Jus paliko. Kaip gyventi toliau?

Jeigu jus paliko... Viskas akivaizdu. Jūsų mylimasis, brangiausiasis, vienintelis išėjo. Ir panašu, kad išėjo visiems laikams. Nesinori nei gyventi, nei valgyti. Negalite miegoti. O iš nuostabių akių liete liejasi ašaros. Svarbiausias klausimas, kuris jus jaudina: kaip gyventi toliau?

Iš pradžių įsisąmoninkite tai, jog išsiskyrimas su mylimuoju turi du etapus: fizinį ir dvasinį. Pirmasis – tai betarpiškas santykių nutrūkimo etapas. Antrasis – ilgas laikotarpis, kurį turėsite pergyventi stengdamasi priprasti prie minties, kad niekada nebebūsite kartu, kol pagaliau tai jūsų nebejaudins.

Dažnai sakoma, kad kelias atgal prilygsta tam keliui, kurį kartu nuėjote iki išsiskyrimo. Tai reiškia, kad jums išgyti prireiks panašiai tiek pat laiko, kiek truko meilė. Pavyzdžiui, jeigu jūs susitikinėjote metus, nesitikėkite jo pamiršti per savaitę. Skausmas nurims palengva. Greičiausiai jums prireiks beveik metų, kad visiems laikams pamirštumėte šį romaną, o netyčia susitikusi galėtumėte pašaipiai pasisveikinti. Nors... gali būti ir kitokių variantų. Kai kurie atsigauna greičiau, kai kurie lėčiau, o kai kurie niekada. Kaip bebūtų keista, tai nepriklauso nuo meilės stiprumo ar prisirišimo. Tai priklauso tik nuo jūsų norų.
 

Psichologai rekomenduoja laikytis tam tikrų taisyklių, kad sveikimo laikotarpis būtų ne toks skausmingas ir tragiškas:

1. Pripažinkite, jog tai ne jūsų užgaida, o rimta psichologinė problema. Jos simptomai panašūs į potrauminio streso sindromą, kurį patiria katastrofas, karus, prievartą, terorizmą ir kitus baisius įvykius išgyvenę žmonės. Jeigu nebemiegate, nebevalgote, negalite normaliai mokytis ar dirbti, būtinai kreipkitės į specialistą. Straipsniai, panašūs į šį, tik trumpam patrauks jūsų dėmesį, vėliau vėl pasiliksite vieni su savo mintimis, o jums nedelsiant reikalinga pagalba.

2. Pasistenkite nuolat būti tarp žmonių: susitikite su draugais, sportuokite, eikite į kiną, teatrą, vakarėlius. Net jeigu jums to visai nesinori, supraskite, kad tai yra lyg karti mikstūra, kurią turite išgerti sirgdama gripu. Vienoje religijoje yra nustatytos aiškios taisyklės, kaip elgtis tokiais atvejais: per septynias dienas būdama tarp žmonių jūs sukaupiate energijos ir tik tada pradedate kovoti su savo problema. Tuo metu nereikėtų dirbti ypač sunkių darbų, reikalaujančių nuolatinio dėmesio. Pirmiausiai išmokstame vaikščioti ir tik tada bėgioti.

3. Nesigėdinkite verkti, skųstis, kaltinti to, kuris jus paliko. Kalbėkite apie šią problemą tiek kartų, kiek jums reikia. Išnarstykite priklausomybę po kaulelį: kodėl ji atsirado, kaip vystėsi, kuo maitinosi. Prisiminkite, kaip klostėsi jūsų santykiai su kitais žmonėmis – ne pagal tokią pačią schemą? Galbūt įjunkote į "du viename" narkotiką, kuris suteikia stiprius ir gundančius dirgiklius – meilę ir skausmą tuo pačius metu?
Pamąstykite, kaip galėtumėte ateityje išvengti tokių santykių, kurie vietoj džiaugsmo teikia liūdesį ir nusivylimus. Mokykitės su partneriu kurti tvirtą ryšį, nešantį būtinus meilės atributus – pasitenkinimą ir džiaugsmą, o ne kančią ir skausmą.

4. Elkitės, kaip pridera jūsų amžiui. Užteks būti kūdikiu: pasyviu, priklausomu, bejėgiu. Imkitės atsakomybės už savo gyvenimą. Patys kurkite savo gyvenimą, saugokite dvasinę sveikatą – ji jums dar pravers. Nesileiskite, kad kiti jums primestų žaidimo taisykles.
Ateityje kruopščiai rinkitės partnerius. Dažniausiai, atkreipiant dėmesį į charakteringus perspėjančius signalus ir nepraleidžiant pro akis nemalonių momentų, galima atskirti "kazanovą". Vadovaukitės jausmais ir protu. Jeigu supratote, kad šis partneris netinka bendram gyvenimui, be gailesčio nutraukite santykius, nes vėliau tai bus skausmingiau.

5. Pasikalbėkite su protingu, patyrusiu ir geranorišku žmogumi. Tai nebūtinai turi būti gydytojas – psichologas (nors tai pageidautina). Tokiu žmogumi gali būti sesuo, mama, geriausia draugė. Jos padės pažiūrėti į situaciją iš šalies ir nepridaryti kvailysčių.

Štai ko jokiu būdu negalima daryti:

1. Neskubėkite susirasti kito partnerio. Pirmiausiai nutraukite dabartinius ryšius (turime galvoje ir dvasinius). Nehumaniška visiškai nekaltą žmogų naudoti kaip pleistrą žaizdai. Tikriausiai jis per kurį laiką supras savo paskirtį ir tolimesnė santykių eiga bus nenuspėjama. Dar daugiau. Jeigu jis jus paliks, tokio trumpo nusiraminimo kaina bus siaubingai didelė.

2. Pradžioje nekeiskite nusistovėjusio gyvenimo ritmo, neišvažiuokite toli ir ilgam, pavyzdžiui, į ilgą komandiruotę, nepersikraustykite gyventi kitur. Draugų trūkumas ir neišvengiama nostalgija tik pagilins ir taip jau blogą padėtį.

3. Nepulkite kaip galvą pametusi į atsitiktinius, trumpalaikius santykius. Jūs nepasveiksite, o tik ilgiau jausitės dvasiškai vieniša ir eilinį kartą nusivilsite. Kiekvieną kartą nutrūkus tokiems ryšiams jūs grįšite į pradinį tašką vietoj to, kad išgytumėte ir eitumėte toliau.

4. Neišliekite nusivylimo ant vaikų. Kai vienas iš tėvų tampa paliktuoju, vaikai dėl to labai išgyvena. Nebūkite egoistais, nes jie labai jautriai reaguoja į tėviškos meilės stygių. Pasaugokite trapią jų psichiką – neieškokite pas juos nusiraminimo. Savo problemas aptarkite su jums lygiu suaugusiuoju. Iš kitos pusės, dažnai būtent vaikai padeda greičiau grįžti į normalų ritmą ir vėl pajusti gyvenimo džiaugsmą.

Supraskite ir įsisąmoninkite svarbiausią dalyką: išėjus šiam žmogui, jūsų gyvenimas nepasibaigia! Išsiskirkite taikiai, nelaikykite pykčio. Juk atsitiko tai, kas turėjo atsitikti, ir reikia gyventi toliau. Savi mūsų nepalieka, o svetimų mums ir nereikia.