Vaikai > Ugdymas > Aikido – tai ne šiaip...
 

Aikido – tai ne šiaip sau turiningas laisvalaikio praleidimas


2009 10 06 | Autorius: V. Kokšta, Vijolina
 

Aikido – tai ne šiaip sau turiningas laisvalaikio praleidimas

Aikido yra vienas iš gražiausių ir jauniausių šiuolaikinių Japonijos kovos menų. Aikido – tai kelias į fizinės ir dvasinės energijos harmoniją.

 

AI - reiškia meilę, harmoniją. Tai fundamentali visų kovos menų sąvoka. Filosofine prasme, tai yra giluminė visų žmonių ir pačios gamtos esmė. Tai gyvybinė jėga, valdanti Visatą ir palaikanti jos harmoniją. Ji visada veikia koncentriškai ir niekada nebūna tiesios linijos pavidalu.

 

KI – reiškia fizinę ir dvasinę energiją. Ki koncepcija - viena iš svarbiausių japonų filosofijoje. Ji betarpiškai siejasi su kasdieniniu kiekvieno iš mūsų gyvenimu nes Ki kaip tik yra ta energija, kuri gyvenimą daro gyvenimu. Kiniečių filosofijoje ši energija žinoma kaip ci, o jos buveinė laikoma taškas dantian, esantis žemiau žmogaus bambos. Gyvybinės jėgos idėją galima sutikti taip pat indų filosofijoje (prana), o krikščioniškoje tradicijoje jai artima sielos sąvoka.

 

DO – reiškia kelią. Dvasinė disciplina, kurios laikosi religijų bei menų, tame tarpe ir kovos menų, pasekėjai. Do sąvoka yra neatsiejama nuo budo ir be šios sąvokos pastaroji virsta paprasčiausiu kovinių technikos veiksmų rinkiniu (dziutsu). Do - tai "kinizuotas" atitinkamo hieroglifo (dao) skaitymas; grynai japoniškai šis hieroglifas skaitomas - miti.

 

Aikido galima išversti kaip Dvasinės Harmonijos Kelias. Tai ištirpimo Gamtoje ir susivienijimo su ja menas. Nėra jokio dvilypumo, nėra jokios kovos, nėra jokio priešininko. Yra tik mūsų pačių dvasios veiksmai, suderinti su Visatos dvasia. Aikido veiksmai ar technikos yra šio suderinamumo (harmonijos) įkūnijimas.
 

Japonijoje tai tradicinis kovos menas, laikomas nacionaline vertybe ir yra puoselėjamas Valstybės. Šio meno paslaptys perduodamos iš rankų į rankas ir praktikuojama visame pasaulyje.
 

Rytų kovos meną (Budo) Aikido 1920 metų pabaigoje sukūrė japonas Morihėjus Uešiba (1883–1969). Jis į unikalią fizinio ir dvasinio tobulėjimo sistemą sujungė praktinius fechtavimo kardais ir ietimis savigynos veiksmus, o taip pat kitus, dar senesnius kovos menus. Priešingai nei daugumoje kitų kovos menų, Aikido stengiasi puolimą priimti, o ne blokuoti jį.
 

Nors Aikido yra kovos menas, jame, nėra jokio dvilypumo, kovos ir netgi jokio priešininko.Vaikai aikido užsiėmimų metu išmoksta apsiginti nuo bet kokio užpuolimo, remdamiesi ne fizine jėga, o humanizmo filosofija. Tradicinis aikido - tai gynyba, kurios metu užpuolikas ne sužeidžiamas, o tik sutramdomas ir nuginkluojamas.
 

Pagrindinė Aikido užduotis – susilieti su puolančiojo judesiu ir jį pratęsti, kontroliuojant ir nukreipiant energiją. Pastovus fizinis aktyvumas stiprina sveikatą ir didina pasitikėjimą savo jėgomis.
 

