Sveikata > Nėščiosios sveikata > Kada "išrašomas" lovos...
 

Kada "išrašomas" lovos režimas


2009 12 15 | Autorius: Jolanta Kristanaitytė, Mažylis
 

Kada "išrašomas" lovos režimas

Konsultuoja specialistas akušeris ginekologas Rolandas Žiobakas

 

Toli gražu ne visos moterys gali būti aktyvios nėštumo metu. Kai kurioms dėl galimų komplikacijų skiriamas net lovos režimas. Kada nėščiosioms reikia gulėti?


Patyrusios nėštumo komplikacijų (gresiantis persileidimas, placentos pirmeiga ir kt.) moterys dažnai atsimena šį nemalonų periodą, kai gydytojai liepdavo joms gulėti lovoje, o atsikelti leisdavo tik esant būtinybei. Bet toks režimas skiriamas palyginti retai, paprastai nėščioji gali atsisėsti ir pasivaikščioti. Dažniausiai gydytojai tiesiog liepia dažniau pagulėti ir pailsėti.

 

Griežtesnis ar švelnesnis?

Judėjimo apribojimas ir lovos režimas nėščiosioms gali būti skirtingi:

Griežtasis lovos režimas – moteris turi tik gulėti, negali atsisėsti ir keltis iš lovos. Šis režimas skiriamas retai, dažniausiai po operacijų arba sunkioms ligonėms, mat pats režimo laikymasis gali sukelti sveikatos sutrikimų dėl per mažo raumenų aktyvumo. Ilgai gulint lovoje gali išsivystyti raumenų atrofija, sąnarių kontraktūros (jie tampa nejudrūs), iš kaulų pasišalina kalcis, o tai sukelia osteoporozę, vėliau – ir kaulų lūžius. Todėl po ilgo gulėjimo gali prireikti reabilitacijos.
 

Išplėstasis lovos režimas skiriamas tuomet, kai moters savijauta yra patenkinama. Tuomet jai galima atsisėsti bei pasėdėti lovoje nuo 5 iki 40 min. keletą kartų per dieną.


Palatos režimo metu pasėdėti lovoje galima apie 50 proc. viso dienos laiko. Be to, nėščiajai galima lėtu žingsniu pasivaikščioti, bet ne daugiau kaip 100–150 m. Šis režimas dažniausiai skiriamas esant nėštumo komplikacijoms.
 

Laisvasis režimas papildo palatos ir "leidžia" moteriai užlipti laiptais nuo pirmo iki trečio aukšto. Galima nueiti apie kilometrą, bet su sąlyga, jog nėščioji sustos ir atsikvėps kas 150–200 m.
 

Tausojamasis režimas panašus į laisvąjį, bet leidžiama nueiti dar toliau – net iki trijų kilometrų. Bet būtina pailsėti kas 20–30 min.
 

Tausojantis treniruojamasis režimas. Galimas vidutinis fizinis krūvis, pavyzdžiui, nueiti net keturis kilometrus greitesniu tempu, galima žaisti aktyvesnius žaidimus.
 

Treniruojamasis režimas tinka tuomet, kai nėščiosios organizme nėra jokių rimtų pokyčių. Todėl ji gali sportuoti ir bėgioti įprastu jai tempu.

 

Kokios bėdos priverčia gulėti

Priežasčių, dėl kurių apribojamas nėščiųjų aktyvumas, yra nemažai. Jos gali būti susijusios su nėštumo komplikacijomis arba su kitomis nėštumo metu atsiradusiomis ligomis.

 

Gresiantis persileidimas


Jeigu moteris gresiant persileidimui juda ar dirba – įsitempia priekinės pilvo sienelės raumenys, pilvo ertmėje nuolat keičiasi spaudimas, dėl kurio gali pradėti susitraukinėti gimdos raumenys. Tai labai pavojinga, nes nuo gimdos sienelės gali atitrūkti embrionas, tokiu būdu ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu įvyksta savaiminis persileidimas, o vėlyvuoju – atsiranda priešlaikinio gimdymo požymių. Gydytojai tokiu atveju rekomenduojama daugiau gulėti, nes tuomet atsipalaiduoja priekinės sienelės ir gimdos raumenys, vaisiaus neveikia jokia vibracija.

 

Placentos pirmeiga

Lovos režimas apsaugo nėštukę nuo kraujavimo esant placentos pirmeigai. Tai sutrikimas, kai nestipriai virš gimdos kaklelio vidinių žiočių prisitvirtinusi placenta iš dalies arba visai dengia išėjimą iš gimdos. Visa bėda ta, kad apatinė gimdos dalis antro ir trečio nėštumo trimestro metu išsitempia arba susitraukia, o placenta taip keistis negali. Ima trūkinėti placentą su gimdos sienele jungiančios kraujagyslės, tuomet nėščioji kraujuoja. Esant net ir nedideliam fiziniam krūviui placenta gali atsisluoksniuoti, sukeldama kraujavimą ir kartu pavojų tiek vaiko, tiek mamos būklei.

