Psichologė Ramunė Žumbakienė
 

Psichologė Ramunė Žumbakienė


 

Aida
2012-07-14 15:01:48
Laba diena. Mūsų dukrytei jau greitai 8 mėn. Vis vargstam su miegu, o dabar ir su valgymu. Jos prastas miegas, nerami nuo gimimo: tai mums diegliukai, tai blogos nuotaikos, sunku kuo nors sudominti bent 2min., viskas greit atsibosta, ištisai verkšlena, zyzia, ne visada nurimsta ir ant rankų, lošiasi atgal, ištempia kojas, nesileidžia liečiama. Užmiega sunkiai, ypač vakare, lyg pati sau neleidžia, užsnūsta po valgio ir iškart trina akytes, puola vartytis, nors matos kad jau mieguista, bet blaškos kol išsibudina. Dabar kai išmoko, stojas keturpėsčia ir malas kol visai nusivargina. Būna, kad “nulūžta “paleidus garsesnę muziką, ar kokį ūžesi (pvz gartraukis) – tarsi įsiklauso į triukšmą, užmiršta muistytis ir pasiduoda nuovargiui, o jei ne – tai kelias valandas migdomės, jau nėr jėgų žiūrėt kaip kankinas. Naktį ir prabudinėja verkdama kas valandą ir dažniau. Nusiramina gurkšneliu vandens, čiulptuku ar pasupimu, o būna kad ir krūtis ir supimai nepadeda praverkia po val. Šiaip naktim jau nevalgo, tik retais atvejais. Miega savo lovelėje, šalia mūsų, tik po rytinio valgio lieka pas mus lovoj. Dienos miegas apie 3 val. (per 2 kartus). Pediatrai sako, kad mergytė sveika, tik nerami. Prašau patarkit, kaip jai padėti, ką daryti, kad miegelis būtų ramesnis? Ačiū už atsakymą.

Aida, iš jūsų laiško suprantau, kad mergaitė yra labai įsitempusi. Spėju, kad jūs pati esate padidintos įtampos būsenoje. Ko gero labai dažnai dėl kažko nerimaujate arba yra jūsų aplinkoje kažkokia situacija, nuolat kelianti jums nerimą. Turėtumėte apie tai pasikalbėti su artimais žmonėmis, pasidalinti savo mintimis, dėl ko nerimaujate. Jei artimieji jūsų neišklauso, tai gali atlikti jums prieinamas psichologas. Kai jūs pati jausitės ramesnė ir saugesnė, jūsų mergaitė taip pat kitaip jausis.
Irena
2012-04-10 11:52:04
Mano sūnus yra trejų metuku su puse, turim didelę problemą dėl agresyvaus elgesio su bendraamžiais. Darželyje auklytės jau nebežino kaip tai suvaldyt? Namie visiškai kitoks: vaikas ramus, tvarkingas. Tik išeinam ir prasideda. Kaip tai suvaldyt?

Irena, Labai mažai informacijos parašėte. Siūlau kreiptis psichologinės konsultacijos “gyvai”.
Agne
2012-04-04 17:20:31
Sveiki, norėjau paklaust, kaip reiktų elgtis: 7 mėn mažylė rodo kapriziukus, pyksta ant manes, ant visų, taip pat susierzina dėl žaisliukų - kažką nori padaryt, gal sudraskyt, nepavykus verkia, erzeliojasi. Nežinau, kaip užimti vaiką, kaip su juo elgtis? Rodau įvairius žaislus, žaidimus, bet vis atsiranda, kas ją suerzina. Gal ir nieko ir neišeis pakeisti - juk dar tokia mažytė. Žinoma, moka ji ir šypsotis bei krykštauti, tačiau dažniausiai atstato kumštukus ir šūkteli, kad visi jos bijotų :D Be to, ar reikia jau tokiam amžiuje mokyti, kad negalima mesti daiktų nuo stalo, ar darinėti stalčių? Ačiū.

Agne, Jūsų amžiaus mažylei didžiausias džiaugsmas numesti daiktus nuo stalo. Taip ji susipažįsta su pasauliu, kad daiktai neišnyksta, kad jiems dingus nuo stalo jie vėl yra, iš pradžių juos pakelia mama, o po to ir vaikas pradeda žiūrėti, kur jie yra. Tokiu periodu vaikai labai mėgsta žaisti „kū-kū“, kai mamos veidas pasislepia už rankų ir vėl atsiranda, kai mama pasislepia ir vėl atsiranda, kai daiktas uždengiamas, galima jį surasti nuėmus skepetaitę. Rodomas mergaitės pyktis jums praneša, kad ne žaisliuko, o kontakto, bendro žaidimo jai labiau reikia. Dažniau žaiskite „katutes“, „kū-kū“, „virš virė košę“ ir pan.
Teresa
2012-03-15 09:08:30
Sveiki, mano sūneliui 1m. 4mėn. Jis kai ko nors reikalauja, daužo su kakta į duris, į grindis. Kas čia galėtų būti? Ar mums reikėtų kreiptis į neurologą? Ačiū.

Teresa, Jūsų vaikas turi patyrimą, kad tokiu būdu susilaukia iš jūsų jam reikiamos reakcijos, kuo greičiau išmoksite likti ramūs tokioje situacijoje, tuo greičiau ji praeis.
Austėja
2012-03-10 14:37:50
Laba diena. Mano sūnui 2m ir 3mėn. Jis yra jautresnis, viską bando išsireikalauti verkimu, o ne muštynėmis. Tutime pusbrolį, metais vyresnį, jis visuomet mano sūnų bandydavo nuskriausi, tai jam trenks, tai pastums ir t.t. Dabar, kai tik jis prisiliečia prie sūnaus, tai mano vaikas iš karto rėkia. Aš galvoju, kad jam čia jau kaip gynybinė reakcija. Nes prie kitų vaikų jis taip nerėkia. O giminaičiai sako, kad man nekreipti dėmesio. Tai kaip geriau pasielgti?

Austėja, Dėl išmoktos reakcijos jūs visiškai teisi. Vaikas rėkia jums, kad pagelbėtumėte jam. Kaip jums geriau pasielgti spręskite pati, nes šios situacijos kontekstas, kiek supratau, turi daug spaudimo jums abiems. Pasikliaukite savo nuojauta.
Milda
2012-02-06 17:01:54
Laba diena, norėjau jūsų paklausti, kaip reikia nugalėti skausmą: laukiuosi dvynukų ir mane paliko draugas. Aš dabar pati puolusi į depresiją. Patarkite, ką daryti?

Milda, Jei iš artimųjų nesulaukiate palaikymo, nedelskite, kreipkitės psichologo pagalbos.
Eglė
2012-01-05 14:43:52
Sveiki. Mūsų sūnaus, kuriam dabar 2 m ir 3 mėn seneliai planuoja vasaros atostogas ir nori pasiimti anūkėlį kartu į poilsinę kelionę, į kurią skrendama lėktuvu. Vaikas su seneliais sutaria puikiai, dažnai pas juos lankosi. Taip pat kartu keliautų ir trys vyresni pusbroliai, su kuriais irgi puikiai sutaria. Ar tokio amžiaus vaikas ne per mažas 2 savaitėms atsisikirti ir nuo tėvų ir nuo namų? Kelionės metu vaikas jau būtų 2 metų ir 8 mėnesių amžiaus. Mane neramina, ar tai nėra mano egoistinis noras nepaleisti vaiko? Ačiū.

