Vaikai > Pasakos > Pasaka apie Maharadžos...
 

Pasaka apie Maharadžos sūnų ir sultono dukterį


2011 02 25 | Autorius: Administrator
 

Pasaka apie Maharadžos sūnų ir sultono dukterį

Seniai, labai seniai gyveno sultonas. Vaikų jis neturėjo. Kartą išvyko į kelionę ir sutiko dervišą, kuriam apsakė savo sielvartą. Dervišas sako:
—    Imk štai šitą obuolį, vieną jo pusę suvalgyk pats, antrąją duok sultonei. Dievas duos jums kūdikį.
Sultonas paėmė obuolį, parėjo namo ir viską padarė taip, kaip liepė dervišas. Ir alachas jiems davė mergaitę. Sultonas nežinojo, kaip besaugoti dukrą, kaip geriau ją užlaikyti,— ir sugalvojo: pastatė jai rūmus po žeme, pasamdė maitintoją ir auklę, ir mergaitė nuo to laiko augo tuose požeminiuose rū­muose. Ją maitino vien kaulų smegenimis ir girdė pienu su medum, kol ji užaugo.
Šit mergaitei sukako penkiolika metų, o ji dar nebuvo iš­ėjusi iš savo rūmų. Kartą sėdėjo už stalo, valgė pietus ir staiga jai į burną pateko kauliukas. Tą kauliuką ji sviedė į viršutinį langelį ir išmušė stiklą. Ir pro išdaužtą stiklą tvykstelėjo tokia skaisti šviesa, kad mergaitė negalėjo atsistebėti. Ji iškišo galvą pro langą, pažiūrėjo lauk. Mato — gatvė, sniegas krinta, gatve eina du žmonės. Vienas antram sako:
—    Girdėjau, kad Indijos maharadžos sūnus yra baltas kaip šitas sniegas, jo skruostai raudoni, o apgamas ant veido kaip juodasis pipiras.
Mergaitė išgirdo šiuos žodžius ir įsimylėjo Indijos mahara­džos sūnų. O jos tėvas buvo Chorasano sultonas. Kas dieną ji vis labiau blyško ir nyko. Sultonas, pasišaukęs maitintoją ir auklę, klausia:
- Kas atsitiko mano dukteriai? Dėl ko ji pradėjo nega­luoti?
- Mes viską sužinosime ir tau pranešime,— atsakė moterys.
Nuvedė mergaitę pas gydytojus. Jie visi vienu balsu pri­pažino, kad mergaitė įsimylėjusi. O sultonas labai įtūžo ir išpla­kė visus gydytojus, kam sako, kad mergaitės liga — meilė.
Kartą sultono dukters vergė jos paklausė:
- Mieloji, koks sielvartas tave prislėgė, kodėl tu tirpsti kaip žvakė, papasakok man, gal aš galėsiu tau padėti?
- Kartą aš valgiau kaulo smegenis— atsakė mergina,— ir į burną man pateko kauliukas. Aš jį mečiau ir išmušiau langą, paskui pažvelgiau Į gatvę ir pamačiau du vyriškius. Aš gir­dėjau juos kalbantis, esą Indijos maharadžos sūnaus oda balta, skruostai raudoni, o apgamas juodas kaip pipiras. Dar nema­čiusi to jaunuolio, jį pamilau. Todėl aš tokia išblyškusi.
Vergė tuoj pat nubėgo pas sultoną:
— Linksmą žinią atnešiau, mano sultone! Aš sužinojau tavo dukters sielvartą.
Išgirdęs vergės pasakojimą, sultonas paliepė:
— Kuo greičiausiai siųskite žygūną pas Indijos maharadžą. Jei jis yra maharadža, tai aš — didysis turkų sultonas. Tegu jo sūnus veda mano dukterį!
Žygūnas tuoj išvyko į Indiją, bet maharadžos sūnus atmetė sultono pasiūlymą. Jis įdavė žygūnui laišką, geltoną virvę, durk­lą ir pasakė:
— Jei jūsų nuotaka net pageltonuotų kaip ta virvė ir pa­norėtų nusižudyti štai šituo durklu, aš vis tiek jos nevesiu!
Žygūnas atidavė sultonui virvę, laišką ir durklą ir persakė maharadžos sūnaus žodžius. Sultonas baisiausiai įtūžo:
— Jei mano duktė pamilo tokį bjaurų žmogų — tebūnie ji prakeikta! — pasakė jis ir išsižadėjo dukters.
