Vaikai > Vaiko priežiūra > Ko bijo mamos?
 

Ko bijo mamos?


2008 11 12 | Šaltinis: www.sunhome.ru, "Gamma" nuotr.
 

Kaip žinia, esama gerų ir nelabai gerų mamų. Ir geros mamos šiuo bei tuo skiriasi nuo blogų. Logiška įtarti, kad gerosios savo vaikus myli. To niekas nepaneigs. Bet ką gi reiškia „myli“? Labai dažnai meilė suvokiama kaip rūpestis. O rūpestis – tai gebėjimas viską numatyti. Tačiau kadangi visko numatyti neįmanoma, kyla nerimas. Ir netgi baimė. Gera mama – tai nerimaujanti mama, tiesa? Tada išeina, kad mylimas vaikas – nervingas vaikas. Štai jums ir idilė!
 
Jis blogai valgo!
 
Net kelių mėnesių mažylis geba nedviprasmiškai parodyti tėvams, kad jis alkanas. Jei jūsų vaikui daugiau nei 2 mėnesiai, tai reiškia, kad visą tą laiką jis kažką valgė, ir jums kaskart pavykdavo teisingai iššifruoti jo egzistencinį šauksmą. Vėliau, metukų sulaukęs alkanas mažylis kuo puikiausiai gali parodyti į maistą pirštuku, jei jo nepatenkintą niurzgėjimą artimieji ignoruoja. Jei ir tai nepadeda, vaikas gali tiesiog prieiti ir pasiimti nuo stalo tai, ko jam reikia. Dvimetis vaikas dažniausiai gali ir pats pasakyti patiekalo, kurio nori, pavadinimą (tiesa, galbūt dar savo kalba). Trimečiai jau gali ir pasiderėti: „pirma – šokoladukas, o tada – sriuba“. Jei jūsų atžalai jau ketveri ar daugiau, apskritai su jumis lengvai susitars ir iki soties prisivalgys to, kas jam skaniausia. Beje, vaikams skanu ne visada tik tai, kas, tėvų ir medikų nuomone, kenksminga. Vaiko organizmas dirba kaip laikrodis: jis pareikalauja to, ko šiuo metu reikia labiausiai. Manote, jūsų vaikui patinka tik ledai? Pabandykite kada visą dieną jį palaikyti gyvą tik ledais, ir vakare jis tikrai paprašys sriubos ar makaronų su sūriu.
 
Jei būgštaujate, kad vaikutis badauja, o jūs ne visada iškart suprantate, kad jis alkanas, tiesiog jo paklauskite. Prieikite ir paklauskite, ar jis nori valgyti. Ir jis jums atsakys. Nejaugi jūs tikrai manote, kad per visus šiuos dvejus (trejus, ketverius) metus jis to dar neišmoko?
 
Jo vystymasis atsiliks!
 
Kai kurios kūdikių mamos įsigudrina kone su sekundometru įsikurti prie mažylio maniežo, kad, gink Dieve, nepraleistų tos laimės akimirkos, kai jų stebukliukas atsisės, atsistos, žengs pirmą žingsnį, pirmą kartą ištars „mama“ arba pagaliau parodys į ką nors piršteliu. Galbūt tos mamos įdėmiau stebėjo savo atžalos raidą ar tiksliau apskaičiavo laiką? Kodėl jų vaikai jau skiemenuoja, o jūsiškis vis dar delsia? Taip, jūs – gera mama, juk vis dar nerimaujate dėl savo vaiko!
 
Kai savo nerimu pasidalinate su mamų „smėlio dėžės taryba“, jis dar labiau sustiprėja. Paaiškėja, kad 6 mėnesių Petriuko mama nuolat žaidžia su juo Montesori rėmeliais, Vytukas, būdamas 8 mėnesių, jau mokėjo vaikščioti (jūsiškiui jau 9, bet jis dar nė žingsnio nežengė!), o Marytė, jūsų vaiko bendraamžė, nors dar ir nepasako „bi-ba-bo“, bet jau turi specialų rinkinį pirštukų žaidimams, kuris garantuos, kad mergytės kalba sparčiai tobulės. Taigi jei ne šiandien, tai rytoj ji jau tars triskiemenius junginius. Vadinasi, jūs ir jūsų vaikas jau būsite beviltiškai atsilikę.
 
Veikiausiai ne kartą esate girdėjusi, kad visi žmonės skirtingi. Atskleisime jums dar vieną paslaptį: visi vaikai – taip pat žmonės. Vadinasi, jie taip pat turi teisę būti individualūs. Tai yra ne tik skirtingai reaguoti skirtingomis aplinkybėmis, bet ir būti kitokiais, nei kiti vaikai. Belieka pridurti, kad vaikų vystymasis paprastai vyksta šuoliais, tai ypač pasakytina apie berniukus. Dvimetis tylenis per kelias savaites gali pradėti kalbėti ilgiausiomis frazėmis. Visiškai skaityti nemokanti šešiametė likus 5 dienoms iki mokyklos gali į rankas paimti ir perskaityti ne pačią ploniausią knygelę. Viskas, ką vaikas pasiima iš aplinkos, vienaip ar kitaip atsispindi jo gebėjimuose. Todėl vienintelė jūsų užduotis – suteikti vaikui progą įgyti kuo daugiau teigiamos patirties. Jūsų įnašas atsipirks, tik kiek vėliau.
 