Egle, Manau svarbu, kad iki planuojamos tolimos keliones vaikas turėtų galimybę keletą kartų su seneliais nuvažiuoti kur nors čia, Lietuvoje. Ir tada nuspręsite, kiek dar reikia ir kiek jam nereikia mamos ir namų. Svarbu, kad tuo metu pati neskambinėtumėte ir neklausinėtumėte, kaip ten vaikui. Būna, kad vaikas jaučiasi ir prisitaiko puikiai, bet mamos labai nerimauja ir savo nerimu užkrečia visus. Sunku vienareikšmiškai atsakyti, nes ir pradėję lankyti darželį trimečiai vaikai ne visi moka atsiskirti. Čia viską lemia susiformavęs prieraišumas (t.y. ar prieraišumas saugus, ar ne). Suprantu ir jūsų abejonę – ar jums pačiai tuo metu bus ramu, ar ištversite. Nėra jokių garantijų. Jeigu jūs jaučiate nerimą, negalite dar pati vaiko paleisti, tai ir neleiskite. Galbūt vaikas puikiai prisitaikys ir viskas jam bus gerai, bet jei grįžęs namo ras mamą panikos priepuoliuose, tai jam žala bus visam likusiam gyvenimui. Čia ne egoistinis noras - nenoras, čia yra mamos ir vaiko ryšys ir jis nėra vienareikšmiškas, čia negalima kalbėti tik apie vaiką. Apie judviejų santykį ir turite pagalvoti, priimdama sprendimą.
laima
2011-12-22 17:07:32
Sveiki, mano sūnui 4 metai, mes sėkmingai lankom darželį. Tik atsirado nemaloni bėda: visada eidavo gražiai į tualetą, o paskutiniu metu pasipylė „avarijos“, pradėjo pietų miegelio nemiegot, o dar prie to ir „siusiot“ bei „apsikakot“, atrodo, ir kalba, visada buvo giriamas darželį, o dabar pasipylė problemos. Kaip man būtų geriausiai pasielgt šioj situacijoj?

Laima, Pasikonsultuokite apie esamą situaciją su vaikų psichologu, šie simptomai rodo padidėjusį vaiko nerimą.
Laima
2011-12-14 08:17:28
Labas rytas, mano dukrai jau 28-neri, pavasarį turbūt tapsiu močiute (tai bus mums visiems didelis džiaugsmas). Kai auginau dukrytę vaikų gydytoja man taip ir neatsakė, kodėl mano mergaitė labai dažnai kalba per miegus. Visi pripratome prie to (net jos vyras :) Prisimenu vieną atvejį: per pietų miegelį su reikalu įėjau į tą kambarį, kur ji miegojo. Ir neužilgo girdžiu, kad ji kažin ką murma, paskui pasikėlė ir su pirštukais nuo pagalvės darė tokius veiksmus lyg skintų uogeles ir dėtų į burnytę. Tuo metu man taip juokingai pasirodė, jog vos nesusijuokiau balsu. Truko neilgai ir ji vėl ramiai užmigo. Tai štai mano klausimas - tai liga? Reikia ką nors daryti? Ar jos vaikutis taip pat turės tokių problemų? Ačiū iš anksto.

Laima, Tai, kas jus jaudina yra nakvišumas arba, kitaip vadinamas, lunatizmas. Šis nervų sistemos specifiškumus paprastai yra paveldimas. Daugiau apie tai galite skaityti: www.neuromedicina.lt.
Viktorija
2011-12-10 17:03:50
Ką daryti, jeigu vaikas naktį labai neramiai miega: griežia dantis, kalba per miegus, vieną kart net buvo atsistojęs per miegus, nuėjo iki kito kambario galo, o po to grįžo lyg niekur nieko pasivaikščiojęs.

Viktorija, Tai, kas jus jaudina yra nakvišumas arba lunatizmas. Daugiau apie tai galite skaityti: www.neuromedicina.lt.
Viktorija
2011-12-10 17:02:22
Sveiki, ar vaikui turėtų būti leidžiama miegoti su tėvais? Kaip dažnai? Ar gali būti vaiko lovelė tėvų kambaryje (iki kokio amžiaus) ar geriau pratinti miegoti kitame kambaryje?

Viktorija, Apie tai, kiek ir kada vaikas gali miegoti tėvų lovoje, kokio amžiaus vaiką ir kaip migdyti, ir kodėl svarbu atsižvelgti į amžiaus ypatumus, labai išsamiai aprašo vokiečių kilmės psichoterapeutė, viena iš Vienos Wilhelmo ligoninės kūdikių Psichosomatinio skyriaus įkūrėjų, Christine Rankl knygoje „Ramus vaiko miegas. Miego sutrikimų priežastys ir jų sprendimai“, Vaga, 2011.
ausra
2011-11-20 22:52:49
Mano dukrytei 7 metai, jau kokį mėnesiuką atsirado baimė būt vienai kambaryje, net ir dienos metu, jei ką staiga prisimeni ar paklausi, net pašoka iš tos baimės. Geriame raminantį žolelių sirupelį, bet baimės akys didelės. Kaip atsikratyt?

Aušra, Ko gero jūsų dukrytė pradėjo lankyti mokyklą. Atsiradęs baimingumas rodo padidėjusį nerimo lygį. Su kuo tai gali būti susiję ir kokia įmanoma pagalba jūsų atveju padės išsiaiškinti vaikų psichologas ar psichoterapeutas. Nedelskite.
jurga
2011-11-17 00:05:30
Sveiki, pabandysiu kuo aiškiau apibūdinti, kas man neduoda ramybės. Mano sūnus (beveik 2 metai) turi labai keistą įprotį: pasiima minkštą žaislą ar pagalvę, atsigula, pagalvė tarp kojų ir supasi. Pirmą kartą, kai pamačiau, išsigandau. Tai vyksta apie 1 metus. Man jau visokių minčių kyla, kad galbūt jis taip masturbuojasi? Nes pastebėjau, kad to proceso metu jo varpa sustandėja, bet ar gali toks kūdikis jausti, kad tas procesas malonus ir sąmoningai tai daryti? Beje ne per seniausiai mačiau iš varpos išbėgusį skystį, panašų į seiles. Kažkur buvau skaičiusi, jog kūdikiai ar vaikai elgiasi panašiai, kai jiems nėra ką veikti, liūdna ir pan. Paėmus iš jo tarp kojų turimą daiktą, jis supyksta, kartais net puola į isteriją. Matydama tokį vaiko elgesį, stengiuosi jo dėmesį nukreipti į kažkokį užsiėmimą, kviečiu kartu žaisti ar vartyti knygučių, tačiau ne visada tai padeda. Gal tai vaiko kažkoks nusiraminimo būdas? O gal tai susiję su tuo, jog aš jo mažo visiškai nesupdavau? Niekada nebuvo tokio poreikio jam, ir specialiai nepratinom prie supimo, o dabar galbūt jis kompensuoja tai? Žodžiu, ar tai rimta? Ar reikia rimtai sunerimti? Labai lauksiu atsakymo.

Jurga, Tai labai rimta, jeigu vaikas vietoj domėjimosi aplinka ir žaidimų pasirenka supimąsi ir lytinių organų dirginimą. Jūsų vaikui gali reikėti psichoterapijos, kad sumažinti šį įprotį. Tuomet turėtumėte kreiptis į vaikų ir kūdikių psichoterapeutą.
Giedrė
2011-11-16 18:54:01
Labai suprastėjo mūsų 4 mėn. dukrytės nakties miegas: iki 3 mėn. pirmoje nakties pusėje išmiegodavo nepertraukiamai 4-6 val., o dabar prabudinėja kas 2 val.,o kartais ir kas valandą. Mama maitina pati, pieno tikrai netrūksta. Ar gali būti, kad vaikas kažko nerimauja, ar kad perima tėvų būsenas, jei pvz. migdo ir nervinasi, kad neina užmigdyti?

Giedre, Kūdikiai visada yra priklausomi nuo tėvų būsenos. Rekomenduoju perskaityti Christine Rankl knygą „Ramus vaiko miegas. Miego sutrikimų priežastys ir jų sprendimai“, Vaga, 2011.
mama
2011-11-11 13:31:08
Laba diena, norėčiau pasiteirauti: mano sūneliui 1,5 mėn., dėl savo sveikatos turėjau nutraukti maitinimą krūtimi. Tai padariau gan staigiai ir naktinis miegas pasidarė tiesiog košmaru: jis rėkia, negeria nieko (nei vandens, arbatos, juo labiau mišinuko) iš buteliuko ar puodelio. Keliasi kas valandą, verkia apie gerą valandą, kol nurimsta,užmiega, bet po pusvalandžio vėl viskas tas pats. Ar šiam neramiam miegui turi įtakos staigus nujunkimas? O gal čia bėdos kitur, tiesiog viskas prasidėjo būtent su nutraukimu ir jau kelios dienos. Šiąnakt pasidaviau ir daviau vėl krūtį, nes isteriško klykimo jau nebepakeliam, vaikas stebuklingai nurimo. Ačiū jums už patarimus.

