Vaikai > Mityba > Lėkštėje – visos spalvos
 

Lėkštėje – visos spalvos


2009 01 26 | Autorius: J. Kristanaitytė, Mažylis
 

 

Daržovėms ir vaisiams spalvą suteikiančios medžiagos vadinamos biologiškai aktyviomis. Jos reikalingos mažyliui, nes stiprina sveikatą ne mažiau nei vitaminai!
 
Norint, kad mažylis augtų guvus ir sveikas, kasdien jam reikia suvalgyti įvairių spalvų daržovių ir vaisių. Tuomet vaikas gaus visų jo organizmui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir veikliųjų biologinių medžiagų. Į kasdienį mažojo valgytojo valgiaraštį reikia įtraukti septynių spalvų sodo ir daržo gėrybių, t.y. lėkštėje gali šviesti visa vaivorykštė. Reikėtų atminti, kad daržovių ir vaisių spalva lemia tam tikrą jų poveikį.
 

Kaip veikia spalvos

  • Raudonuose vaisiuose ir daržovėse (pomidoruose, paprikose, greipfrutuose, granatuose ir kt.) daugiausia yra antioksidantų. Jie stiprina organizmą ir šalina laisvuosius radikalus. Raudona spalva tonizuoja, kelia nuotaiką ir aktyvina organizmo funkcijas. Be to, gelbsti nuo mažakraujystės, nes raudos spalvos produktuose gausu geležies ir kitų kraują stiprinančių bei riebalų deginimą spartinančių medžiagų. O raudonuosiuose pomidoruose esantis likopenas saugo odą nuo ultravioletinių spindulių bei kitų nepalankių aplinkos veiksnių, stabdo auglių susidarymą.

  • Žalios spalvos vaisiai ir daržovės (agurkai, kiviai, šparagai, avokadai, špinatai, kopūstai, obuoliai, brokoliai, salotos, svogūnų laiškai ir kt.) spartina medžiagų apykaitą, gerina virškinimą. Žaliose lapinėse daržovėse ypač gausu liuteino, kurio poveikis panašus į antioksidantų: stiprina regėjimą, saugo nuo onkologinių ir kraujagyslių ligų.

  • Geltona spalva žvalina, gerina nuotaiką ir teikia gyvybingumo. Todėl amžinam surūgėliui pasiūlykite ananasą arba bananą ir pastebėsite, kaip mažyliui taisosi nuotaika. Sušveitęs bananą, jis gaus nemažai kalio, magnio ir kitų medžiagų, skatinančių gamintis geros nuotaikos hormonus.

  • Violetinės spalvos produktai skatina žarnyno veiklą, todėl maistas geriau pasisavinamas. Jei mažylis linkęs tukti, sutrikusi riebalų apykaita, į valgiaraštį įtraukite baklažanų, raudongūžių kopūstų, gervuogių ir kt. Violetinės spalvos produktuose yra daugiausia bioflavonoidų, kurie mažina pavojų susirgti alergija, vėžiu, įvairiais uždegimais.

  • Oranžinės spalvos vaisiai ir daržovės (morkos, mandarinai, apelsinai, abrikosai, mangai ir kt.) turi imunitetą stiprinančių savybių, gerina kraujotaką ir virškinimą, teikia energijos, aprūpina organizmą vitaminu C. Sugraužęs sultingą morką, mažylis aplinkinius žavės teigiamomis emocijomis, be to, jos gerina regėjimą. Morkose yra daug žarnyną valančios ir sotumo suteikiančios ląstelienos.

  • Mėlynos spalvos vaisiuose ir daržovėse (mėlynėse, mėlynosiose vynuogėse, juoduosiuose serbentuose, slyvose) yra itin daug augalinių pigmentų, galinčių sustiprinti mažylio širdelę ir regėjimą, šalinančių iš organizmo skysčių perteklių.

  • Baltos spalvos daržovės (česnakai, svogūnai, žiediniai kopūstai, ridikai) didina gerojo cholesterolio kiekį, skatina apetitą.
 
! Manoma, kad ryškesnės ir sodresnės spalvos daržovės turi keliskart daugiau vitaminų. Tad dietologai pataria rinktis, pavyzdžiui, septynis kartus daugiau vitamino A turinčias tamsiai žalios spalvos garbanotąsias salotas nei šviesiai žalius salotų lapus. Agurkus geriau keisti į saldžiąsias paprikas, morkas ar pomidorus.
 
 
 

Kokias gėrybes ir kada siūlyti
 

Mažyliui visada geriau siūlyti mūsų krašte augančių daržovių: burokėlių, bulvių, morkų, cukinijų, moliūgų, brokolių, kopūstų, žiedinių kopūstų, pomidorų. Šių daržovių galima pradėti duoti iki metukų. O štai raudongūžių kopūstų, paprikų ar ridikų geriau pasiūlyti vėliau. Tėveliai neturėtų persistengti ir siūlyti mažiems vaikams aštrių daržovių, pavyzdžiui, svogūnų, česnakų, ropių, rabarbarų. Nors šios daržovės skatina virškinimą ir gerina apetitą, didelis jų kiekis gali suerzinti skrandžio ar žarnyno gleivinę, pakenkti inkstams. Geriausia aštrių daržovių pasiūlyti vyresniems vaikams nedideliais kiekiais ir termiškai apdorotų.  
 
