Vaikai > Pasakos > Pasaka apie Chusnboda
 

Pasaka apie Chusnboda


2011 05 18 | Autorius: Administrator
 

Ir šachas įsakė įmesti Chusnobodą į kalėjimą, o patarėjus paleisti.

Praėjo kiek laiko. Kartą bemedžiodamas šachas prijojo upę.

O paupy jisai išvydo žilabarzdį senį, kuris graibė iš upės akmenėlius, kažin ką rašinėjo ant jų ir vėl svaidė į vandenį.

— Ei, seni, ką tu veiki? — paklausė šachas.

— Aš plikšis, varguolis. Negi drįsiu kalbėti su šachu?

— Atsakyk, o jei ne, tai sukaposiu tave! — subliuvo šachas.

— Aš žmonių likimą spėju, — atsakė senis.

— O kas ištiks nenuolankiąją mano dukterį? — paklausė šachas.

Senis ištiesė ranką ir ištraukė iš upės saują akmenų:

— Šachri-Džardžono valstybėje gyvena karžygis, vargingo piemens sūnus. Štai už šito piemens sūnaus ir ištekės tavo

duktė.

Pajuodo Šachas iš įtūžimo.

— Kiek dienų reikia keliauti ligi tos šalies? — paklausė jis.

— Jeigu geru žirgu, tai aštuoniolika mėnesių teks joti.

Grįžo šachas namo ir tris dienas mąstė: „Ką daryti, kad duktė netektų prastam piemeniui?” Ir nutarė numarinti ją kalėjime

badu.

Vyresnysis viziris sužinojo apie jo kėslus. Jam pagailo merginos. Naktį jis išvedė ją iš kalėjimo ir parsivedė namo. Paskui

pasikvietė dailidę, davė jam pinigų ir liepė padirbdinti skrynią, ir tokią, kad nei vėjas neužpūstų, nei vanduo neužlašėtų. Kai

skrynia buvo baigta, viziris tarė:

— Na, Chusnobodą, lipk į skrynią. Duosiu tau valgio keturioms dešimtims dienų ir paplukdysiu skrynią upe. Jei tau lemta

yra gyventi, tai tu liksi gyva. Verčiau ganyti stepėse avis, negu žūti kalėjime.

— Gerai, — sutiko mergina ir įlipo į skrynią.

Vidurnaktį viziris paleido skrynią į upę.

Skrynia plaukė upe tris mėnesius, o merginai vienai dienai paskirto valgio užtekdavo keturioms dienoms, ir taip jinai gyveno.

Ketvirtą mėnesį nunešė upė skrynią į Kara-šacho šalį.

Kaip tik tuo metu įsakė Kara-šachas atnešti jam į rūmus žabų.

>> 3 psl.
< < < Buvęs Puslapis 2 iš 8 >> Kitas

 
Taip pat skaitykite
  Tylus vakaras. Kažkuo kitoks, nei įprastas. Snaigės tyliai leidžiasi į gatvės žibintus, tarsi šokdamos joms vienoms žinomą...

Seniai, labai seniai viename kišlake gyveno jaunuolis. Jis vadinosi Tugrys. Jis nieko daugiau neturėjo, tiktai žirgelį. Kartą jis...

Buvo toks žmogus mažlaukis. Jis su savo pačia sulaukė tik vieną sūnų. Tas sūnus pradėjo augtie ne mėnesiais, ne metais, ale dienoms ir...

Gyveno viens tėvas, turėjo du sūnu. Viens buvo gers muzikantas, o antras – artojas. O kada tėvs numirė, nieko jiems neliko. Aina jiedu...

Rašyti komentarą

 
 
 
 

 
Šiandien gimtadienius švenčia (166)
Aistutė