Miela mama, Jūs pati atsakėte į savo klausimą.
sigitat
2011-11-10 17:35:29
Sveiki, norėjau paklaust, kaip atpratinti vaiką nuo naktinio valgymo, t.y mišinuko, jam jau 1,5 m. iki šiol niekaip nenustoja pabudinėt ir prašyt valgyt. Bandžiau duoti tik arbatą, bet niekas nesikeičia, jis vis tiek prašo... Šitaip nuo keturių mėnesių.

Sigita, Nuo trijų mėnesių vaikas pradeda suvokti, kad jis ir mama – tai atskiri subjektai ir kad jis padaro kažką, kad mama patenkina jo poreikius (arba nepatenkina, arba patenkina iš dalies). Turiu pagrindo manyti, kad jūsų vaikas alksta kokybiško dėmesio dienos metu, kitaip tariant, jis alksta, nes emociškai jaučiasi nepasotintas dienos metu. Kartais tėvams yra lengviau keltis kartą per naktį ir pamaitinti vaiką mišinuku, nei suvokti, kaip jie turėtų keisti santykio su vaiku kokybę. Apie tai, kokiais būdais tėvai perduoda savo meilę vaikui ir jį „pamaitina“ rašiau straipsnyje „Kaip meilę vaikui auginau... “, žurnalas “Aš ir psichologija” rubrikoje „Mes tėvai“ - 2008'05, www.asirpsichologija.lt
Tomas
2011-10-11 14:06:43
Sveiki, mūsų jauną šeima jau kurį laiką kamuoja klausimas, kas darosi su mūsų mažyliu. Kuo toliau tuo labiau jis darosi nevaldomas su savo pykčiu ir, mūsų manymu, isterišku verkimu. Jam dabar yra 1,7 metukų. Niekur nenori paleisti mamos, ir yra labai irzlus, o kas blogiausia kiekvieną naktį įvairiu laiku, pradeda isteriškai verkti ir jokiais būdais jo neina nuraminti, o bandant kalbinti dar labiau ima isterikuoti. Manom kad yra visiškai sveikas, nes nei patys, nei daktarai jokių nukrypimą nepastebėjom, esam bandę duoti raminančių arbatėlių ir panašiai, bet niekas nepadeda. Gal jūs ką nors mums patarsite.

Manau, kad nesugebate nustatyti savo berniukui aiškių ribų, kas galima ir kas negalima. Kad nuo mamos sunku atsitraukti būtent dabar, pagal raidą - normalu, nes tai pats jautriausias periodas prieraišumo formavimesi (lieka neaišku, kas vyko iki pusantrų metukų). Manau, kelios vaikų psichologo konsultacijos jums padės pasiekti norimų rezultatų. Arba padės išsiaiškinti, kas iš tikrųjų su jūsų vaikeliu vyksta.
Marina
2011-07-27 22:47:51
Labas vakaras, mano vaikas pripratintas užliūliuotas miegoti ant rankų? Ką daryt?

Neparašėte vaiko amžiaus, tad atsakysiu trumpai – nustokite migdyti ant rankų. Galite tik panešioti, kol nurims, o migdyti reikėtų lovelėje. Tuomet galite ramiai glostyti, niūniuoti, kitaip tariant, darykite viską, ką darėte ir liūliuodami ant rankų, tik padėkite į lovytę žymiai greičiau.
Greta
2011-05-11 15:12:22
Laba diena, dukrytei 4 mėn. Prieš pora dienų pastebėjau, kai pasiėmiau ją maitinti, ji sukryžiuoja kojytes. Gulėdama sūpuoklėse ji kartais taip pat sukryžiuoja. Gyvenu užsienyje, sveikatos prižiūrėtoja sako, kad tai nieko blogo. Ar man susirūpinti ir kreiptis į gydytoją? Ačiū.

Greta, Jūsų mergytės kojyčių raumenukų tonusas per didelis, būtinas atpalaiduojantis masažas kojoms ir stiprinantis masažas nugarai, pečių juostai.
Jurgita
2011-04-08 18:10:48
Laba diena. Mano sūneliui 3,5 metukų. Jis nenustygsta vietoje, ištisai juda. Būdavo, kad kartais nei is šio, nei iš to nugriūdavo nuo kėdės, galvodavau, kad išaugs. Bet ne. Neseniai krito nuo kėdutės nesuvaldęs lygsvaros ir trenkėsi į grindis. Kartais griūna bėgdamas, nors niekur neužkliūna. Kas tai galėtų būti? Ačiū už atsakymą.

Gali būti, kad sutrikusi jūsų vaikučio kūno pusiausvyros suvokimas ir koordinacija. Ko gero jis ne tik dažnai kliūna, užkliūna, nuvirsta, bet ir neša ir išmeta, netiksliai padeda daiktą (pvz., ant stalo krašto ir daiktas nukrenta). Vaikučiui augant, atliekant daug įvairių veiksmų (kai vaikas karstosi, lipa, nučiuožia, nušoka, perlipa) tai po truputį keičiasi savaime. Tačiau galima ir koreguoti. Tam padeda įvairūs tikslūs pratimai: eiti viena linija ar ant virvutės (ji gali būti padėta tiesiog ant grindų), stovėti ant vienos kojos (vėliau pakėlus rankas virš galvos), lipti nuo kaladėlės (kuri ne didesnė nei pėda) ant kaladėlės ir pan. Apie panašius pratimus galite pasikonsultuoti su jums prieinamu kinezeterapeutu. Jei iki mokyklos niekas nepasikeis, rekomenduoju praeiti psichoneurologinę sensomotorinę korekciją. Daugiau informacijos: www.galiava.lt, www.sensokorekcija.wordpress.com.
Ugne
2011-03-26 15:30:45
Ką daryti, kai tave kamuoja kaltės jausmas, kuris vis sunkėja, nors man draugai sako, jog aš nekalta… Turiu mylimą žmogų, kurio dabar nėra šalia dėl tam tkrų priežasčių ir negaliu su juo net susisiekti… Jam atsitiko bėda ir tai man atrodo tragedija, nesinori nieko, atrodo gyvenimas beviltiškas. Nenoriu eiti į mokyklą, kuri man buvo viskas iki šiol, nes mokausi muzikos, negaliu susikaupti darbui, nebežinau kas vyksta aplinkui ir net nebenoriu suprasti... Ką man daryti, kad vėl džiaugčiausi kiekvieną dieną?

Ugne, Tau būtina psichologinė pagalba. Jei negali atvykti į konsultacijas, tarkim, Psichikos Sveikatos Centre (kuris yra kiekvienoje rajoninėje poliklinikoje), pabandyk paskambinti profesionaliems konsultantams, kurie visada tave išklausys nemokamais pagalbos telefonais: 880028888 (Jaunimo linija, dirba I-V 16:00-07:00, VI-VII visą parą), 880066366 (pagalbos moterims linija, dirba I-V 10:00-21:00), 880060700 (Vilties linija, dirba visą parą). Psichikos sveikatos centruose (PSC) psichologo konsultacijos nemokamos. Į kurį centrą tau kreiptis, gali nurodyti šeimos daktaras.
sigita
2011-03-18 23:32:59
1,7 mėn. dukrytė visą laiką miega kartu, niekaip negaliu atpratinti, kad miegotų savo lovytėje. Ką patartumėt daryti?

Sigita, Iš jūsų laiško visiškai neaišku, ką būtent darėte ir kas konkrečiai, dėl kokių priežasčių nepavyko. Kai laiko jau bandote guldyti į lovytę?! Čia labai daug neaiškumų. Jums jūsų sunkumus padėtų suprasti ir įveikti asmeninės konsultacijos su psichologu. Arba jei turite galimybę, apsilankykite tėvams skirtose paskaitėlėse: balandžio 14 d. Kaune vyks paskaita mamytėms: Seminaro vieta: prie arbatos puodelio susitinkame Všį Kūrybos terapijos namuose, Gedimino g. 30, Kaune, www.kurybosterapija.lt „Vaiko miegas: faktai, mitai ir baimės“. Centro lektorė ir mama Inga papasakos, kokie yra vaikų miego ciklai ir kaip ilgai miega skirtingo amžiaus vaikučiai, kartu aptarsime, kodėl užsnūdęs kūdikis paguldytas į lovą pabunda ir kaip padėti vaikams ramiau miegoti popiečio ir nakties miegu. Pakalbėsime ir apie tai, kur geriau migdyti vaikelį: lovelėje vaiko kambaryje, savo miegamajame ar tėvų lovoje ir ar tiesa, kad vaikai, įpratę prie tėvų lovos, nebenorės miegoti vieni. www.prieraisiojitevyste.lt
Viktorija
2011-03-18 00:20:33
Sveiki, mūsų sūneliui 5 m. Neseniai mūsų šeimyna pagausejo, atsirado mažoji sesutė, kuriai 3 mėn. Sūnus labai pavyduliauja, prieina prie sesutės ir nori ką nors padaryti, o kartais visai neblogai bendrauja, žaidžia. Kartais užsidaro savyje, susimastęs būna, nuliūdęs, sako, kad jis sesutė. Bandau jam aiškint, nebart, bet kartais jis pereina visas ribas, visiškai nesusikalbam, ir tenka pabart. Aš dėl to labai blogai jaučiuosi ir nenoriu jam pakenkti psihologiškai! Ką patartumėte? Iš anksto širdingai dėkoju.

