Vaikai > Pasakos > Pasaka apie stebuklingą...
 

Pasaka apie stebuklingą akmenį achanraba


2011 05 17 | Autorius: Administrator
 

— Ei, vaikai, ar neparduotumėte peliukės? — pasiteiravo berniukas.

— Parduodame.

Atidavė jiems berniukas pinigus, pasiėmė peliukę ir sugrįžo namo.

— Na, sūneli, ar parnešei lašinių? — klausia motina.

— Atleiskite, mamyte, — atsakė berniukas ir pasipasakojo, kaip jis nupirkęs peliukę.

Motina labai mylėjo sūnų, todėl ir šį kartą jam neprikaišiojo.

Prabėgo nemaža laiko. Berniukas tapo jaunuoliu, šuniukas — šunimi, kačiukas — katinu, o peliukė — pele.

Kartą jaunuolis sužvejojo upėje žuvį. Jis ją išdorojo, o vidurius išmetė šuniui. Šuo ėmė juos ėsti ir aptiko žaižaruojantį kaip

saulė akmenėlį. Jaunuolis išvydo akmenėlį ir apstulbo iš džiaugsmo: juk tai buvo stebuklingasis akmuo achanrabas!

Jaunuolis pasidėjo akmenuką ant delno ir tarė:

— Achanrabai, duok man pietų!

Šitai pasakęs, apsidairė — ir išsižiojo iš nustebimo: priešais jį ant baltos staltiesės atsirado tokių gardžių ir tokių retų patiekalų, kokių jis nė sapnuote nebuvo sapnavęs.

Jaunuolis leidosi tekinas pas motiną parodyti jai nuostabiojo savo radinio. Motina apsidžiaugė, ir ėmė jie nuo to laiko gyventi, nieko nestokodami.

Kartą pasitaikė jaunuoliui išvysti mieste neregėtą gražuolę.

„Būtinai turiu ją vesti!” — nusprendė jaunuolis ir pasipasakojo, ką sugalvojęs, motinai.

— Oi, mano sūneli! — tarė jam motina. — Juk ji chano duktė, o mes vargšai, kam mums reikia tokios giminystės? Aš nė piršliais pas ją neisiu.

— Ne, jūs turit eiti! — prašė jaunuolis.

Motina ilgai atsikalbinėjo, bet paskui sutiko.

— Ką gi darysi, —tarė ji, —eisiu. Tik vis tiek dar niekas chano rūmuose nėra laimės radęs…

Kitą dieną anksti rytą chanas išėjo iš savo rūmų, žiūri — apie duris jau švariai nušluota ir viskas aplinkui kuo gražiausiai sutvarkyta.

Antrą dieną žiūri chanas — vėl rūmų prieangis kažin kieno nušluotas ir sutvarkytas.

>> 3 psl.
< < < Buvęs Puslapis 2 iš 6 >> Kitas

 
Taip pat skaitykite
  Tylus vakaras. Kažkuo kitoks, nei įprastas. Snaigės tyliai leidžiasi į gatvės žibintus, tarsi šokdamos joms vienoms žinomą...

Seniai, labai seniai viename kišlake gyveno jaunuolis. Jis vadinosi Tugrys. Jis nieko daugiau neturėjo, tiktai žirgelį. Kartą jis...

Buvo toks žmogus mažlaukis. Jis su savo pačia sulaukė tik vieną sūnų. Tas sūnus pradėjo augtie ne mėnesiais, ne metais, ale dienoms ir...

Gyveno viens tėvas, turėjo du sūnu. Viens buvo gers muzikantas, o antras – artojas. O kada tėvs numirė, nieko jiems neliko. Aina jiedu...

Rašyti komentarą

 
kazkokstrenktasdx1200
2013-04-15 18:47:03
mahn labaj patika sitah pasaakaah :?
Pikas
2011-11-21 20:13:54
Istrinkit sita pasaka :) Labai aciu is anksto
 
 
 

 
Šiandien gimtadienius švenčia (166)
Neda