O mergina, palikusi savo šalį, išėjo ieškoti Indijos mahara­džos sūnaus. Ejo ji, ėjo ir pagaliau priėjo šaltinį. Žiūri, kažko­kia mergina ąsočiu vandenį semia, o priešais šaltinį stovi di­džiuliai rūmai. Pagalvojo sultono duktė, nuėjo ir pasibeldė į vienas rūmų duris — norėjo parsisamdyti tarnaite.
- Ar imsite mane už tarnaitę? — paklausė ji. Žmogus, atidaręs duris, atsakė:
- Tuoj pasiklausiu karalienės.
Karalienė pažiūrėjo į merginą ir mato — nepanaši ji į tar­naitę. Liepė jai įeiti vidun ir klausinėja:
— Iš kur tu ir kur eini?
— Aš esu Chorasano sultono duktė, pamilau Indijos maha­radžos sūnų.
Ji parodė geltoną virvę ir durklą, o karalienė, tai pamačiusi, sako:
— Nenusimink, aš esu vyresnioji jo sesuo, ir jis kartą per metus atvažiuoja čionai. Tuo laiku sode sprogsta gėlių pumpurai ir pradeda suokti lakštingalos — taip mes ir sužinom jo apsilankymo dieną. Aš duosiu tau tris uždavinius. Jei juos išpil­dysi – suvesdinsiu jus. Pirmiausia aš tave parduosiu vergų pre­kyvietėje. Mergina sutiko su viskuo. Turguje mergina buvo parduota kažkokiam bėjui, kuris ją parsivedė namo. O tas bėjus turėjo dukterį kokią paritus, tokią pastačius. Tapusi vergė, mergina turėjo maitinti šitą baisybę. Kas dieną jos iš virtuvės gaudavo ypatingo maisto. Bet kartą mergina nedavė dukteriai pietums atsiųsto valgio ir ėmė virti pati. Kai tik bėjaus duktė pavalgė, ji pavirto į gražią merginą. Pasirodo, ji buvo maitinama užburtu valgiu. Ryto metą abi merginos užlipo į bėjaus kambarį. Jis pamatė, kaip išgražėjo duktė, apsidžiaugė ir paklausė:
— Kaip taip atsitiko? Mano verge, aš tau suteikiu laisvę!.. Prašyk, ko nori.
— Nieko man nereikia,— atsakė mergina.
Bėjus jai padovanojo auksinę taurę ir suteikė laisvę. Mer­gina apsidžiaugė ir sugrįžo į karalienės rūmus. Karalienė pasa­kė, kad jai belikę išpildyti dar du uždavinius, ir vėl ją pardavė turguje.
Merginą nupirko kitas bėjus. Jis turėjo sūnų. O bėjaus na­muose gyveno tarnaitė negrė, kuri norėjo, kad bėjaus sūnus ją vestų. Jaunuolis nesutiko, ir tada ji įmetė jį į tamsiąją. Ji valdė visus namus, ta negrė. Mergina visa tai suprato ir kartą nakčia apsimetė mieganti. Mato, negrė atsikėlė iš patalo ir, paėmusi kąsnelį sudžiūvusios duonos, nuėjo į tamsiąją, kur bu­vo uždarytas jaunuolis.
— Ar imsi mane už žmoną? — klausia negrė.
— Ne,— atsako jaunuolis. Tada negrė jį išpliekė vytiniu ir sugrįžo į savo kambarį.
Mergina visa tai matė, o rytą nuėjo pas bėjų: >> 2 psl.

Puslapis 1 iš 3 >> Kitas

 
Taip pat skaitykite
  Tylus vakaras. Kažkuo kitoks, nei įprastas. Snaigės tyliai leidžiasi į gatvės žibintus, tarsi šokdamos joms vienoms žinomą...

Seniai, labai seniai viename kišlake gyveno jaunuolis. Jis vadinosi Tugrys. Jis nieko daugiau neturėjo, tiktai žirgelį. Kartą jis...

Buvo toks žmogus mažlaukis. Jis su savo pačia sulaukė tik vieną sūnų. Tas sūnus pradėjo augtie ne mėnesiais, ne metais, ale dienoms ir...

Gyveno viens tėvas, turėjo du sūnu. Viens buvo gers muzikantas, o antras – artojas. O kada tėvs numirė, nieko jiems neliko. Aina jiedu...

Rašyti komentarą

 
 
 
 

 
Šiandien gimtadienius švenčia (191)
Simonas