Viktorija, Svarbiausia, kad suprantate, kaip vaikas jaučiasi. Pastebite jį, jums rūpi, kaip jam psichologiškai padėti (“nenoriu jam pakenkti psihologiškai”). Jūs rašote: jis pavyduliauja, jis liūdi, nori būti “sesutė“. Būtent tai ir atspindėkite vaikui, sakykite: „matau, tu nuliūdęs, jautiesi vienišas, suprantu, tai nėra paprasta“, palieskite vaiką, jei tuo metu galite, apkabinkite, jei leidžiasi. Padėkite savo supratimu jam išbūti tuose jausmuose. Juk kai žmonės, tarkim, išgyvena netektį, jiems realiai padeda tik kitų žmonių supratimas, buvimas šalia, atliepimas. Ne kažko specialaus darymas. Tai ir yra psichologinė pagalba. Juk gimus kitam vaikui vaikas išgyvena netektį: jis praranda savo „vienintelio vaikelio“ statusą, jis iš dalies praranda savo mamą, jos nebeturi tik sau, kada tik jam norisi. Tuomet kyla noras būti sesute, nes mama nuolat prie jos. Jums tai suprantama, o vaikui tai dideli pokyčiai, netektis, su kuria reikia susigyventi. Tai nevyksta paprastai, dėl to dažnai vaikai regresuoja, elgiasi kaip mažiukai arba mažesni nei buvo. Tame daug nepasitenkinimo ir pykčio. Dėl to vaikiui būna noras padaryti ką nors blogo „lyg ir netyčia“ kūdikiui. Čia reikalingas jūsų supratingumas, ką vaikas išgyvena ir pagalba tuos jausmus įsijausti, o ne kažkaip stengtis, kad to nebūtų.
Eugenija
2011-02-24 16:52:03
Sūnui 4,5 metai, jau dvi savaites turim rimtą bėdą: vaikas tuštinasi į kelnaites ir nežinau ką daryti, kur reikia kreiptis. Bandžiau ir barti, ir mušti, bet matau, kad jis dar labiau priešinasi. Vaikas turi negalią F 83. Patarkit, prašau, kur kreiptis reikia.

Eugenija, dažniausiai tai vaiko protesto reakcija į kokią nors pasikeitusią situaciją ar aplinkybę, kurios vaikas negali pakeisti, prie jos sunku prisitaikyti arba gyvenimo situacija tampa dviprasmiška, kelianti vaikui jausmus, su kuriais pats nepajėgus susidoroti. Turėtumėte kreiptis į vaikų psichologą arba psichoterapeutą, dirbantį psichikos sveikatos centre (kiekvienas pirminės sveikatos priežiūros centras ar poliklinika yra sudarę sutartis su atitinkamais PSC, reikia tik paklausti vaiko gydytojo). Nei mušimai, nei barimai, nei gėdinimai čia nepadeda.
kristina
2011-02-16 00:44:52
Laba diena, mano sūnui 1,5 metukų, o jis vis dar keliasi naktį valgyti nuo 3 iki 5 kartų. Visada kas porą valandų prabunda verkšlendamas, ir nenurimsta kol negauna pieno. Nieko kito negeria, nors bandėm ir vandenį, ir arbatą, ir sultis. Tiesiog pradėjęs gerti pajaučia, kad tai ne pienas, ir tada šveičia buteliuką į šalį, ir paleidžia gerklę. Būna, kad per naktį išgeria beveik litrą pieno, nors dieną valgo ir neblogai. Ką daryti? Kaip nuo to atpratinti?

Kristina, sunku vienareikšmiškai atsakyti, nežinant įpročio formavimosi istorijos. Kitas dalykas, kad dienos metu vaikas gali būti alkanas emociškai. Tad nakties metu “siurbia pieną”. Tačiau tai tik prielaida. Būtų geriau, jei rastumėte galimybę pasišnekėti gyvai akis į akį su vaikų psichologu ar psichoterapeutu.
Laura
2011-02-08 19:53:35
Vaikui 6 metukai ir visa tai prasidėjo prieš kokius 4 mėnesius, kai vyras buvo išvažiavęs porai savaičių ir mes miegodavom kartu, o dabar bijo vienas miegoti savo kambaryje. Sako, kad nesijaučia saugus ir bijo tamsos. Būna net vidurį nakties prabudęs verkia, sako sapnuoja blogus sapnus. Bandau jam padėti, daug apie tai šnekam, bet galų galu gale niekas nepadeda ir nebežinau, ar čia išaugs, ar jau čia reikalinga specialisto pagalba.

Laura, manau verta pasikonsultuoti su jums prieinamu psichologu išsamiau apie šią jūsų situaciją. Kuo greičiau kreipsitės, tuo mažiau susitikimų turėsite psichologo kabinete. 4 mėnesiai – jau ne mažas laiko tarpas įpročiui susiformuoti. Dabartinis vaiko amžius labai jautrus berniuko psichoseksualinės savivokos formavimuisi, dėl to šis įprotis užsitesęs. Priešmokyklinis amžius – tai metas, kai vaikas jaučia stiprius jausmus vienam iš tėvų (atitinkamai priešingos lyties). Kai nėra “konkurento” ir vaikas turi galimybę turėti labai artimą kontaktą su mama, “konkurentui” grįžus sunku susitvarkyti pačiam su kylančiais jausmais ir atsisakyti to turėto artumo.
ilona
2011-02-05 10:18:41
3 metų dukra yra linkusi į depresiją, verkia dėl smulkmenų, krupčioja dėl garsų. Buvom pas neurologą, kuri paskyrė “Neuro” ir “Ralaxen” bei “Cinarizino”. Ar nuo jų turėtų ji pasitaisyt? Kai verkia ir palupi - kramto. O kartais vos nevemia. Kokia čia jai liga galėtų būti?

Ilona, aš nekonsultuoju dėl vaistų vartojimo, apie juos išsamiau turite teisę klausti gydančio gydytojo. Visai neaišku, ką reiškia jūsų pasakymas: “Kai verkia ir palupi - kramto. O kartais vos nevemia.” Ar čia mergaitės reakcija į vaistus ar tai isterinės reakcijos?. Turėtumėte išsamiau konsultuotis su specialistais, su kuriais galite susitikti ir pasišnekėti. Tai gali būti ir pediatras, ir vaikų psichiatras, ir vaikų psichologas. Užduokite jiems visus jums rūpimus klausimus ir nieko tokio, jei ką pamiršite ir atvyksite dar kartą ar pasirašysite klausimus iš anksto ant lapelio. Nes verkti dėl smulkmenų ir krūpčioti dėl garsų – ne depresijos požymiai.
Ausra
2011-02-02 16:33:43
Mūsų sūnus 3,3metų. Jis turi sesę 1 metų. Berniukas savo nepasitenkinimą rodo pykčio protrūkiais ir rėkimu. Pykdamas jis ima muštis ir kliūna sesei. Jai švelnumą labai retai kada parodo, nors ir skatinam tai daryti, kalbėdami, kad sesės negalima skriausti, kad ji mažytė. Negaliu pasakyti, kad jam trūktų dėmesio - gal sakyčiau priešingai - sesei mažiau kliūna laiko, nes daug užsiimam su vyresniuoju. O sesė auga labai savarankiškai. Jai rūpi brolis, ji nori žaisti kartu, dalinasi žaisliukais, o brolis priešingai - retai kada atkreipia dėmesį į sesę. O jau apie dalinimasi žaisliukais net kalbos nėra. Kaip elgtis, ką daryti, kai toks mažas žmogutis taip akivaizdžiai demonstruoja savo pyktį - jis šaukia, kartais klykia, mušasi. Ignoravimas nepadeda.

