Vaikai > Vaiko psichologija > Besąlygiškos ir...
 

Besąlygiškos ir sąlyginės tėvų meilės


2010 02 10 | Autorius: V. Kokšta, Vijolina
 

Besąlygiškos ir sąlyginės tėvų meilės

Neužtenka vaikus tiesiog mylėti. Mes turime juos mylėti besąlygiškai. Turime juos mylėti tokius, kokie jie yra, o ne už tai, ką jie daro.

 

Tai nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Tai kartais tampa iššūkiu, nes šiandien iš įvairių tribūnų dažnai raginama elgtis kaip tik visiškai priešingai – mes skatinami auklėti vaikus sąlygiškai: rodyti švelnumą, kai jie geri, nustoti jį rodžius, kai jie tokie nėra.

 

Derėtų nepamiršti, jog vienas svarbiausių veiksnių, darančių didžiausią įtaką vaikų elgesio formavimuisi, yra tėvų pritarimas ir pripažinimas, arba – priešingai – nepritarimas. Geriausias atlygis vaikui – tai parodytas dėmesys, pagyrimas ir meilė. Tačiau kai vaikas elgiasi blogai – pagyros turi būti laikinai nutrauktos, kol vaikas neatsiprašys.

 

Sąlyginė tėvystė nėra būdinga vien tik autoritarinio auklėjimo šalininkams. Netgi tie, kurie niekada nėra vaikams „uždrožę“ net ranka, iškilus reikalui, vaikui kartais taiko vadinamąją „izoliavimo taktiką“. Ir priešingai, vaikai yra pastiprinami, kai jie elgiasi taip, kaip mums norėtųsi.

 

Vadinasi, pagyrimai nebūtinai reiškia, jog vaikai yra lepinami, „vedami iš kelio“, kaip yra įprasta manyti. Tai gali būti ir kontrolės metodas, tapatus baudimui. Kitaip tariant, sąlyginės tėvystės žinutė yra ta, kad vaikai turi užsitarnauti meilę. Jeigu tai vyksta sistemingai, vaikui vėliau gali kilti labai didelių problemų. Jam gali prireikti netgi psichoterapeuto pagalbos.

 

Apibendrinant daugelio atliktų tyrimų rezultatus galima daryti prielaidą, jog vaikai, kurie gaudavo sąlyginius patvirtinimus, iš tiesų buvo linkę elgtis taip, kaip pageidavo jų tėvai. Tačiau už paklusnumą jie sumokėdavo pernelyg didelę kainą. Pirmiausia šie vaikai buvo labiau įžeidūs, jie taip pat nemėgo savo tėvų. Antra, jie pasakojo, kad, elgdamiesi taip, kaip liepia tėvai, jie jautė „stiprų vidinį spaudimą“. To nebūdavo, kai jie rinkdavosi elgesio strategijas patys. Maža to, jų džiaugsmas ką nors pasiekus būdavo trumpas, dažnai jie jausdavo kaltę ar gėdą.

 

>> 2 psl.
Puslapis 1 iš 2 >> Kitas

 
Taip pat skaitykite
Kuklumas žmogų, žinoma, puošia, tačiau perdėtas drovumas, nepasitikėjimas savimi ir net užsisklendimas dažnai trukdo. Droviems...

Maždaug penkerių metukų dar nesulaukusius mažylius auginantys tėveliai puikiai žino, kas yra vaiko susierzinimas ir isterijos priepuoliai......

Suprantama, kad anksčiau ar vėliau vaiko gyvenime prasideda etapas, kai atžala pradeda maištauti, reikalauti laisvės, teisių ir pan.,...

Jausmus pažinti dažnai būna sunku ir suaugusiems, ką jau kalbėti apie vaikus. Juk pirmuosius jausmus jie patiria nė nežinodami, kaip juos...

Rašyti komentarą

 
 
 
 

 
Šiandien gimtadienius švenčia (277)
Gabriele