Vaikai > Pasakos > Eiliuota pasaka apie...
 

Eiliuota pasaka apie jautuko namus


2011 02 28 | Autorius: Administrator
 

Eiliuota pasaka apie jautuko namus

Buvo storas
Bajoras
Garbiniuota barzda.
Vaikštinėjo
Bajoras
Su gumbuota lazda.
___________________
Vaikštinėjo po orą
Dvaro ponas puikus,
O pas poną bajorą
Jautis arė laukus.
___________________
Jautis kratinio kūlį
Tepaprašė tiktai,—
Ponas jautį prikūlė
Ir pagrasė piktai:
___________________
— Nepatinka dirvonai,
Tai į puotą kviečiu.
Sudoros tave ponai
Ten už skobnių plačių.
___________________
Jautis poną pakratė,
Net pastiro barzda,
Ir į žemę taip metė,
Kad sulūžo lazda.
____________________
Bėga jautis kiek gali
Iš bajoro laukų
Ir sutinka gaidelį
Su kuoduočių pulku.
___________________
— Man, gaideli, įgriso
Pono duona sunki.
Aš trobelę statysiu,—
Gal ir tu sutinki?
____________________
— Kam gi trobą statytis?
Tu supraski mane:
Šiltos pono vištidės,
Daugel miežių svirne.
____________________
Brenda jautis per upę
Nerangia žingine.
Žiūri — žąsinas tupi
Prie upelio klane.
____________________
— Kurgi dūlini, jauti,
Taip vėlai vakare?
— Nusibodo vergauti
Pikto pono dvare.
____________________
Aš trobelę statysiu.
Gal ir tu sutinki?
Kai šienu apkamšysiu,
Bus trobelė jauki.
____________________
— Ne, lik sveikas, jauteli,
Aš gyvent negaliu
Be maurelio, be žalio,
Be kvakučių varlių.
____________________
Gausiu aš, girgitonas,
Avižėlių baltų
Ir gyvensiu kaip ponas
Su žąselėm kartu.
____________________
Eina jautis nuo kalno.
Rudenėja laukai.
Mato, aviną gano
Dvaro skerdžiaus vaikai.
____________________
Jautis avino klausia,
Kaip jį ponas šerias:
— Man atrodo, geriausia
Mudviem trobą suręst.
____________________
— Trobą? — Avinas žiuri,
Nesupratęs kalbos.—
Tam, kas kailinius turi,
Nebereikia trobos.
____________________
Man bus šilta ir žiemą
Su storais kailiniais.
Sau mekensiu po kiemą
Su ėriukais švelniais.
____________________
Kvietė jautis ir ožį
Bėgt nuo pono globos.
Ir ožys jam išdrožė:
— Man nereikia trobos!
_____________________
Kur nugraušiu skiepelį,
Kur pakrimsiu šaknų,
Atsigersiu upely…
Na, ir taip gyvenu.
_____________________
Takeliu pro malūną
Jautis slenka — vos vos…
Žiūri — katinas tūno
Prie pelytės olos.
_____________________
— Katin patin rainasis,
Ko murksai tu lauke?
- Gal ir tu poną mesi
Ir keliausi drauge?
_____________________
— Neisiu,— katinas niurna,
Pats, dviragi, žinai,
Nors ir ponas pikčiurna,
Bet puotauja dažnai.
_____________________
O jau aš prie virtuvės
Ištvermingai budžiu,
Nučiumpu iš keptuvės
Aš kulšelių gardžių…
_____________________
— Katin patin rainuotas,
Vagiliaut negražu.
Išvanos tave šluotos
Pelenuotu ražu.
_____________________
Jaučiui regis — kiekvienas
Laukia pono globos.
— Ką darysi, aš vienas
Eisiu ręsti trobos!
_____________________
Jau žemė gruodėjo,
Jau buvo pašalę,