Ausra, jausti pyktį ir nepasitenkinimą yra taip pat natūralu, kaip ir džiaugtis, liūdėti, nerimauti. Stenkitės įvardinti vaiko jausmą, o ne kaip nors jį užslopinti. Padėdami vaikui įvardinti jausmus parodysite, kad suprantate, ką jis išgyvena. Tuomet emocinė išraiška bus mažiau audringa, trumpiau truks. Jūs galite sakyti: "suprantu, tu pyksti ant sesės, nes ji nuolat vaikšto paskui tave ir tau trukdo, tau dažnai norisi trenkti arba šaukti. Tu jauti labai didelį pyktį ir jei apie tai man papasakotum daugiau, gal kartu sugalvotumėm, ką galime padaryti'. Daugiau apie tai, kaip kalbėti apie jausmus galite paskaityti knygoje: A.Faber, E.Mazlish "Kaip kalbėti su vaikais, kad jie klausytų ir kaip klausyti, kad jie kalbėtų", Vaga, 2010.
Virginija
2011-02-01 15:07:58
Laba diena,mano sūnus 1,4 mėn. supykęs tranko galvą į sieną, stalą, grindis, jei jį paimi ant rankų, tai nežiūrėdamas trenkia į veidą. Kaip elgtis su tokiu vaiku? Ar reikia kreiptis į specialistus?

Virginija, leisti vaikui išreikšti pyktį - neretai tėvams didelis išbandymas, nes dažnai reikia sau prisipažinti apie pačių jaučiamą pyktį. Elgtis reikia taip, kad vaikas suprastų, jog jums yra suprantami jo jausmai ir išgyvenimai. Stipriais veiksmais vaikas arba kopijuoja namiškius arba provokuoja kitoms reakcijoms. Čia svarbu pastebėti, kas įvyksta su jumis ir jūsų sprendimais, kai vaikas taip elgiasi. Jei savistabos neužtenka, kad atsakyti į šiuos klausimus, galite pasikonsultuoti ir su psichologu.
Raimonda
2011-02-01 11:03:40
Laba diena. Mano vyras iš kitos santuokos turi 3 metų mergytę, jau atėjo laikas ją pasiimti savaitgaliams pas mus į namus (gyvename kitame mieste). Buvusi žmona neleidžia vežtis, netgi pratinti mergytės kituose namuose, motyvuodama, kad vaikui bus trauma ir leis ją pasiimti tik nuo 6 metų. Nors mes siūlėme vaiką pratinti pas mus namuose pirmus kartus kartu su mama. Norėjau paklausti, kaip yra iš tiesų? Mes manome, kad jei dar tempsime kelis metus, tada tikrai vaiką traumuosime. Gal yra kokių knygų ar straipsnių apie vaiko adaptacija 3metų, apie pratinimą prie kitų namų?

Raimonda, situacija iki galo nėra aiški, dėl to negaliu vienareikšmiškai atsakyti. Mama teisi tuo aspektu, kad iki penkerių metų formuojasi pagrindiniai vaiko asmenybės pamatai, įpročiai ir supratimas apie tai, kas yra jo šeima. Pokyčiai labai išbalansuoja, visai neaišku, koks mergaitės prieraišumas, ką ji suvokia kaip savo šeimą, su kuo ir kaip ji gyvena, kokia prižiūrinčių žmonių kaita, kaip skiriasi tėvo ir mamos reikalavimai ir t.t. Yra begalės neaiškių dalykų, dėl ko vaikas gali būti traumuojamas ir kiek jis jau dabar yra traumuotas, kaip jaučiasi mergaites mama... Knygų yra daug, bet jose taip pat nėra vienareikšmiškų atsakymų, yra visas spektras kintamųjų, kurie raidos etapuose turi skirtingą reikšmę. Manyčiau, turėtumėte kreiptis konsultacijos i specialistą ir viską nuodugniai aptarti, jei tikrai jums rūpi psichinė mergaitės sveikata.
sigita
2011-01-25 02:34:22
Sveiki, turiu bėdą, kuri kamuoja jau 4 mėnesius. Mano sūneliui nuo 4,5 mėn. prasidėjo nuolatiniai pabudinėjimai: tai čiulptuką paduot, tai gurkšnelį pienuko, tai paguldyt kitaip. Maniau, kad tai nuo dantukų, nes 5 mėnesių išsikalė du dantukai, bet tai tęsiasi iki šiol, o jau 8 mėn. Aš jau psichologiškai įpratau, nepamenu normalaus miego, vėl pradėjau tept dantukų dantenas. Porą naktelių tik po kartą atsibusdavo, bet štai vėl tas pats ir kas valandą ar pusę, kodėl? Kaip tai išspręst? Jis miega nuo pat kūdikystės lovytėj šalia manęs. Kartais galvojau, gal neprivalgo mišinuko?

Sigita, mamos nuojauta dažniausiai būna teisinga. Jei manote, kad kūdikis alkanas.- pamaitinkite arba padidinkite mišinuko kiekį prieš naktį. Kitas dalykas - vaiko raida nuo ketvirto mėnesio emociškai intensyvesnė, vaikai labiau reaguoja į aplinką, išgyvenimų spektras intensyvėja. Gali būti, kad vaikutis pradeda neramiai miegoti ir jūs girdite kiekvieną krustelėjimą. Sunku ką nors toliau komentuoti, nes rašote daugiau apie save, o ne kūdikį. Akivaizdu, kad esate pavargusi, gali būti jums reikėtų tik gerai išsimiegoti, kad motiniška intuicija galėtumėte pasikliauti ir toliau. Nesidrovėkite prašyti pagalbos jums artimų žmonių. Miegas - šventas dalykas visiems. Dienos metu atkreipkite dėmesį - ar nėra ištisai įjungtas TV, kuris per daug stimuliuoja mažylį.
Jurate
2011-01-20 16:24:11
Mano 7 m. dukrytė yra labai jautri, kartais reaguoja į visokius pašalinius garsus, bijo kad kas nors gali užsidegti, vien todėl, kad matė kaip važiavo gaisrinė į kitą namą. Šiaip yra miela, gera, bet užeina staigūs pykčio priepuoliai, kurie kai praeina, vėl yra gera ir miela mergaitė. Kai klausi, kodėl ji taip pyksta, sako, nežinau. Neramu darosi, kad nebūtų kokia paslėpta liga. Ar čia reikalinga psichologo konsultacija, ar nuvesti pas vaikų neurologą?

Jūrate, pyktis - tai viena iš emocijų, kurią išgyvena ir dideli ir maži. Jei mergaitė nekelia jums didelių sunkumų, jei jums pavyksta tinkamai, laiku ir vietoje mergaitei atliepti, tai nereiškia, kad ji nejaučia pykčio. Pyktis kyla automatiškai, kai yra kažkas, kas neatitinka mūsų norų ir lūkesčių. Iš pradžių jaučiame nepasitenkinimą, diskomfortą, susierzinimą ir po to pyktį. Jei jums neramu, psichologo konsultacija nepakenks,- bent jau aptarsite, kas jums kelia nerimą.
dzina
2011-01-18 10:37:13
Kaip elgtis, kai 1,5 metukų sūnelis trenkia mamai ar meta iš daikto, kurį laiko rankutėj, jei ko nors neleidi?

Pasakykite sūneliui, jog "suprantate jį - jis pyksta, nes neleidžiate....(čia turėtumėte įvardinti konkrečiai, ko neleidote). Jam tai nepatinka. Jūs pabūsite šalia ir padėsite šią nemalonią akimirką išgyventi. Pykti, kai kas nors draudžiama yra normalu, bet mėtytis nebūtina. Šioje situacijoje mama neketina keisti savo sprendimo." Visose situacijose siekite ramiai, bet griežtai pasakyti, kad mėtymo į jus (ar trenkimo jums) netoleruojate, Vaikui kartojant veiksmą, sulaikykite jo rankytę.
Vilma
2011-01-09 12:32:48
Mano sūnui 6 mėnesiai, visą dieną skiriu žaidimams su juo. Kai jį padedu į kėdutę, šiek tiek laiko pabūna vienas, pažaidžia su žaisliukais, kelias minutes ir pradeda verkti labai gailiai. Nepadeda niekas: nei dėmesio atitraukimas, nei nauji žaisliukai - niekas. Kai paimu ant ranku, reikia keleto minučių, kol nuraminčiau, parodau ką nors neįprasto ir naujo - susižavėjęs krykštauja. Kaip suprasti tą verkimą, ar tai ožiukas (nors tokio amžiaus vaikai kažin ar tokių turi), ar tiesiog nuobodulys ir jis auga smalsus vaikas? Nes esu pasimetusi ir nežinau, ar jam pravirkus turėčiau imti ant rankų, ar leisti paverkti ir bandyti dėmesį nukreipti kita linkme? Ačiū.

