Namai > Skaitiniai > Jau užaugę, bet vis tiek...
 

Jau užaugę, bet vis tiek patys


2008 04 21 | Autorius: Lina Lėlytė
 

Visai neseniai linksmoji „Tele bim-bam“ kompanija atšventė savo aštuonioliktąjį gimtadienį. Kad šventė būtų dar smagesnė, ir šia proga galėtų pasidžiaugti visi „Tele bim-bam“ gerbėjai, buvo surengta įspūdinga roko opera suaugusiems ir vaikams.

Kaip jaučiatės sulaukę pilnametystės?

Nuotaika labai gera. O kalbant apie „Voro vestuves“, visiems buvo labai smagu dirbti kartu. Džiugiausia, jog rezultatas patiko tiek žiūrovams, tiek mūsų mažiesiems ant scenos, kuriems buvo labai smagu vaidinti. Nors ir varginantis, bet malonus buvo ir kelias iki rezultato, repeticijos. Be pykčių ir didesnių nesutarimų, o tai yra labai svarbus dalykas, kai vien ant scenos 90 žmonių, o kiek dar už jos – organizacinių, kūrybinių pajėgų.

Ką jums reiškia tie 18 metų?

Tai reiškia viską. Tai reiškia iš mano 41-erių išbraukt 23-ejus ir palikt 18. Juk tai - beveik pusė mano gyvenimo. Visokio - kūrybinio, ieškojimų, džiaugsmų, nedžiaugsmų, laimių, nelaimių. Visgi gerai, kad daugiau laimių. Vienaip ar kitaip tai yra kūrybos kelias ir jis yra visoks.

Su Tele bim-bam auga jau antra karta. Kaip pavyksta neišdalint savęs visos? Kaip suderinate ir darbą, ir šeimą?

Išdalini, išbarstai, bet tai yra džiaugsmas, jeigu tu dirbi mėgstamą darbą, jeigu ta veikla pasidalija šeima ir visa šeima tame dalyvauja: ir vaikai, ir vyras. Mes visi „tenai“ ir džiaugiamės, kad turime bendraminčių ratą, kuris supranta ir nori būti kartu. Tai mums reiškia labai daug, kaip ir kiekvienam žmogui.

„Voro vestuvėse“ dalyvavo visa jūsų šeima: jūs pati, vyras, visi trys jūsų vaikučiai. Kaip vyko tas procesas? Ar nėra sudėtinga dirbti su šeima? Ar nenukenčia rezultatas, juk į saviškius žiūrima atlaidžiau?

Tai yra pats baisiausias dalykas, koks tik gali būti – dirbti vieną kūrinį su vyru. Tai yra tolygu skyrybom ir atgal. Mes išsiskyrėm kokius 10 kartų, 15 iš naujo „apsiženijom“, dar 32 kartus trenkėm durim, 18 kartu pasakėm, jog iš to nieko nebus, paskui vėl susitaikėm (juokiasi). Tai yra labai sunkus darbo procesas. Juk paprastai žmonės grįžta iš darbo, jie tada keičia aplinką, temas ir turi gyvenimą po darbo. O mes? Dirbam nuo ryto iki vakaro visi kartu. Tiesa, kartais tai į naudą: santykius atšviežina, pamatai ir save, ir tą žmogų dar kitoj šviesoj.Tai tam tikras santykių pasitikrinimas. Ir, ačiū dievui, kad su teigiamu rezultatu.

Iš kur semiatės optimizmo, šilumos? Vaikai tai suteikia?

Be abejo. Čia bangom: kartais vaikai duoda, kartais vaikam reikia duoti, kartais tai ateina tarsi iš kokio kosmoso, iš sapnų, iš, atrodo, visai kito pasaulio. Man didžiausias „pasikrovimas“ yra gyvi koncertai. Žiūrovų reakcija „įkrauna“, nors atrodo atsiduodi ten absoliučiai, bet kartu ir atsišviežini, tai yra gyvas procesas, kuris įkvėpia. Tai yra gyvenimas. Visada stengiamės daryti viską nuoširdžiai. Esam turbūt iš tų „paskutiniųjų mohikanų“ , nedarom iš savo veiklos jokios komercijos ir žvaigždžių greituoju būdu. Tas vidinis balansas susidėlioja teigiamai.

Artėja Motinos diena. Kaip ją švenčiate?

Paprastai motinos diena būna ilga, todėl, kad ir aš turiu mamytę, ir mano vyras turi mamytę, ir mano vaikai turi mamytę. Yra 3 mamytės, kurias būtinai tą dieną reikia aplankyti, pasveikinti. Diena prasideda labai anksti – nuo pat ryto su gėlėmis ir bučiniais, anksčiau dar būdavo ir televizijos laidos filmavimas, bet dabar, kai iš sekmadienio persikėlėme į sekmadienį, tai turime truputėlį daugiau privatumo. Paskui būna aplankymai, kurie yra neatsiejama šios dienos dalis. Man ši Motinos diena yra labai svarbi. Turiu ir visokių sentimentų. Apie mažojo Rapolo gimimą mes taip pat pranešėm tėvams būtent per Motinos dieną. Šilta jausmų banga tiesiog. Pačių šilčiausių, kokių tik gali būti šiam pasauly.

Koks jūsų pačios santykis su mama? Kaip ji dalyvauja jūsų gyvenime, kokią vietą jame užima?

Ji taip pat gyvena Vilniuje, tai vos nutikus kokiai bėdai visada kreipiamės. Mano mama aktyviai dalyvauja ir „Tele bim-bam“ veikloje: koncertuose, stovyklose. Ji tam tikras visos šeimos traukos centras. Kai mano močiutė, amžiną atilsį, buvo gyva, tas centras būdavo ji. Nepaisant to, jog gyveno Kaune, susiburdavo visa šeima. Vis tik Lietuvoje vyrauja matriarchalinis mąstymas ir man tas patinka. Šilumos, tiesos, tikros meilės centras vis tiek visada yra mama. Pas ją visada yra smagu sugrįžt.


 


Gairės:  Artėja Motinos
 
Taip pat skaitykite
Motinystė atneša be galo daug pokyčių gyvenime, suteikia moteriai grožio ir laimės, tačiau taip pat dovanoja iššūkių....

Yra knygų, kurias pamačius užplūsta šilčiausi prisiminimai. Vaikystėje jos buvo skaitomos po kelis kartus ir vis neatsibosdavo –...

Siūlome perskaityti nuostabią istoriją, kuri privers susimąstyti apie mūsų vertybes...

Pasitikdami Naujuosius Metus imame svarstyti, ką atneš ateitis, kokios naujienos laukia, ar mūsų gyvenimuose bus kardinalių pokyčių....

Rašyti komentarą

 
 
 
 

 
Šiandien gimtadienius švenčia (183)
Karolina