Kai jautis pradėjo
Statyti trobelę.
_____________________
Vai plušo, vai dirbo,
Jėgų negailėjo.
Ir molio, ir virbų
Trobelei reikėjo.
_____________________
Pats akmenis mušė
Ir kelmus išrovė.
Pats eglę ir pušį
Ir kirto, ir pjovė.
_____________________
Kai akmenis rito,
Net ragas nulūžo.
Čia balkis nukrito,
Ten stiklas sudužo.
_____________________
Jis balkį atstatė
Ir stiklą įdėjo,
Ir pats nepamatė,
Kaip vilkas atėjo.
_____________________
— Ir paikas tu, jauti,
Kad lūšną stataisi.
— O tu, savanaudi,
Be darbo bastaisi?
_____________________
Štai ėmęs padėtum,
Trobelė pakiltų,
O žiemą sėdėtum
Ant priekrosnio šilto.
_____________________
— Nereikia man, jauti,
Trobelės nė svirno,
Lengviau man papjauti
Kur avį, kur stirną.
_____________________
Ūch! Jautis be juoko
Ant vilko supyko
Ir, stvėręsis kuoko,
Įniršęs suriko:
_____________________
— Dar tyčiotis drįsi,
Tu girių tirone!
Tuojau suvarysiu
Ragus į pašonę!
_____________________
— Ū! — vilkas sustūgęs
Dantim sučeksėjo,
Bet, jaučio pabūgęs,
Į mišką nuėjo.
_____________________
Jau sukosi snaigės
Po lauką, po kelią,
Kai jautis ten baigė
Statyti trobelę.
_____________________
Jau trobelė pastatyta,
Jau trobelė.įrengta.
Ir kūleliais apkamšyta,
Ir paparčiais uždengta.
_____________________
Pasistatė pagal ūgį
Trobą rąstų apskritų
Ir sukrovė šieno kūgį,
Dešimt kupetų šiaudų.
_____________________
Jaučio skobnios ąžuolinės,
Ąžuoliniai ir suolai.
Stovi keturios statinės,
O statinėse — pelai.
_____________________
Tvoros pyška, speigas šaudo.
Straksi šarka alkana,
O tą šarką vilkas gaudo,—
Nepagauna, ir gana.
_____________________
Brenda vilkas ligi kelių
Per pusnynus, per gilius…
Ieško pėdsakų kiškelio,
Šaltis krečia kaulelius.
_____________________
Staugia vilkas ant pusnyne
Balto sniego sūkury.
Stauk, vilkeli, prisiminęs
Jaučio trobą pagiry.
_____________________
Kas čia daros, kas čia daros
Ūžia, dunda visas dvaras.
Ponas kelia šaunią puotą,
Pjauna gaidį pentinuotą.
_____________________
O gaidelis: — Kakaryko! —
Ant kartelės tik suriko,
Pasipustė
Pentinus
Ir nušustė
Pro tarnus.
_____________________
Lekia vargšas per pusnyną,
Kiek pentinai įkabina.
Gena tūkstantis šunų,
Lipa gaidžiui ant kulnų.
_____________________
Vėjas ėmė sniegą pusti,
Gaidžio pėdsakus užpustė.
Šunys gaidžio nepagavo
Ir nuo pono lupti gavo.
_____________________
Kapnojas per girią
Vargšelis gaidys.
Plunksnelės pastirę,
Ir dreba širdis.
_____________________
Jau snapas nušalo,
Kojelių nejaučia,
Karoliai pabalo,
O pūgos vis siaučia.
_____________________
Gaidelis pamėlęs:
Gal vilkas užklupt?
Staiga riešutėlis
Po kojomis — pupt!
_____________________
Gaidys nusigando
Ir plast ant šakos.
Gal ponas ten brenda
Pėdom iš paskos?!
_____________________
Ir ponas, ir vilkas
Baugino gaidelį,
O vakaras pilkas
Jau apgaubė šalį.
_____________________
Gaidelis, sulesęs
