![]() Pasaka apie stebuklingą akmenį achanraba2011 05 17 | Autorius: Administrator
![]() Seniai, labai seniai gyveno viename kišlake motina su sūnumi. — Sūneli, — tarė kartą motina, — še tau pinigų, nueik į prekyvietę ir nupirk duonos. Berniukas pasiėmė pinigus ir išėjo iš namų. Gatvių sankryžoje vaikiūkščiai tąsė mažytį pusdvėsį kačiuką. Berniukui pagailo kačiuko. Jis tarė: — Ei, vaikai, parduokite man kačiuką! — Imk, — atsakė vaikai. — O kiek jūs norite už jį? — Kiek duosi, tiek. — Šekit! Berniukas atidavė vaikiūkščiams pinigus, prisiglaudė kačiuką prie krūtinės ir grįžo namo. — Ar parnešei? — klausia jį motina. — Parnešiau, tik ne duonos, o kačiuką, — atsako berniukas. — Kaip tai, sūneli? Berniukas ir pasipasakojo motinai, kaip viskas nutiko. — Nieko, mamyte, — pridūrė jis, — apseisime vieną dieną be duonos. Kitą dieną motina padavė sūnui pinigų ir pasiuntė jį pas mėsininką nupirkti mėsos. Berniukas žingsniuoja gatve ir mato—vaikiūkščių gauja apspitusi vargšą drebantį šuniuką ir belaidanti į jį akmenimis. Pagailo berniukui šunyčio. — Ei, vaikai, — tarė jis, — parduokite man šitą šuniuką! — Pirk. — Kiek jūs norit už jį? — Kiek duosi, tiek. — Šekit! Vaikai atidavė berniukui šunytį, ir jis grįžo su juo namo. — Na, ar parnešei mėsos, sūneli? — klausia motina. Berniukas tarė: — Nepykite, mamyte: už tuos pinigus, kuriuos man davėte, nusipirkau šuniuką. Motina nuliūdo: — Oi, sūneli, vargais negalais sutaupėme pinigų kąsneliui mėsos, o tu, užuot nupirkęs mėsytės, įsigijai šuniūkštį! Kam jis mums, vargšams, reikalingas? Juk ir lakinti jo nėra kuo! — Nieko, mamyte, išsiversime ir be mėsos. O šuniuką kaip nors išlaikysime. Trečią dieną motina davė sūnui dar truputį pinigų ir liepė nupirkti lašinių. >> 2 psl.
Puslapis 1 iš 6
>> Kitas
Rašyti komentarą kazkokstrenktasdx1200
2013-04-15 18:47:03
mahn labaj patika sitah pasaakaah :?
Pikas
2011-11-21 20:13:54
Istrinkit sita pasaka :) Labai aciu is anksto
|
|