Ko gero, daugelis prisimena, kai vaikystėje mama prie stalo liepdavo sėdėti tiesiai. Tačiau daug smagiau būdavo ruošti pamokas patogiai įsitaisius, atsipalaidavus, neštis kuprinę persimetus per petį, o ne ant nugaros. Dabar kaskart suskaudus nugarai susimąstome – gal vis dėlto reikėjo paklausyti mamos.
Apie vaikų laikyseną kalbame su Medicinos diagnostikos centro kineziterapeute Brigita Žukauskaite.
– Sakykite, kodėl vaikui svarbi taisyklinga laikysena?
– Dažnai per vėlai suprantame, kad laikysena – tai ne tik grožis, bet ir sveikata. Taisyklinga kūno laikysena vaiką mažiausiai vargina einant, sėdint ar stovint, rašant ir skaitant. Tada vidaus organai yra taisyklingos padėties: širdis, plaučiai, kepenys, skrandis ir žarnynas veikia normaliai. Esant netaisyklingai laikysenai, ypač krūtinės ląstos ir stuburo deformacijoms, vidaus organai suspaudžiami, jų veikla apsunkinama, išsivysto įvairūs negalavimai.
– Į ką tėveliams reikėtų atkreipti dėmesį?
– Tėveliai ir patys, be specialisto pagalbos, gali patikrinti, ar vaiko laikysena taisyklinga. Tereikia paprašyti vaiko ramiai pastovėti suglaudus kojas. Dažniausi netaisyklingos laikysenos bruožai: nuo vertikalios kūno ašies (žiūrint iš šono) nuleista ar atlošta galva, atsikišę į priekį, pakilę arba asimetriški pečiai, išsipūtęs pilvas, pernelyg didelis juosmens išlinkimas, atsikišęs dubuo, palinkusi nugara ir įdubusi krūtinės ląsta. Pamatę šiuos sutrikimus, tėveliai turėtų kreiptis į vaikų gydytoją – ortopedą arba gydomosios mankštos specialistą – kineziterapeutą.
– Kada ypač svarbu atkreipti dėmesį į vaikų laikyseną?
– Intensyviuoju augimo periodu mergaičių iki 4–6 ir 11–14 m., berniukų iki 6–8 ir 13–16 m. laikysena turėtų būti tikrinama 2–3 kartus per metus, kito amžiaus vaikų – bent kartą per metus. Kuo anksčiau bus diagnozuoti stuburo ir griaučių bei raumenų sistemų sutrikimai, parinktos tinkamos korekcijos priemonės, tuo geresnių rezultatų bus galima tikėtis.
Naujienos