Judesiai, sudarantys Aikido pratimus ir techniką, koreguoja laikyseną bei nuima įtampą ir stresą, koncentruoja dėmesį į atsipalaidavimą ir kvėpavimą. Aikido judesiai, kartojami daugybę kartų, padeda natūraliai ir ramiai reaguoti bet kurioje situacijoje.
 

Aikido kovos mene nėra varžybų, nes jis remiasi dvikovos neegzistavimo filosofija, kuri smerkia žmogaus agresiją ir dvikovos instinktus, skatina juos nukreipti į harmoniją ir santarvę. Įvairių Aikido mokyklų techniniai ypatumai, demonstruojami festivaliuose ir įvairių lygių tarptautinėse, nacionalinėse, regioninėse, miesto ar studentų parodomosiose programose. Dažnai rengiami seminarai, Aikido stovyklos.
Šiuo metu Aikido kovos menas turi keletą krypčių. Gausiausia kryptis yra Aikido AIKIKAI, kurios ištakos siekia Aikido įkūrėjo laikus. Dabar jai vadovauja įkūrėjo anūkas Moriteru Uešiba. Aikido AIKIKAI paplitusi 56-iose pasaulio šalyse, o lankančiųjų Aikido treniruotes skaičius viršija 1,2 mln. žmonių
 

Kasdieninėse treniruotėse Aikido praktikuojamas kartu su partneriu. Kiekvienas partneris prisiima atakuojančiojo ir besiginančiojo vaidmenį paeiliui. Tai sukuria visapusišką supratimą, kaip teisingai ir efektyviai atakuoti, priimant besiginančiojo techniką ir kaip efektyviai gintis atakos metu.
 

Kadangi Aikido mene varžybų nėra, per treniruotes, salėje – Dojo – turi tvyroti darbinga, draugiška bendradarbiavimo atmosfera. Vienas iš svarbiausių dalykų – glaudus bendradarbiavimas tarp pradedančiųjų – Kohai, pažengusiųjų mokinių – Sempai, ir mokytojo – Sensei. Kiekvienas turi rūpintis pradedančiaisiais, lygiai taip pat kaip ir juo buvo rūpinamasi pradžioje.
 

Be to, kas labai svarbu, Aikido padeda formuoti vaiko vertybių sistemą. Ypač didelis dėmesys treniruotėse skiriamas pagarbos reikšmės suvokimui: tėvams, mokytojui, vyresniems,draugams bei supančiai aplinkai.
 

Aikido užsiėmimų metu ugdomas vaiko pasitikėjimas savo jėgomis, lavinama valia, dėmesingumas bei atstatoma fizinė-psichologinė pusiausvyra. Kūliavirsčiai, kurie yra atliekami užsiėmimų metu, be visa ko pagerina vaiko smegenų kraujo apytaką, kas savo ruožtu lavina reakciją, gerina mąstymą bei atmintį.
 

Mūsų Aikido klubo vaikai geriau mokosi ir anksčiau subręsta. Aikido – iš ties tobula visapusiško ugdymo priemonė.
Aikido užsiėmimus kultūros centre “Vijolina” vaikams nuo 5 metų ir suaugusiems veda Andrius ir Tatjana Damijonaičiai, atestuoti Tarptautinės Aikido asociacijos instruktoriai, 3 ir 1 dano meistrai.

 

www.vijolina.lt

 

 


 
Taip pat skaitykite
Vaikai tėvams dažnai užduoda begalę klausimų. Pasak fizikos mokytojos Rigondos Skorulskienės, šiandien jau nesvarbu, jei tėvai...

Mūsų pasaulis yra kupinas įdomubių, kurios žavi tiek mus, tiek ir mūsų mažylius. Parinkome šiek tiek įdomių, nesudėtingų faktų,...

Jungtinėse Amerikos Valstijose vykdyta mokytojų apklausa atskleidė, kad 82 procentai jų socialinį tinklą „Facebook“ per savaitę...

Jungtinėse Amerikos Valstijose „Pearson“ atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 15-19 metų šios šalies moksleiviai,...

Rašyti komentarą

 
 
 
 

 
Šiandien gimtadienius švenčia (277)
Karmena