Kaip aš jį su kuo nors paliksiu?!
 
Niekas nesiginčija, mamos vaikui reikia. Ji jam tiesiog būtina. Tačiau kai naujagimis užgimsta ir nukerpama virkštelė, jis fiziškai nutolsta nuo mamos. Pati gamta duoda ženklą: mažylis auga. Jis darosi vis savarankiškesnis. Ir kiekvienas jo raidos žingsnis leidžia jam vis labiau nutolti nuo jūsų, net jei jums dėl to ir apmaudu. Be abejo, galima ir toliau visur ir visada jį nešioti ant rankų, bet taip vargu ar vaikutis išmoks vaikščioti, juo labiau bėgioti ir šokinėti.
 
Idėja, kad kiti artimi žmonės (tėtis, močiutės, seneliai) – ne taip gerai, kaip mama, teisinga tik iš dalies. Jie – kiti. Jie mažiau pripratę prie jūsų kūdikio, galbūt jų nuojauta prastesnė. Jie mažiau žino vaiko įpročius, jiems sunkiau nuspėti menkiausius jo sielos virptelėjimus. Bet... ar esate tikra, kad vaikui naudinga būti ištisai nuspėjamam? Juk jei jis nuolat plevens ant švelnučio jūsų globos debesėlio, kada nors nutūpęs ant žemės labai nustebs. Turėkite omeny, kad jam prieš akis – visas gyvenimas, ir kiekvienas iš šių žmonių gali tapti ne prastesniu vaiko elgesio ir jausmų ekspertu, nei jūs. O jūsų vaikui teks su kitais žmonėmis nuolat bendrauti ir gyventi, taigi vienaip ar kitaip informuoti juos apie savo poreikius. Ir kuo anksčiau jis išmoks juos reikšti ne tik supratingai mamai, bet ir mažiau supratingiems kitiems – tuo geriau.
 
Vaikų darželis jį sugadins!
 
Taip nutikti gali. Ne paslaptis: anaiptol ne visi darželiai panašūs į rojaus sodus. Geriausiu atveju, jei jums pasiseks, išrinksite savo vaikui nebent rojų primenančią klombą.
 
Jei savo vaikui rinkote darželį – veikiausiai išrinkote ne patį blogiausią variantą, tiesa? Kaip ten bebūtų, darželiuose pasirūpinta vaikų saugumu, ten šilta, bent 3 kartus per dieną duoda valgyti, vaikus išveda pasivaikščioti į gryną orą. Ar tai tikrai taip baisu? O gal jūs baiminatės, kad vaiko žodyne atsiras kokių netinkamų žodžių?
 
Taip, pradėję lankyti vaikų darželį vaikai pasikeičia. Bendraamžių kolektyvas – puiki tepė smagiems dalykėliams, tarp jų – ir vaikiškam folklorui. Po keleto mėnesių darželyje jūsų aukselis tikriausiai „nudžiugins“ jus viena kita staigmena: galbūt ims rodyti grimasas, žaisti karą, karstytis po medžius ir vaidinti Žmogų-Vorą arba reikalaus skrudintų bulvyčių, nors jų jūsų namuose niekada nevalgote.
 
Ką į tai atsakyti? Ogi džiaukitės! Kuo greičiau vaikas įsilies į bendraamžių subkultūrą, tuo geriau. Tai reiškia, kad jis geba socialiai adaptuotis. Kai jis paūgės, jam bus lengviau prisitaikyti prie besikeičiančių gyvenimo aplinkybių. Kol kas jis tik mėgdžioja viską, kas papuola, bet vėliau būtinai išmoks atsirinkti, kada kvailioti, o kada geriau apsiraminti.
 
Vienintelis dalykas, kurį turėtumėte jam kaip nors įdiegti – tai nedaryti nieko prieš savo valią. Net norint pritapti prie kolektyvo vertėtų daryti tik tai, ko pačiam norisi.


 
Taip pat skaitykite
Parinkti tinkamus drabužius vaikui atvėsus orams – sudėtinga užduotis, kadangi mažiesiems net ir šaltuoju laikotarpiu lauke rūpi...

Kūdikius auginančios šeimos didžiausia vertybe ir prabanga įvardija miegą... Tiek keletą papildomų mamos ir tėčio miego...

Kad artėjantis šeimos pagausėjimas keltų kuo mažiau nerimo bei rūpesčių, svarbu tam tinkamai pasiruošti: iš anksto...

Nuo šiol prekybos tinklas „Lidl“, skirdamas itin didelį dėmesį jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus, siūlys įsigyti...

Rašyti komentarą

 
 
 
 

 
Šiandien gimtadienius švenčia (196)
kevinukas