Kokie mitai griauna santuoką?

Tuomet, kai žengiame prie altoriaus, tikime pačia gražiausia savo būsimo santuokinio gyvenimo pasaka. Ilgainiui iš princesės virstame pelene arba dar blogiau, pačia pikčiausia ragana, nes laimės santuokoje taip ir nesurandame. Gal todėl, kad esame prisiklausę pernelyg daug mitų apie šeimyninę idilę, kuriais tikėdami nesugebame sukurti brandžių santykių?

1 mitas: viskas, ko reikia santuokai, yra meilė

Šiandieninėje visuomenėje pernelyg akcentuojama ne tik šeimyninė, bet ir asmeninė laimė, kurios pagrindas – besąlygiška meilė. O ji iš tiesų santuokiniuose ryšiuose neegzistuoja, net ir neturi egzistuoti. Tokios meilės reikia tik kūdikiams ir mažiems vaikams.

Statistika negailestinga – sutuoktiniai ilgainiui pasuka skirtingais keliais kas antroje šeimoje. Taip bus ir toliau – tol, kol neatsiras suvokimo, kad santuoka nėra tinkamiausias visų problemų sprendimo būdas ir amžinos laimės šaltinis, o poros laukia sunkumai ir tikrai nelengvas santykių kūrimo etapas.

Tikėtis, kad vien tik meilė santuokoje sukurs laimę, be galo naivu, nes meilės laimei tikrai nepakanka. Šis jausmas gražus, tačiau meilė pati su sunkumais nekovoja ir problemų nesprendžia. Todėl santuoka pirmiausiai yra sunkus darbas, kuriam reikia tinkamų įgūdžių, sąmoningumo ir užsispyrimo, ir tik po to seka trumpos laimės akimirkos.

2 mitas: santuoka – naujo šeimos modelio kūrimas

Šiandieninėje mobilioje visuomenėje įprasta kurti naujas šeimas toli nuo savo tėvų, tačiau ryšys su tėvais, kad ir kaip toli nukeliautumėm, išlieka. Jis toks stiprus, kad santuokoje atkartojamas ankstesnės šeimos modelis. O jį tenka priimti tiek su stipriosiomis, tiek su silpnosiomis pusėmis.