Šermukšnio uogelę,
Vėl taisos nedrąsiai
Į tolimą kelią.
_____________________
Raibasis gaidelis
Namų pasigedo:
Sušalęs, išbalęs
Trobelę surado.
_____________________
Stovėjo prie šilo
Ten jaučio namelis.
Iš kamino kilo
Toks šiltas dūmelis.
_____________________
Gaidelis nusprendė
Nakvynės prašyti
Ir koja pabandė
Langelį krapštyti.
_____________________
Snapu į langelį
Pabeldė gaidys:
— Įleiski, jauteli,
Sušalo širdis!
_____________________
— O kas gi tu būsi?
— Gaidelis iš dvaro! —
Ir jautis rambusis
Duris atidaro.
_____________________
— Koks speigas, koks oras…
Priglauskite, jauti…
Nedoras
Bajoras
Norėjo papjauti.
_____________________
— Matai,— kalba jautis,—
Sakiau — bus blogai.
Su juo bičiuliautis
Tegali vilkai.
_____________________
Gaidelis Raudonis
Ir jautis kartu
Gyvena be ponų,
Suktų ir piktų.
_____________________
Kas čia daros, kas čia daros?
Užia, dunda visas dvaras.
Ponas kelia šaunią puotą,
Pjauna žąsiną pūkuotą.
_____________________
— Oi vargeli, varge mano! —
Žąsinėlis sugageno,
Nėrė tarnui pro skvernus.
— Girgt! — ir išskėtė sparnus.
_____________________
Lekia žąsinas, plasnoja
Ir pasispiria dar koja.
Gena tūkstantis šunų,
Lipa tiesiai ant kulnų.
_____________________
Vėjas ėmė sniegą pūsti,
Pėdas žąsino užpustė,
Šunys bėglio nepagavo
Ir nuo pono rykščių gavo.
_____________________
Ai, žemelė balta,
Lyg balčiausia žąsis!
Ai, žiemužė šalta,
Lyg bajoro rūsys!
_____________________
Žąsinėlis sniegu
Brenda, girgsi: — Gir gar!
Pasprukau iš nagų,
Kur bedingsiu dabar?
_____________________
Šąla snapas platus,
Brenda basas visai.
Jei turėtų batus,
Tai apsiautų jisai.
_____________________
Nukrypavo sniegu
Prie upelės krantų.
Žąsinėliui baugu:
Kiek ten lapės pėdų!
_____________________
Surakinta upelė
Storu šaltu ledu.
Šaltinėlio širdelė
Vos bevirpa — gūdu!
_____________________
Atsigėrė vargšelis
Iš šaltinio skaidraus
Ir nuėjo sušalęs.
Kas gi šaltį sudraus?
_____________________
Kur balti dobiliukai,
Kur upeliai greiti?
Krinta šerkšno perliukai,
Ne žiedeliai balti.
_____________________
Žąsinėlis tapnoja.
Gūdžiai ošia giria.
Vargšas perbrido gojų
Tik vėlai vakare.
_____________________
Žiūri — stūkso pirkutė,
Žiburiukas joje
Mirksi tartum akutė
Gilioje dauboje.
_____________________
Žąsinėlis pabeldė
Ir prašneko balsu.
— Įsileiskite! — meldė.—
Aš iš dvaro esu.
_____________________
Atpažino jį jautis,
Atpažino gaidys
Ir nuėjo atšauti
Girgitonui duris.
_____________________
— Gir gar gar! — girgitonas
Be žąselių baltų.—
Oi, kaip vijosi ponas
Su tijūnais kartu.
_____________________
Neužmiršiu, kol mirsiu,
Pikto pono skriaudos
Ir dvarų nebegirsiu
Niekados, niekados!
_____________________
Jaučio pirkioj gyvena
Trys bičiuliai geri.
Jautis krosnį kūrena —
Bus jaukiau kambary.
_____________________
Kas čia daros, kas čia daros?
Užia, dunda visas dvaras.
Ponas kelia šaunią puotą,
