Vaikai > Pasakos > Pasaka apie lakštingalą...
 

Pasaka apie lakštingalą skardžiabalsę


2011 05 12 | Autorius: Administrator
 

Pasaka apie lakštingalą skardžiabalsę

Seniai, labai seniai gyveno vienas žiaurus šachas. Ilgai jis engė ir kankino liaudį, savo valdiniams išlupdavo iš burnos

paskutinį duonos kąsnį, smaugė vargšus rinkliavomis bei mokesčiais. Šitaip jisai prisirinko tiek aukso, sidabro ir brangakmenių, jog nebežinojo, kur visa tai bedėti.

Kartą sušaukė šachas geriausius meistrus ir įsakė:

— Padarykite man platano kamieną iš rubino, šakas — iš chrizolito, lapus — iš smaragdo, o vaisius — iš perlų. O lapija

turi būti tokia tanki, kad pro ją neprasiskverbtų nė vienas saulės spindulys.

Išgirdę šacho įsakymą, žmonės ėmė murmėti:

— Kol tokį medį padirbs, mums, tur būt, paskutinį kailį nudirs!

Bet šachas su nepatenkintaisiais žiauriai susidorojo, ir po septynerių metų platanas buvo padirbtas.

Šachas įsakė pastatyti savo lovą po brangiuoju medžiu ir ten miegojo.

Vieną rytą šachas pajuto ant dešiniojo žando šilimą. Atsimerkė ir žiūri: pro smaragdinę lapiją begiedruojąs žydras dangaus lopelis didumo sulig kapeika, ir pro jį saulės spindulys plieskia jam ant žando.

Sudrebėjęs iš pykčio, šachas sušaukė savo dvariškius ir suspigo:

— Kažkoks vagis pagrobė lapelį nuo mano platano! Kas suras piktadarį — tą nuo galvos ligi kojų apibersiu auksu. O jeigu

niekas nesuras — visą miestą sudeginsiu ir pelenus vėjais paleisiu!

Sėdįs šacho dešinėje viziris patarė:

— Pastatykite nakčiai sargybą iš keturiasdešimt karių. Jie nusaugos vagį.

Šachas sutiko.

Naktį keturiasdešimt ginkluotų karių sustojo aplink plataną.

Bet atėjus vidunakčiui, visi, kur stovėjo, ten ir sumigo.

Atsibudo rytą šachas ir mato — plyšys smaragdinėje lapijoje pasidaręs didumo jau sulig delnu.

Šachas įtūžo, kiekvienas plaukelis ant jo galvos ėmė dygiu dygėti.

— Budeliai! — suriko jis.

Kaip grėsmingi juodi paukščiai keturiolika budelių su išgaląstais kalavijais sustojo priešais šachą ir prabilo:

>> 2 psl.
Puslapis 1 iš 15 >> Kitas

 
Taip pat skaitykite
  Tylus vakaras. Kažkuo kitoks, nei įprastas. Snaigės tyliai leidžiasi į gatvės žibintus, tarsi šokdamos joms vienoms žinomą...

Seniai, labai seniai viename kišlake gyveno jaunuolis. Jis vadinosi Tugrys. Jis nieko daugiau neturėjo, tiktai žirgelį. Kartą jis...

Buvo toks žmogus mažlaukis. Jis su savo pačia sulaukė tik vieną sūnų. Tas sūnus pradėjo augtie ne mėnesiais, ne metais, ale dienoms ir...

Gyveno viens tėvas, turėjo du sūnu. Viens buvo gers muzikantas, o antras – artojas. O kada tėvs numirė, nieko jiems neliko. Aina jiedu...

Rašyti komentarą

 
 
 
 

 
Šiandien gimtadienius švenčia (152)
Danielius