![]() Išminčius asilas2011 04 14 | Autorius: Administrator
![]() Gyveno kadaise asilas ir, kaip kad visi asilai, tarėsi, jog gudresnio už jj nesą pasaulyje. Kartą užėjo asilas į sodą. Žiūri: kabo ant aukštų obelų nedideli raudonpusiai obuoliai, o greta, moliūgų lauke, ant laibučių vytelių noksta didžiuliai moliūgai. Dirstelėjo asilas dar kartą į obuolius viršum savo galvos, paskui į moliūgus sau po kojomis ir iš apmaudo net ausimis pakarpė: — Kaip kvailai, — sako, — viskas pasaulyje sutaisyta! Jeigu duotų man, asilui išminčiui valią, aš viską saviškai pertvarkyčiau! Nugirdo tuos žodžius žvirblis, tupįs netoliese ant šakos, ir paklausė: — O sakykite, gerbiamiausias, kas gi jums taip nepatiko? — Argi tu pats nepastebi? — atkirto jam asilas. — Štai žiūrėk—ant tokio didžiulio medžio kabo obuoliukai vaiko kumščio didumo, o antai moliūgai, didesni už mano galvą, vos tesilaiko ant kažin kokio laibučio stiebelio. — Čia ir yra visa išmintis, — atkirto jam žvirblis. — Kokia čia išmintis! — suirzo asilas. — Štai jeigu ant didelių obelų augtų obuoliai tokio dydžio kaip moliūgai, o ant laibučių stiebelių augtų moliūgai maži kaip obuoliai, tuomet viskas būtų išmintinga! Asilas pasakė ir ėmė kasyti šoną į obelį. Tuojau iš viršaus bubtelėjo obuolys, ir kad kaukštelėjo asilui į galvą! — Oi-oi-oi! Vargšė mano galve-e-elė! — subliuvo asilas. Žvirblis nusijuokė. — Na štai, matote, gerbiamiausias išminčiau, — tarė jis: — laimė, kad obuolio būta ne moliūgo didumo, nes antraip iš jūsų galvos nieko nebebūtų likę! — Tai-ip, — vos bepratarė asilas ir paskubėjo nešdintis toliau nuo obels.
Rašyti komentarą |
|