Kerpa aviną gauruotą.
_____________________
Avinas tik pasikratė
Ir kirpėjus žemėn metė,
Pasipustė
Sau nagus
Ir nušustė
Per sniegus.
_____________________
Bėga avinas ir plūsta:
— Pusė kirpta, pusė skusta!
Gena tūkstantis šunų,
Lipa tiesiai ant kulnų.
_____________________
Vėjas ėmė sniegą pūsti,
Pėdas avino užpustė.
Šunys bėglio nepagavo,
Tik lazdų nuo pono gavo.
_____________________
Švilpia vėjai gūdūs,
Baltos pūgos skrenda,
Avinas nuliūdęs
Per pusnynus brenda.
_____________________
Šąla plikas šonas
Ir viena kojelė.
Tik žiaurusis ponas
Taip kankinti gali.
_____________________
Iš nusiminimo
Avinas subliovė.
Žiūri — tarp kirtimų
Piktas vilkas stovi.
_____________________
Vilkas balsą kelia:
— Aš tave surysiu!
Iš ragų dūdelę
Sau pasidarysiu.
_____________________
Kai tave sukrimsiu,
Sėsiu kur po uosiu
Ir linksmai tarp kimšų
Dūdele dūduosiu.
_____________________
Avinas nelaukė,
Dūmė kiek begali.
Žiūri — gi palaukė!
Pagiry — trobelė.
_____________________
Avinas uždusęs
Prašės kaip išmanė:
— Įsileisk, brangusis,
Aviną garbanį.
_____________________
Niekados negrįšiu
Pas nelemtą poną.
Kažin ar pagysiu,
Skauda pliką šoną!
_____________________
Jautis jam pasiūlė
Šieno krežį pilną:
— Valgyki, bičiuli,
Kol ataugs tau vilna!
_____________________
Žąsinas gageno,
O gaidys giedojo,
Ir visi gyveno
Pirkioj be pavojų.
_____________________
Kas čia daros, kas čia daros?
Užia, dunda visas dvaras.
Ponas kelia šaunią puotą,
Pjauna ožį kaltūnuotą.
_____________________
Tas ožys tarnam pro petį
Drykt padrykt — ir tiek jį matė…
Tarno saujoje barzda,
Pono rankoje lazda.
_____________________
Ožiui barzdą jie nurovė,
Bet ožys miškan išmovė.
Gena tūkstantis šunų,
Lipa ožiui ant kulnų.
_____________________
Vėjas sniegą ėmė pusti,
Ožio pėdsakus užpustė.
Šunys ožio nepačiupo,
Piktas ponas juos prilupo.
_____________________
Kas, vai kas aprašys,
Kaip sunku be namų!
Eina liūdnas ožys —
Neramu, neramu.
_____________________
— Kaip nesmerkti skriaudos
Dvaro ponų žiaurių?..
Nei barzdos,
Nei lazdos
Nuo vilkų neturiu.
_____________________
Kur nueisiu ašai,
Kas atvers man duris?
Apledėję beržai,
Pučia vėjas šiaurys.
_____________________ >> 2 psl.

Puslapis 1 iš 10 >> Kitas

 
Taip pat skaitykite
  Tylus vakaras. Kažkuo kitoks, nei įprastas. Snaigės tyliai leidžiasi į gatvės žibintus, tarsi šokdamos joms vienoms žinomą...

Seniai, labai seniai viename kišlake gyveno jaunuolis. Jis vadinosi Tugrys. Jis nieko daugiau neturėjo, tiktai žirgelį. Kartą jis...

Buvo toks žmogus mažlaukis. Jis su savo pačia sulaukė tik vieną sūnų. Tas sūnus pradėjo augtie ne mėnesiais, ne metais, ale dienoms ir...

Gyveno viens tėvas, turėjo du sūnu. Viens buvo gers muzikantas, o antras – artojas. O kada tėvs numirė, nieko jiems neliko. Aina jiedu...

Rašyti komentarą

 
 
 
 

 
Šiandien gimtadienius švenčia (148)
LIJANA