Vilma, ar jūs tikite, kad vaikai "turi ožiukų"?! Vaikas jau turi pakankamai patirties, kad savo gailiu verkimu išsiprašytų ant rankų. Juk ant rankų vaikas ir mato daugiau, ir jaučia fizinį jūsų artumą. Jam tai be galo patinka, to jis ir siekia verkšlendamas. Kokių ožiukų jis turi ar neturi nežinau (nežinau, ką jūs čia turite omeny). Paprastai ožiais vadina tėvai vaikus, kurie jiems nepaklūsta, nenustoja elgtis taip, kaip tėvai nepageidauja. Nebūtina vaiko kiekvieną kartą griebti ant rankų, - jei negalite paimti, pakalbinkite, pasakokite, ką tuo metu veikiate. Karts nuo karto prieikite, žvelkite kūdikiui tiesiai į veidą, pasakykite kokį garsažodį keletą kartų dainuojančia intonacija, palaukite, kol atkartos (kartais pavyksta pakartoti mažyliui tik intonaciją), nusišypsokite. Vaiko emocija pasikeis. Vėl atsitraukite, šnekinkite truputį per atstumą. Kūdikiui nėra nieko įdomesnio tyrinėjimui, kaip jūsų veidas, įvairios mimikos ir išraiškos, bei bandymai komunikuoti su savo mama (kitais atvejais - su prižiūrinčiu suaugusiuoju).
deimilė
2010-12-16 14:18:35
Laba diena. Mūsų sūnui 2metukai. Kai jį subarame arba jam kas nors nepavyksta, jis trenkia sau per galvytę. Šiaip vaikas ramus, į darželi dar neina. Ar verta sunerimti? Dėkoju už atsakymą.

Akivaizdu, kad šiuo gestu vaikas išprovokuoja jūsų kažkokią reakciją. Galbūt nustojate jį barti arba iš karto pradedate jo gailėti. Suprantu, kad vaikas taip daro tuomet, kai supyksta. Kas kartą jam supykus galite pasakyti: "suprantu, tu supykai, nes nepavyko atidaryti kibirėlio dangčio, tuomet galima prašyti pagalbos, bandyti dar kartą", Jei keičiant savo reakcijas niekas nesikeičia, vertą paprašyti, kad tokias situacijas kas nors pafilmuotų (kaip stebėtojas iš šono) ir filmuotą medžiagą aptartumėte su psichologu.
jolanta
2010-10-18 11:36:42
Ką pasakyti 2 su pusę metukų berniukui, kur dingo jo tėvas (išėjo pas kitą moterį), leisti ar neleisti bendrauti? Po pasimatymų su tėvu vaikas verkia porą valandų. Labai gaila traumuoti taip vaiką, bet prisiriša labai, jei matosi dažnai. Po to verkimas toks, kad atrodo, kad net sutraukia vaikui kojos raumenis ar visą vaiką. Ką daryti?

Jolanta, kiek supratau, jo tėvas niekur nedingo. Jis išėjo, gyvena kituose namuose. Tai ir turite jam pasakyti – tai, ką žinote, kas jums pačiai aišku. Ką geriausio šioje situacijoje galite daryti – tartis su vaiko tėvu dėl susitikimų pastovumo. Patys susitarkite, kuri tai savaitės diena (ar dienos) savaitės bėgyje bus, kiek laiko tėtis bus su vaiku ir to ritmo laikykitės. Čia jau nebegalioja “kaip išeina”. Dėl teisinių dalykų, kas kokias teises turi ar gali turėti, jus gali konsultuoti teisininkė.
Alma
2010-10-15 01:13:58
Sveiki, mano sūnui 3 metukai. Turime problemėlę su tualetu, kuri atsirado prieš kelis mėnesius, iki tol puikausiai pasakydavo, kad nori ir pats bėgdavo daryti. O dabar dažnokai prisidaro iki kelnes, kenčia iki paskutinės minutės, jei patys nenuvedam, tai pats nebesiprašo. Bandėm barti, gėdinti, bet nepadeda. Gal galėtumėt patarti, ką daryti? Ačiū.

Alma, Jūsų mažylis aiškiai protestuoja. Tai gali būti kažkokie reikalavimai su kuriais jis nenori sutikti arba kažkokie pokyčiai aplinkoje, kuriuos sunku priimti, prie jų priprasti. Barimas, gąsdinimas, gėdinimas čia nieko nepadeda. Jei sunku patiems susigaudyti, kas pas jus vyksta, galima labai efektyvi psichologo pagalba arba net geros draugės (kuri gali pažiūrėti iš šalies ir nebijoti jums įvardinti pastarojo meto pokyčius jūsų šeimoje, artimiausioje aplinkoje) įžvalga.
Laura
2010-10-11 13:06:39
Laba diena, mano sūnui 10 mėnesių, kas valandą arba dažniau keliasi naktim - nori krūties. Dar maitinu pati. Dieną valgo pakankamai košytės, tyrelės, savo pieno duodu 2 kartus arba 3 per dieną, o naktį dažnai prašo. Gal galėtumėt patarti kaip atpratint? Nes labai vargina.

Laura, turiu įtarimų, kad vaikas iki dabar miega šalia jūsų. Praktika rodo, kad tokio amžiaus vaikai ramiau pradeda miegoti atskirai nuo mamos. Nes ne krūties jis nori kas valandą. Jis tiesiog neramiai miega (dėl to ir turiu mintyje šį įprotį). Dešimties mėnesių kūdikiai paprastai valgo tik vieną kartą per naktį ir išmiega visą naktį iki ryto. Jei prabunda, dažniausiai nori tik atsigerti, ypač prasidėjus šildymo sezonui. Tad nakties metu siūlykite tik vandens. Maitinkitės dienos metu. Kitas dalykas, dėl ko gali būti neramus tokio amžiaus kūdikis (kai pradeda ropinėti ir daugiau mėginti viską imti pats) – tai per didelis kiekis draudimų, nesiūlant kitos veiklos. Arba per didelė žmonių kaita, nes šio amžiaus kūdikiai labai gerai skiria savus nuo svetimų, nerimauja “saviems” dingus. Be kita ko maudimas dygstant dantims – varginantis dalykas abiems. Čia gali daugiau pakonsultuoti pediatras – koks tepaliukas tinka dantenoms patepti.
ramute
2010-10-10 20:38:56
Laba diena, mano sūnui 12 metų. Turiu problemų mokykloje: nesusikaupia per pamokas, išsiblaškęs, neruošia pamokų. Kaip galima būtų sudominti?

Ramute, yra labai svarbus dalykas – ar taip buvo visada, ar tai yra pasikeitimas. Jei visada – klausimas ką darėte iki šiol ir kodėl būtent dabar tai yra aktualu. Jei tai yra pasikeitimas, gerai būtų žinoti su kuo susiję šie pokyčiai, kada kelia vaikui nerimą ar susirūpinimą, dėl ko sunku susikaupti, ruošti pamokas. Tai jau būtų klausimai, kuriuos reiktų aptarti su psichologu individualioje konsultacijoje. Su psichologu galėtumėte ne tik aptarti savo vaiko situaciją, bet ir nuspręsti, gal vertėtų atlikti gebėjimų koncentruoti ir perkelti dėmesį tyrimą.
Viktorija
2010-10-09 01:00:58
Sveiki, mano 17 mėnesių dukrytės miegas išėjo iš ritmo. Prieš susirgdama, dieną miegodavo nuo 13 val. porą valandėlių ir vakare nuo 22 val. iki 8 val. ryto. Šiek tiek paliūliuodavau, atsigerdavo pienuko ir be problemų užmigdavo. Po ligos jau 3 savaitės miego ritmas visai pasikeitė. Eina miegot 12 val. nakties, nepadeda nei liūliavimas, nei pienukas, žiūri televizorių lovytėj nuo 22 val. iki 12 val. kol “lūžta”, miega iki 9-10 val. ir pietų nuo 14 val. porą valandų - ir taip vargstam. Gal galite patarti, kaip atstatyt miego ritmą ir kaip geriau migdyti? Ačiū labai!