Daržovienes vasarą mamytės mėgsta pagardinti žalumynais – krapais, petražolėmis, pasternokais, bazilikais ir kt. Specialistų teigimu, jie naudingi mažyliams ir rekomenduojami vaikams nuo aštuonių mėnesių.
 
 
 

Jei mažylis rauko nosį…
 

Atsisakantiems valgyti daržoves mažyliams galima pasiūlyti gerti jų sulčių. Jas galima maišyti su obuolių, apelsinų ar kitokiomis vaisių sultimis, puikiai panaikinančiomis nemėgstamų daržovių skonį. Tačiau sultyse lieka daug mažiau ląstelienos. Jeigu mažylis atsisako valgyti ne tik daržovių, bet ir vaisių, pavyzdžiui, šviežių obuolių, tiks ir kompotai, kepti obuoliai, obuolių košės.
 
Be to, mažylius galima pergudrauti, jei į mėgstamą patiekalą įdėsite smulkiai pjaustytų ir trintų daržovių. O sriuboje esančios daržovės "dings", jeigu jas sutrinsite plakikliu ir pagaminsite trintą sriubą. Jei mažylis mėgsta blynelius, tai sutrintus vaisius galite paslėpti ne įdare, o pačioje tešloje. Žinoma, išradingosios mamytės turi atminti, kad pačios vertingiausios nevirtos ir nekeptos daržovės ar vaisiai, bet, kita vertus, geriau jau nevalgiukas jų gauna nors truputį apvirtų nei jokių.
 
 
Vaisių ir daržovių biologinės medžiagos
 
Karotenoidai suteikia vaisiams ir daržovėms geltoną ar raudoną spalvą, jų yra ir tamsiai žaliose daržovėse. Tai vieni vertingiausių antioksidantų.
Gausu raudonuosiuose greipfrutuose, abrikosuose, morkose, moliūguose, uogose, špinatuose, brokoliuose, pupelėse.
Fenolio rūgštis yra prie pat luobelės ar žievelės. Ji saugo vaisių minkštimą, be to, pasižymi antibakteriniu poveikiu.
Gausu uogose, vynuogėse, riešutuose, kopūstinėse daržovėse, kviečiuose.
Taninai neleidžia augti bakterijoms ir virusams.
Gausu bruknėse, mėlynėse, ankštiniuose.
Saponinai – kartaus skonio medžiagos, stabdančios bakterijų ir virusų augimą.
Gausu ankštiniuose, sojų pupelėse, lęšiuose.
Flavonoidų yra daugelyje augalinių produktų. Tai antioksidaciniu poveikiu pasižyminčios medžiagos, stabdančios vėžinių ląstelių augimą
Gausu uogose, kaulavaisiuose, salieruose, svogūnuose, juodojoje ir žaliojoje arbatoje.
Sulfitai – sieros junginiai, neleidžiantys daugintis bakterijoms ir virusams.
Gausu česnakuose, svogūnuose, poruose.
Fitino rūgštis padeda augalams kaupti medžiagas, kurių reikės augančiam daigui. Stabdo vėžinių ląstelių augimą, mažina cholesterolio lygį kraujyje. Anksčiau manyta, kad fitino rūgštis, sudariusi žmogaus organizme netirpius junginius su kalciu, magniu, geležimi, cinku, apsunkina šių medžiagų pasisavinimą. Tačiau jei mityba subalansuota, minėtų medžiagų gauname pakankamai, o mūsų kūne vykstantiems procesams fitino rūgšties irgi reikia.
Gausu sezamų sėklose, linų sėmenyse, riešutuose, ankštiniuose, grūduose bei aliejingose sėklose.
 
 
 
 


 


 
Taip pat skaitykite
Medikai sutinka, kad mūsų sveikata ir gera savijauta net 50% priklauso nuo gyvenimo stiliaus ir mitybos, tad labai svarbu vaikučiams įdiegti...

Transriebalai kiekvieno sveikatai kelia didelį pavojų, tačiau būtent vaikus, kurių suvokimas apie sveiką gyvenseną dar tik formuojasi,...

Dešrelės, mieliniai ir miltiniai blynai, kotletai su riebiais padažais, bulvytės fri ir bulviniai patiekalai su padažais, batonas su...

Dažnai galime išgirsti nuomonę, kad mokyklų valgyklose vaikai maitinasi gana prastai, o patiekiamas valgis nepakankamai sveikas ir...

Rašyti komentarą

 
 
 
 

 
Šiandien gimtadienius švenčia (262)
Ramunė