Namai > Šventės > Skardus rugsėjo pirmosios...
 

Skardus rugsėjo pirmosios juokas


2009 09 01 | Autorius: Laura Barzdaitienė, Jupiterimages nuotr.
 

Skardus rugsėjo pirmosios juokas

„Skardus rugsėjo pirmosios varpelis jau šaukia į rudenėjančias klases...“ Nežinau, kaip jums, bet man, prisiminus tokias iki koktumo įkyrėjusias frazes, net ir smagiausi mokyklinių metų prisiminimai nuskardena kažkur toli toli, ten, kur nėra nei varpelio, nei klasių.

Kas tiko droviems ir sutrikusiems pirmokėliams buvo atkakliai bandoma užtempti ir ant išstypusių septintokų, ir ant subrendusių vienuoliktokų pečių. O su kiekvienais metais mokykliniai lūkesčiai, viltys ir nuotykiai vis keitėsi. Tiesą sakant, jie tik linksmėjo. Ir dabar, kai tos rudenėjančios mokyklos durys jau užvertos daugiau nei dešimtmetį, rugsėjo pirmąją atmintin išplaukia tik pačios linksmiausios akimirkos. Netgi tos, kurias išgyvenant realiu laiku anaiptol nebuvo linksma.

Taigi palikime dvasingo patoso kupinas eiles pirmokams ir galbūt ašarą braukiantiems dvyliktokams, naiviai tikintiems, jog ši rugsėjo pirmoji – paskutinė kaip nors susijusi su mokykla (ak, kaip jie klysta nė nenumanydami, kiek jausmų ir vėl sugrįš po septynerių, dešimties ar dvidešimt metų, kai į pirmą klasę lydės savo dar tokias mažas, rodos, vos iš vystyklų išaugusias atžalas). Prisiminkime šiandien mokyklą. Ir prisiminkime ne graudžiai, o linksmai!

Mokykla – paradoksali vieta

Ne veltui daugybė garsių žmonių ją lygino ne su mokslo žinių šventove, o su... įvairiomis kitomis vietomis. Pavyzdžiui, kalėjimu. Tokią paralelę atrado garsus amerikiečių psichiatras Viljamas Glasseris:

Tėra dvi vietos pasaulyje, kur praleistas laikas yra svarbiau už atliktą darbą – tai mokykla ir kalėjimas.

Mokykloje ne tik pasisemiama žinių, bet ir pradedama jomis persisotinti. Veikiausiai todėl Albertas Einšteinas ir ištarė savo garsią frazę:

Tai stebuklas, kad smalsumas išgyvena net gavus išsilavinimą.

Beje, ir pats mokymosi procesas nėra vien tik rožėmis klotas. Populiari komedijų aktorė Phyllis Diller taikliai pastebi:

Pirmuosius dvylika kūdikio gyvenimo mėnesių mes mokome vaiką kalbėti ir vaikščioti. O vėliau dvylika metų mokome jį sėstis ir užsičiaupti.

>> 2 psl.
Puslapis 1 iš 3 >> Kitas

 
Taip pat skaitykite
Artėjant didžiausioms metų šventėms dažnam iškyla klausimas: ką gi dovanoti mažiesiems šeimos nariams – vaikams?...

Jeigu apie senąsias Kūčių tradicijas šį bei tą žinome, tai apie Kalėdas, kaip taisyklė, informacijos turime mažiau, tačiau...

Kalėdos yra viena gražiausių metų švenčių, kurios ypač laukia mūsų mažyliai. Vaikučiai taip pat uoliai ruošiasi - padeda...

Vaikystė tęsiasi nuo pirmųjų iki dvyliktųjų metų, tad šį kartą orientuojamės į ikimokyklinio ir ankstyvojo mokyklinio amžiaus...

Rašyti komentarą

 
 
 
 

 
Šiandien gimtadienius švenčia (334)
kajatona