Viktorija, jokiu būdu nepalikite mažylės prie televizoriaus. Vaikams iki dviejų metų iš viso nerekomenduojama žiūrėti televizoriaus, nes tai labai veikia pasąmonę. O ypač prieš miegą, kai dėmesį sunku į ką nors kitą nukreipti. Vien dėl įpročio žiūrėti TV vaikas gali neiti miegoti. Pradėkite nuo rytinio žadinimo, nelaukite, kol pati pabus, bet žadinkite 8 ryto. Galite nusiteikti, kad vaikas bus kiek suirzęs, reikės daugiau pastangų nuotaikai pakelti. Gali būti, kad vaikutis žymiai greičiau eis ir pietų miegoti. Būkite tam pasiruošę. T.Y. nepykite dėl to, kad ne išeina greitai pasiekti norimų rezultatų. Svarbiausia – Jūsų pastangos turi būti nuoseklios. Tada pavyks į ritmą sugrįžti ne anksčiau kaip po mėnesio. Jei vakare neužmiega, vis tiek turi gulėti lovoje. Galima ramią pasakaitę sekti, tyliai kalbėtis, klausytis ramios muzikos. Neturi būti jokios įdomios veiklos. Galite tik įvardinti atskiras kūno vieteles ir sakyti, kad jos pavargo, nori pailsėti, pamiegoti (pavargo viena rankytė, pavargo kita rankytė, pavargo viena kojytė, pavargo kita kojytė, pavargo....galvytė..., nosytė...).
daiva
2010-09-20 11:52:22
Laba diena, mūsų sūnui 1,3 m. Atsikėlęs po pietų miego, pradeda verkti. Paimu ant rankų, apraminu ir praeina. Bet jau 2 kartus buvo taip įsiverkia, kad kažkokia isterija pasidarė. Pastačius ant žemės krenta, spardosi, rėkia, viskas negerai. Paėmus ant rankų vėl virsta, griūna. Ką daryti tokiu atveju? Ar palikti vieną? Prašau patarimo. Ačiū.

Daiva, Palikti vieną – jis dar per mažas. Būkite šalia ir sakykite, jog palauksite, kol nurims. Sėdėkite ir ramiai sau kvėpuokite. Kai vaikutis pradės į jus žiūrėti, paslėpkite savo veidą rankomis ir pasakykite: “nėra mamytės. Kur mamytė?”. Atidenkite po akimirkos veidą ir sakykite: “va mamytė”. Akimirką pažvelkite vaikučiui į akis. Pakartokite žaidimą. Vaiko emocijos pasikeis ir galėsite žaismingai apsikabinti. Gali būti, kad vaikutis norės žaidimą pratęsti. Skirkite tam laiko. Užtruksite iki 10 min, bet turėsite kitą santykį, ir pati, ir vaikas jausitės žymiai geriau.
Jurgita
2010-09-18 18:02:25
Laba diena, mano sūnus Benas šiais metais pradėjo lankyti priešmokyklinę ugdymo grupę, jis jau tris savaites kiekvieną dieną eina į mokyklą, atrodo, kad viskas gerai, bet tik įėjus į mokyklą vaikas pasidaro kitoks, jis nieko nepaiso, daro ką tik nori, neklauso mokytojos, muša vaikus ir taip visą dieną. Skundžiasi ir mokytoja, ir vaikai, kad Benas neklauso ir mušasi. Namuose kalbame ir aptariame, kad taip negalima elgtis, jau ir atsiprašo ryte mokytojos ir vaikų - ir vėl taip pat elgiasi. Negauna jokių paskatinimų, jokių pramogų, uždraudėm viską, bet niekas nepadeda. Su vyru jau nežinome, ko ir griebtis. Labai prašau pagalbos.

Jurgita, Panašu, kad Jūsų sūneliui sunku priprasti prie mokyklos reikalavimų ir tvarkos. Jam kyla daug pykčio ir agresijos.Čia bausmės nepadės. Labiau veiktų paskatinimų sistema. Tačiau laiške atsispindi jūsų, tėvų, didelis beviltiškumas, kad dar įmanomą čia kažką pakeisti. Kartu su mokyklos psichologe (jei mokykloje jos nėra, galima kreiptis į Pedagoginę Psichologinę Tarnybą, kuri šefuoja jūsų mokyklą) reiktų išsiaiškinti, kokia vaiko istorija ir patirtis iki mokyklos, kuo remiantis galima vaikui padėti adaptuotis mokykloje ir kas konkrečiai kelia didelį priešiškumą. Gali būti, kad vaikas turi mokymosi sunkumų. Tačiau toks elgesys būdingas ir “užsižaidusiam” vaikui, kuris nepripratęs atlikti užduočių, kovoja už galimybę daryti “Ką noriu”. Būtina situacijos analizė.
Ina
2010-09-14 10:21:55
Laba diena, mano sūneliui yra 2 metukai ir 4 mėn. Bandome pratinti prie darželio palaipsniui. Porą mėnesių prieš darželį pasakodavau apie jį, eidavom pažaisti darželio kieme. Pirmą dieną, kai buvo su mama, labai noriai žaidė darželyje. Kitomis dienomis, kai valandai buvo paliktas vienas, visą laiką labai verkė, nerodė noro žaisti su vaikais, tiesiog nenori eiti į darželį ir net paleisti mamos nei sekundei. Nors buvo labai bendraujantis ir nebijantis kitų žmonių vaikas, dabar su juo neišeina susitarti palikti darželyje. Labai norėčiau, kad padėtumėt išsiaiškinti, kokios galimos klaidos, kad vaikui sunku pritapti ir ką reikėtų daryti, kad jam padėti lengviau prisitaikyti? Iš anksto dėkoju.

Ina, Iš jūsų laiško supratau, jog siekiate išsiaiškinti, kokios galimos jūsų klaidos, kad vaikui sunku pritapti, ir norite žinoti, ką turėtumėte daryti, kad adaptacija darželyje įvyktų. Tam reikalingos individualios konsultacijos su psichologu. Jo pagalba galima būtų atskleisti jūsų vaiko prieraišumo tipą ir gebėjimą atsiskirti nuo mamos,kad jaustis pakankamai saugiu, tyrinėti supantį pasaulį, prie jo prisitaikyti.
JŪRATĖ
2010-08-30 16:08:39
Laba diena, mūsų sūneliui dabar yra pilni 5 mėn. ir jis pradėjo bijoti mažų vaikų. Vos tik susitinkam su savo bendraamžiais, sūnelis iškarto tampa rimtas, beveik nesišypso, o kitiems vaikams surikus garsiau ar pradėjus verkti, mūsiškis taip pat pradeda net sakyčiau isteriškai verkti - sunku nuraminti. O su suaugusiais bendrauja labai gerai. Šiaip jis labai linksmas vaikas. Ir net nežinau, kaip geriau pasielgti, ar dažniau susitikinėti su vaikiukais ir taip po truputį raminti jį, ar visai pertraukėlę daryti. Ačiū už atsakymą.

Jūrate, Iki 0,5 metu kūdikis neišskiria savęs is aplinkos, todėl jam sunku suvokti, kas verkia, kas vyksta, turi tik savo patyrimą, kai patiria diskomfortą - verkia. Jam neįprasta, kad be jo dar kažkas verkia. Kitas vaikas juk ne tas pats, kaip suaugęs. Kuo mažesnis, tuo atviriau tyrinėja tai, ką sutinka. Maži vaikai nesuinteresuoti kūdikio prakalbinti ar daryti tai, kas jam patinka. Dėl to reakcija į mažus vaikus visada yra kitokia. Jei turima patirtis buvo gasdinanti, tai gali to ir laukti. Surimtėja, suklūsta. Būna, kad iš karto pravirksta. Jei nepavyksta kūdikio nuraminti ten, kur esate, galite pasišalinti į kitą vietą. Svarbu, kad jūs sureaguotumėte, būtumėte šalia, nuramintumėte ar balsu, ar vaizdu, ar prisiglaudimu, ar viskuo is karto (pagal galimybes). Specialiai susitikinėti su mažais vaikais nėra prasmės. Jei būna neišvengiamos situacijos, iš jūsų prireiks supratimo ir kuo ramesnių reakcijų.
Egle
2010-08-19 11:21:01
Mūsų sūneliui greit sukaks metukai. Jau norėčiau nutraukti maitinimą krūtimi, bet nežinau, kaip jį atpratinti. Labai jis nori krūtinės prieš pietų miegą ir nakčiai tiesiog pats drasko, kad tik duočiau. Jeigu pabandau neduoti, būna nervingas ir sunkiai užminga. Prašau patarimo...

