Vaikai > Pasakos > Pasakojimas apie šnipštą
 

Pasakojimas apie šnipštą


2011 05 16 | Autorius: Administrator
 

Pasakojimas apie šnipštą

Pasakojama, kad gyvenęs viename mieste tinginys, vardu Sulparas.
Pasitaikė sykį Sulparui pakliūti prekyvietėje pas kalvius.
Pažiūrėjo jis, kaip dirba kalviai, ir pamanė: „Pelningas ir nesunkus darbas: bekali sau plaktuku geležį, ir viskas! Nagi pasidarysiu aš kalviu!”
Išsinuomojo Sulparas vietą viduryje prekyvietės ir įsteigė kalvę.
Netrukus atėjo pas Sulparą valstietis su geležies gabalu ir sako:
— Ar negalėtum man nukalti iš šio geležies gabalo noragą arklui?
— Noragą arklui? — pasitikrindamas paklausė Sulparas. — Kodėl gi ne, galima.
Valstietis paliko geležį ir išėjo. O Sulparas ėmėsi dirbt noragą. Kalė jis geležį, kalė, niekaip jam neišeina noragas.
Rytojaus dieną ateina valstietis:
— Na kaip, ar nukaltas mano noragas?
— Ne, — atsakė Sulparas, — iš tavo geležies noragas neišeina.
— Tai kas gi išeina iš jos? — klausia valstietis.
Pavartė Sulparas geležies gabalą ir sako:
— Kirvis iš jo bene išeitų.
— Gerai, — sutiko valstietis, — padirbk man kirvį.
Ėmėsi Sulparas dirbti kirvį. Kalė kalė, niekaip jam neišeina kirvis.
Rytojaus dieną vėl ateina valstietis. Sulparas pasitiko jį ant kalvės slenksčio ir sako:
— Iš tavo geležies kirvis neišeina. Va piautuvas, gal būt, išeitų.
Valstietis sutiko:
— Na ką gi, padirbk piautuvą.
Ėmėsi Sulparas piautuvą kalti. Bet ir piautuvas jam neišėjo.
Rytojaus dieną valstietis ateina ir klausia:
— Na kaip, ar piautuvas nukaltas?
— Ne, — atsako jam Sulparas, — neišeina. Bertuvė anglims išeitų.
— Gerai, dirbk bertuvę, — sutiko valstietis.
Sulparas prasikuisė visą dieną — nuo ryto ligi vakaro.
Rytojaus dieną atėjo valstietis, klausia:
— Na kaip, ar bertuvė nukalta?
— Et, iš šios geležies tik žnyplės anglims tegalima padirbti, — atsako Sulparas.
— Gerai, — sako valstietis, — dirbk žnyples.
Rytojaus dieną valstietis ateina ir klausia:
— Ar žnyplės nukaltos?
— Neišeina žnyplės, — atsako Sulparas.
— Na, o kas gi išeis?
— Peiliukas išeis.
— Gerai, dirbk peiliuką.
Kitą dieną valstietis teiraujasi:
— Ar padirbtas peiliukas?
— Ne, neišeina, — atsako jam Sulparas.
— Tai kas gi pagaliau iš mano geležies išeis? — paklausė
valstietis.
Sulparas pagalvojo pagalvojo ir sako:
— Šnypštas išeis.
— Na jei šnypštas išeina, tebūna šnypštas, tik, susimildamas, dirbk greičiau! — prašo jį valstietis.
Praėjo diena. Rytą valstietis teiraujasi:
— Ar padirbai šnypštą?
— Seniai padirbau! — atsako jam Sulparas.
— Na, duokš!
— Tuojau!
Pačiupo Sulparas žnyplėmis įkaitintos geležies gabalą ir kyštelėjo į vandenį.
„Š-š-šnypšt!” — sušnypštė geležis.
— Pasiimkite! — tarė Sulparas.
Įtūžęs valstietis pasisuko išeiti.
— Palauk! — sušuko Sulparas. — O kaipgi su mokesčiu už mano darbą?
Valstietis sustojo, įkišo ranką į kišenę. Linksmai suskambėjo kišenėje sidabro pinigai.
— Ar girdi, kaip skamba? — tarė valstietis ir išėjo.


 
Taip pat skaitykite
  Tylus vakaras. Kažkuo kitoks, nei įprastas. Snaigės tyliai leidžiasi į gatvės žibintus, tarsi šokdamos joms vienoms žinomą...

Seniai, labai seniai viename kišlake gyveno jaunuolis. Jis vadinosi Tugrys. Jis nieko daugiau neturėjo, tiktai žirgelį. Kartą jis...

Buvo toks žmogus mažlaukis. Jis su savo pačia sulaukė tik vieną sūnų. Tas sūnus pradėjo augtie ne mėnesiais, ne metais, ale dienoms ir...

Gyveno viens tėvas, turėjo du sūnu. Viens buvo gers muzikantas, o antras – artojas. O kada tėvs numirė, nieko jiems neliko. Aina jiedu...

Rašyti komentarą

 
 
 
 

 
Šiandien gimtadienius švenčia (154)