Vaikai > Vaiko psichologija > Gyvenimas be tėvų ir...
 

Gyvenimas be tėvų ir vaikų barnių – neįmanomas


2007 05 31 | Autorius: Giedre
 

 

Ar bandėte nors kada įsivaizduoti kaip gyventumėme be konfliktų? Tikras rojus – ar ne? Tyla, ramybė, visuotinė santarvė. Niekas nesibara, nėra įniršusių, besikeikiančių, besikoliojančių. Vieni kitus supranta iš pusės žodžio. Ar tai įmanoma?

Skiriasi interesai

Kaip nebūna nuolat gero oro – be vėjo, lietaus ir pūgų, taip negalime ir visada ramiai gyventi. Konfliktuoja net ir patys laimingiausi, geriausiai sutariantys žmonės.

Konfliktų visad buvo ir bus, jie tiesiog neišvengiami. Kasdien, kas valandą, kas minutę susiduria įvairių žmonių interesai, poreikiai, norai, skoniai, vertybės. Todėl naivu būtų tikėtis nekonfliktinės visuomenės, o juo labiau, kad asmeniniame gyvenime pavyks išvengti tarpasmeninių susidūrimų. Svarbu suprasti ir priimti konfliktų neišvengiamumo faktą, ir tai pasistengti perteikti savo vaikams. Visa tai būtina, kad kilus konfliktinėms situacijoms tuščiai nesigraužtume ir nevarytume savęs bei vaikų į kampą.

Vaikai save nuvertina

Dažnai konsultacijose tenka susidurti su vaikų bei paauglių pergyvenimais, dvelkiančiais neįprastu tragizmu vien dėl to, kad susipyko, ar pykstasi su tėvais ar kitais artimaisiais. Atžaloms sunku suvokti, pyktis, konfliktuoti su suaugusiaisiais yra normalu ir natūralu. Konfliktas su artimu žmogumi jiems dažnai asocijuojasi su jų blogumu ar netinkamumu, nevertingumu. Vaikai dažnai net pradeda kelti sau klausimus, ar yra verti tėvų meilės po viso to, o gal tėvai niekada jo nemylėjo, kodėl tėtis ar mama taip jo nekenčia?

Susipykimą su artimu žmogumi vaikai ir paaugliai tapatina su meilės, pagarbos ir vertės praradimu. Reikia nemažai laiko, kol atžaloms pavyksta suvokti, kad patys konfliktai nėra nei blogai, nei gerai. Konfliktai – nebūtinai visada kažkas blogo. Kartais konfliktai yra gera galimybė iš naujo pažinti vienas kitą, pabandyti įsiklausyti ir išgirsti tai, ko galbūt anksčiau negirdėjo.

Išeitis – kaltų nėra

Kilus konfliktui svarbu ne tai, kad jis kilo, o tai, kaip jis bus sprendžiamas: konstruktyviai ar destruktyviai.

Ir ateityje svarbiausiai ne visiškai vengti konfliktų, o abiems pusėms mokėti juos konstruktyviai išspręsti.

>> 2 psl.
Puslapis 1 iš 2 >> Kitas

 
Taip pat skaitykite
Kuklumas žmogų, žinoma, puošia, tačiau perdėtas drovumas, nepasitikėjimas savimi ir net užsisklendimas dažnai trukdo. Droviems...

Maždaug penkerių metukų dar nesulaukusius mažylius auginantys tėveliai puikiai žino, kas yra vaiko susierzinimas ir isterijos priepuoliai......

Suprantama, kad anksčiau ar vėliau vaiko gyvenime prasideda etapas, kai atžala pradeda maištauti, reikalauti laisvės, teisių ir pan.,...

Jausmus pažinti dažnai būna sunku ir suaugusiems, ką jau kalbėti apie vaikus. Juk pirmuosius jausmus jie patiria nė nežinodami, kaip juos...

Rašyti komentarą

 
 
 
 

 
Šiandien gimtadienius švenčia (280)
Airidukas