Egle, Jei jau tvirtai nusprendėte maitinimą nutraukti, tad ryžtingai tai turite ir padaryti. Nesitikėkite iš vaiko pritarimo. Čia jūs taip nusprendėte, jūs turite procesui ir vadovauti. Akivaizdu, jog vaikas kitaip nemoka nurimti prieš miegą. Toks susiformavęs jo įprotis – nurimti prie krūties. Kitam įpročiui susiformuoti reikia laiko ir nuoseklumo. T.Y. daryti tą patį kiekvieną kartą be jokių išlygų ir žingsnių atgal. Jei stokojate ryžto, surašykite sau argumentus, kodėl nutraukiate maitinimą, pasikonsultuokite su pediatru. Remkitės savais argumentais migdydama vaikutį kitaip. Galbūt dieną galite pavežioti lauke su vežimu. O vakare galbūt migdymu gali užsiimti tėvelis. Jums prireiks mažiausiai dviejų savaičių naujam įpročiui suformuoti. Nusiteikite pokyčių metui.
Aiste
2010-08-14 15:09:07
Laba diena, mano sūnui 5 metai. Bet su juo nesusišneku. Jau mėnuo kai yra agresyvus, jei ko neleidžiu, pradeda mėtyti daiktus, su kumšiu tranko į sieną, iš pykčio net veidas pasikeičia. Ačiū.

Aiste, Labai sunku pakomentuoti jūsų situacija, nes nėra aišku, dėl ko vaikas pasidarė labai agresyvus. Akivaizdu, kad berniukas su jumis labai aršiai kovoja. Jei iki šiol nieko panašaus nebuvo, svarbu būtų atskleisti, kokie pokyčiai vaiko aplinkoje įtakojo šiuos elgesio pasikeitimus. Tik išsiaiškinus aplinkybes, galima būtų komentuoti plačiau. Beje, nepateikėte jokio klausimo. Akivaizdu tik tai, kad esate sunerimusi. Savo nerimu reikėtų pasidalinti su vaiko auklėtojom darželyje ir artimaisiais, kurie mato berniuką, dalyvauja nors kažkiek jūsų gyvenime. Gal jie matydami situaciją iš šono jums pagelbės susigaudyti, “susišnekėti”.
orenta
2010-08-13 21:31:39
Laba diena, mano sūnų (3 metukai) labai išgąsdino griaustinis. Jau antra savaitė niekur toliau iš kiemo išeiti negalime, o jeigu nukrenta keli lietaus lašiukai, ištinka panikos priepuolis. Prašau patarti, ką daryti? Ačiū.

Orenta, Sakykite vaikui, kad suprantate jo baimę, kuri jį kankina po išgąsčio. Kai vaikas “panikuoja” iškritus vos keliems lašams leiskite prisiglausti, būkite šalia. Būti drąsesniems padeda peržaidžiamos situacijos. Pasiūlykite žaisti, piešti lietų, kai esate namuose. Būkite ir patys lietus, griaustinis, leiskite ir vaikui juo pabūti: visokiu – ir dideliu ir mažutėliu, pašėlusiu ir gaivinančiu žemę lietumi. Leiskite vaiko ir savo kūrybiškumui šėlti griaustinio tema. Bet neperlenkite lazdos, neakcentuokite šios temos, tik karts nuo karto pasiūlykite žaidimą. Jei vaikas nesutiks, nespauskite, atidėkite kuriam laikui.
austeja02
2010-08-03 12:56:18
Sūneliui beveik 3 metukai, į tualetą prašosi: su dideliu reikaliuku problemu neturim, o dėl mažo turim nedidelę bėdą. Jis pasiprašo, bet jau į kelnaites būna truputį padaręs. Kaip su tuo mums kariauti? Jau ir puoduką bandėm statyt matomoj vietoj ir kartas nuo karto vis paklausiu jo, ar nenori ant puoduko. Gal kažkur klaidą darau?

Austėja, Didžiausia klaida - vaiką persekioti ir nuolat raginti. Vaikas puikiai žino, kur yra puodukas ir ką ten reikia daryti. Palikite puoduką įprastoje vietoje. Leiskite vaikui įvaldyti šlapinimosi reguliavimo funkcijas pačiam. Iki 5 metų tai nėra nei problema, nei sutrikimas.
Oksana
2010-06-08 15:32:31
Laba diena, Mano dukrytei 2 metukai, jau kelintas mėnuo, kai mes su ja nerandam bendros kalbos: bet kokiam prašymui jos neigiamas atsakymas būna ir daiktų mėtymas su dideliu pykčiu. Su vyru svarstome, kaip nugalėti ožiukus? Ar taip, kaip mus augino -"diržiuku", ar pakaktų vien tik kalbos? Prašau padėti, nesinori padaryti didelių klaidų auklėjime. Ačiū.

Oksana, jokių didelių klaidų nepadarysite, jei nustatysite aiškias ribas, kur galite toleruoti mergaitės nuomonę, poziciją, o kur- ne. Savo sprendimo turite laikytis nuosekliai. 2-3 gyvenimo metai yra labai svarbūs autonomijos siekimui, suvokimui, ką aš pats galiu. Prieštarauti ir nepaklūsti yra būtinas momentas siekiant autonomijos ir savęs suvokimo kaip atskiro asmens. Juk tai metas, kai vaikas ne tik sako “aš”, “aš pats”, bet ir veiksmais siekia tai įtvirtinti. Surasti tą pusiausvyrą tarp to, kiek ir kas galima - nėra lengva. Tai pareikalauja iš tėvų daug kantrybės ir vieningo sutarimo tarp pačių tėvų. Daugiau apie tai, kas svarbu drausminant, galite paskaityti mano straipsnyje “Mylėti + drausti ≠ bausti” (žurnalas “Aš ir psichologija”, 2009’01, www.asirpsichologija.lt)
sandra
2010-06-06 16:38:52
Laba diena, norėčiau jūsų paklausti dėl vaikučio kalbos: dabar jam 2,8 m., bet jo žodeliams užtektų rankų pirštų suskaičiuoti, visą kitą - tai garsai, kuriuos tik aš suprantu. Buvome pas logopedę, bet vaikas su ja į kalbas nesileido. Ji pasiūlė darželį. Nuo rudens vesime, ir, manau, turime auklėtojai pasakyti, kad vaikučiui sunku išreikšti savo norus žodžiais. Ar tikrai darželis mums padės? Vaikas supranta, ką sakome, vykdo paliepimus, stengiamės kuo daugiau bendrauti. Nerimauju, ar iki mokyklos jis tikrai pasivys bendraamžius. Ir dar, kartais vaikas pilnas emocijų bando kažką sakyti, bet toks jausmas lyg kas jam gerklytėj trukdo prakalbėti.

Sandra, tai, kas trukdo vaikui prakalbėti dažniausi yra baimė. Tai, ką jūs pastebėjote “toks jausmas lyg kas jam gerklytėj trukdo prakalbėti” jus gali atvesti į teisingą žinojimą. Galite pati pamėginti prisiminti, kada pati panašiai išgyvenate, kai yra stiprios emocijos ir lyg kažkas gerklėj užstringa ir sunku prašnekėti. Jei jums pavyktų pastebėti, ko jūsų vaikas bijo, tai ir suprasite, kas jam gali padėti. Linkiu atidumo ir begalinės kantrybės, siekiant suprasti, ko jūsų vaikas bijo.
1
 
 
 


grįžti - Psichologė Ramunė Žumbakienė


 
 
Klausti

 
 
 
 

 
Šiandien gimtadienius švenčia (192)
Kamilė