 

Pirmalaikis placentos atsisluoksniavimas

Lovos režimas skiriamas ir tuomet, kai per anksti atsisluoksniuoja nedidelė dalis normaliai prisitvirtinusios placentos. Šį negalavimą sukelia nemažai priežasčių – cukrinis diabetas, nėščiųjų pykinimas ir vėmimas, gimdos sienelės pertempimas dėl didelio vandenų kiekio, širdies kraujagyslių ligos ir kt. Bet koks fizinis krūvis gali sukelti intensyvesnius gimdos susitraukimus, dėl kurių placenta dar labiau atsisluoksniuoja. Nėštumą galima išsaugoti laikantis lovos režimo.

 

Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas

Didelę reikšmę lovos režimas turi tuomet, kai būsimąsias mamytes kamuoja pykinimas, vėmimas ir medžiagų apykaitos sutrikimai. Gulėti namie patariama, kai yra lengvas šio sutrikimo laipsnis, o esant vidutiniam ar sunkiam, nėščioji guldoma į ligoninę. Hipertenzinių nėščiųjų būklių metu, kurios pasireiškia padidėjusiu kraujospūdžiu, tinimais ir baltymais šlapime, gali sutrikti kraujotaka tarp placentos ir gimdos, todėl vaisius gaus nepakankamai deguonies ir kitų maisto medžiagų. Jeigu moteris guli horizontalioje padėtyje, pagerėja inkstų kraujotaka, sumažėja kraujospūdis ir kartu patinimai. O pagerėjus kraujotakai tarp gimdos ir placentos, kūdikis nestokos nei deguonies, nei maisto medžiagų.

 

Priešlaikinis vandenų nutekėjimas

Tai dangalų, kurie supa vaisių gimdoje, plyšimas iki 37-os nėštumo savaitės. Didžiausias pavojus, kurį kelia šis plyšimas, yra priešlaikinis gimdymas, amniotinio skysčio ir galbūt vaisiaus infekcija, virkštelės iškritimas arba suspaudimas bei atitrūkusi placenta. Būsimai mamai gulėti būtina, moters ir vaikelio būklę ligoninėje atidžiai stebi gydytojai.

 

Prasiskyrę gaktos kaulai

Simfiziopatija – tarpo tarp gaktos kaulų padidėjimas. Net kai nėštumas normalus, gaktinė sąvarža gali šiek tiek prasiskirti (iki 5 mm ir daugiau), nes nėštumo metu hormonai rekonstruoja šią jungtį taip, kad palengvintų mažylio kelią į šį pasaulį. Kai kurioms moterims dėl sutrikusios medžiagų apykaitos, pakitusios hormonų pusiausvyros gali per greitai atsilaisvinti jungtis, tuomet kamuoja skausmas gaktos srityje, ypač spaudžiant dubenį iš šonų. Jis sustiprėja verčiantis lovoje ant šono, judinant kojas, ypač jas skečiant bei vaikštant. Tokiu atveju rekomenduojama gulėti bei papildomos gydymo priemonės.

 

Kaip gulėti taisyklingai

Pirmąjį nėštumo trimestrą moteris gali gulėti įvairiomis padėtimis, mat pilvukas dar nėra didelis. Maždaug iki 28-os nėštumo savaitės rekomenduojama gulėti ant nugaros ir šono. O kai pilvukas jau gerokai ūgteli, gulėti ant nugaros nerekomenduojama, nes didelis pilvas užspaudžia apatinę tuščiąją veną ir kraujas negali patekti į širdį. Dėl to sutrinka inkstų, gimdos ir placentos kraujotaka, pablogėja vaisiaus aprūpinimas krauju, o būsimai mamytei gali sumažėti kraujospūdis, pradėti svaigti galva, ji gali prarasti net sąmonę. Todėl baigiantis nėštumui geriausia gulėti ant kairiojo šono, nes tuomet į gimdą priteka daugiau kraujo – vaikelis geriau aprūpinamas deguonimi ir kitomis medžiagomis. Tačiau moteris gali pasikeisdama pagulėti tai ant vieno, tai ant kito šono. Gulėti ant šono rekomenduojama ir esant netaisyklingai vaisiaus padėčiai. Kai vaisiaus padėtis yra skersinė, rekomenduojama gulėti ant to šono, kuriame yra vaisiaus galvutė, tikintis, kad vaikelis pasisuks.


 

 

 


 
Taip pat skaitykite
Daugeliui atrodo, kad toksikozė – vienas iš akivaizdžiausių nėštumo požymių. Žinoma, jausmas ne pats maloniausias...

Pirmosios kūdikio nuotraukos, atliktos ultragarso tyrimo metu, dar iki vaikelio gimimo apkeliauja visus šeimos narius bei artimuosius....

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai kartu su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Jungtinių Amerikos Valstijų Ligų...

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje listeriozė yra retai registruojama užkrečiamoji liga. 2012-2016 metais Lietuvoje...

Rašyti komentarą

 
susirupinusi
2012-03-14 20:12:31
dare ekoskopa ir kudikiu viskas gerai tik placenta zemai ka tai riskia cia 2mano nestumas pirma vaikeli gimdziau pries du metus po cezario pjuvio kas gali paiskinti gyd tik tike pasake kad po 1,5men reikia pasitikrinti
 
 
 

 
Šiandien gimtadienius švenčia (150)
Rugile