemti ir paveldimumas. Yra įrodyta, jei abu tėvai vaikystėje šlapinosi į lovą, tikimybė, kad jų palikuonys taip pat turės tokį sutrikimą lygi 75 proc. Taip pat nuo naktinės enurezės dažniau kenčia berniukai, tačiau tokio reiškinio priežastys nėra žinomos. Labai svarbu, kad gydant naktinę enurezę aktyviai dalyvautų ir pats vaikas. Patartina paaiškinti apie šią problemą, galimas jos priežastis, būtina, kad vaikas dalyvautų konsultuojantis dėl gydymo su gydytoju. Padeda ir dienyno pildymas – žymėdamas šlapios ir sausos lovytės naktis vaikas pajaučia atsakomybę ir pats stengiasi, kad gydymas būtų kuo efektyvesnis“, – pataria dr. A. Jankauskienė.

Pasak specialistės, jokiu būdu nereikėtų vaiko bausti ar barti. Tai gali tik dar labiau pabloginti situaciją. Reikia suprasti, kad naktinis šlapinimasis nėra vaiko užgaida ar tyčinis veiksmas.

Metodai

Dr. A. Jankauskienės teigimu, naktinę enurezę galima gydyti kompleksiškai: vaistais, naudojant elektroninį „žadintuvą“ (jis pažadina tada, kai kelnaitės ima šlapti), treniruojant šlapimo pūslę, pildant dienyną.

„Pasaulyje naktinę enurezę įprasta gydyti vaistais, kurių veiklioji medžiaga – antidiuretinis hormonas. Tai žinomas, pripažintas, saugus gydymo būdas, skiriamas vyresniems nei 5 m. vaikams. Lietuvoje šį receptinį vaistą kompensuoja valstybė“, – sako gydytoja ir pripažįsta, kad tėveliai dažnai bijo vaikams duoti vaistų, kurių sudėtyje yra hormonų. Pats žodis „hormonai“ juos gąsdina ir nuteikia priešiškai.

„Visuomet patariu pasitikėti gydytojais, jei po atliktų tyrimų ir ligos istorijos analizės jie nusprendžia, kad vaikui būtinas gydymas vaistais. Šis hormonas sulėtina šlapimo susidarymą naktį ir padeda sulaikyti skysčius ilgesnį laiką. Tai saugus ir laiko patikrintas gydymas – pasaulyje jis skiriamas daugiau nei 30 metų“, – sako dr. A. Jankauskienė.

Ilgametę patirtį turinti vaikų ligų gydytoja nepataria tėvams vaiką kelti naktį, kad jis nusišlapintų – toks metodas neduos jokios naudos ir sukels tik papildomų rūpesčių tėvams. Jei vaikas nepabunda pats, o tik nuvedamas į tualetą, jis vis tiek nusišlapina per miegus.
„Taip pat patarčiau net ir, anot visuomenės normų, per didelius vaikus migdyti su sauskelnėmis.Nuolat prišlapinta lova sukelia diskomfortą ir pačiam vaikui, ir visiems namiškiams: tėvai nespėja džiovinti patalų, namai įgauna specifinį šlapimo kvapą, ima nemaloniai kvepėti vaiko rūbai, asmeniniai daiktai. Todėl rekomenduočiau naktį mūvėti sauskelnes“, – patarimu pokalbį baigia dr. A. Jankauskienė.

Trumpa atmintinė

Naktinė enurezė yra ne liga, o sutrikimas, į specialistus reikėtų kreiptis, jei pasireiškia vyresniems nei 5 m. amžiaus vaikams.

Monosimptominę naktinę enurezę (kai vaikas šlapinasi tik naktimis ir jo nevargina kiti simptomai) gydo šeimos arba vaikų ligų gydytojas.

Diagnozavus daugiau simptomų, būtina kreiptis į vaikų nefrologą.

Gydymo būdai: hormoniniai kompensuojamieji vaistai, elektroninis „žadintuvas“ (pažadina, kai kelnaitės ima šlapti), šlapimo pūslės treniravimas, dienyno pildymas.