Rapsai – antikos laikų augalai


2013 12 02 | Autorius: Mama.lt

Rapsai – antikos laikų augalai

Dar nuo antikos laikų rapsai yra vienas iš seniausiai kultivuojamų augalų mūsų planetoje.
Prieš daugelį metų būdavo auginami techninės paskirties rapsai ir su maistu nieko bendro neturėjo. O 1970 m. buvo išvesti maistiniai rapsai, turintys daug žmonių organizmui naudingų medžiagų.

„Išvesti“ – reiškia ne genetiškai modifikuoti, o išvesti selekcijos būdu, kaip mūsų proseneliai soduose išvesdavo naujų veislių obelis. Mūsų šalyje auginti genetiškai modifikuotus augalus apskritai draudžiama.

Ilgainiui rapsų aliejus tapo vienu populiariausiu augalų aliejumi Kanadoje, Skandinavijoje, D. Britanijoje. Dideli plotai želia beveik visoje Europos Sąjungoje, daug jų auginama ir Lietuvoje. Už Europos ribų didžiausios rapsų augintojos – Kinija, Indija ir Australija.

Šis rapsų aliejaus populiarumas visų pirma yra dėl jo naudos sveikatai – rapsų aliejus turi mažiausiai sočiųjų riebalų iš visų rūšių aliejaus – net perpus mažiau nei alyvuogių aliejuje.

Sotieji riebalai didina bendrą cholesterolio kiekį, kadangi jie turi savybę didinti tiek MTL, tiek DTL cholesterolio kiekį. Dėl to yra būtina riboti sočiųjų riebalų kiekį maiste – jie neturėtų sudaryti daugiau kaip 7 proc. paros riebalų normos.

Rapsų aliejus – pagalba širdžiai ir natūralus antioksidantas

Žinojote, kad rapsuose ir jų aliejuje yra daug vitamino E? Vitamino, kuris yra natūralus antioksidantas, saugantis mūsų ląsteles nuo kenksmingų laisvųjų radikalų. Taip pat šis aliejus, kitaip nei dauguma riebalų, nedidina cholesterolio kiekio.

Laisvieji radikalai mūsų organizme atsiranda nuo cigarečių dūmų, ultravioletinių spindulių, radiacijos, prastų valgymo įpročių. Šie radikalai pirmiausia skatina organizmo senėjimą, be to sukelia raumenų, jungiamojo ar kitų audinių uždegimus.
Laisvųjų radikalų visiškai išvengti neįmanoma, tačiau galima padėti savo organizmui juos įveikti aprūpinant jį pakankamu kiekiu antioksidantų.

Rapsų aliejuje taip pat yra mažiausiai „blogųjų“ sočiųjų riebalų iš visų aliejų. Šie riebalai didina cholesterolio kiekį kraujyje. Kaip žinia, aukštas cholesterolio kiekis smarkiai kenkia širdžiai.

Rapsų aliejus, priešingai nei dauguma riebalų, kaip tik mažina cholesterolio kiekį, nes turi augalų sterolių. Be to, rapsų aliejuje nėra transriebalų, kurie didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Šis aliejus kupinas širdžiai sveikų mono- ir polinesočiųjų rūgščių omega-9, omega-3 ir omega-6. Jame yra geriausiai subalansuotas omega-3 ir omega-6 rūgščių santykis 1:3.

Kaip pasirinkti aliejų kepimui?

Prieš naudodami bet kokį aliejų kepimui vertėtų pasidomėti ar jis tam yra tinkamas. Dėl to, svarbu žinoti ar aukštoje temperatūroje kepant visi jo privalumai nevirsta kenksmingais kancerogenais.

Gal teko pastebėti, kad kai kurie aliejai aukštoje temperatūroje ima rūkti? Tai reiškia, kad dega jų naudingos, neatsparios karščiui, medžiagos. Joms svylant formuojasi kenksmingi laisvieji radikalai, kurie organizme sujaukia normalią ląstelių veiklą: skatina organizmo senėjimą, kelia grėsmę susirgti vėžiu.

Taigi žemą degimo temperatūrą turintys nerafinuoti ar šalto spaudimo aliejai puikiai tinka salotoms ar jau paruoštiems patiekalams pašlakstyti, tačiau kepimui niekuomet nenaudokite jų!

Pavyzdžiui, kepimui visiškai netinka įžymusis extra virgin alyvuogių aliejus , nevalyti linų sėmenų, sezamų ar sojų aliejai. Jie tinkami paskaninti salotas, pašlakstyti kitiems patiekalams.

Kepimui naudokite tik tokį aliejų, kuris turi aukštą degimo tašką. Pavyzdžiui, rafinuoto rapsų aliejaus degimo temperatūra siekia 242 laipsnius pagal Celcijų.

Rafinuoto aliejaus pagrindinis privalumas – neutralus skonis, kuris neužgožia gaminamo patiekalo. Aliejai yra rafinuojami tam, kad iš jų būtų išvalomos medžiagos, dėl kurių jų nebūtų galima kaitinti.

Mitai ir faktai apie rapsų aliejų

Ar rapsų aliejus yra genetiškai modifikuotas? Kurį aliejų geriau rinktis – rapsų ar alyvuogių? Kokio skonio yra rapsų aliejus? Šie ir panašūs klausimai kyla Lietuvoje, nes, kitaip nei Skandinavijos šalyse, rapsų aliejus mūsų šalyje dar tik braunasi į virtuves.

Taigi, atsakome.

Rapsų aliejus nėra, nebuvo ir nebus modifikuojamas, nes Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, auginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) griežtai draudžiama.
Rapsai – išvedami selekcijos būdu, o tai reiškia, kad eruko rūgštis pakeičiama kita, žmogui naudinga, oleino riebalų rūgštimi. Svarbu tai, kad šios rūgšties net daugiau yra alyvuogių aliejuje, atitinkamai po 60 proc. ir 78 proc. Pirmą kartą selekcijos būdu rapsai buvo išvesti 1970 metais Kanadoje.

Kuris aliejus geresnis: alyvuogių ar rapsų? Ir alyvuogių, ir rapsų aliejuje gausu nesočiųjų riebalų rūgščių ir dažnai jų pasirinkimas tėra skonio reikalas. Skirtumas tas, jog pirmo spaudimo alyvuogių aliejaus kaitinti negalima. Ir rapsų aliejus turi perpus mažiau sočiųjų riebalų už alyvuogių aliejų.

Kokio skonio yra rapsų aliejus? Rafinuotas rapsų aliejus yra neutralaus skonio, dėl to kepant ant jo maistas bus maisto, o ne aliejaus skonio.

Ar rapsų aliejuje neviršijamas eruko riebalų rūgšties kiekis? Ne. Tokios kalbos ėmė kilti dėl pramonėje naudotų rapsų, kurie turėjo labai didelį kiekį eruko riebalų rūgšties.

Maistinis aliejus spaudžiamas iš tokių rapsų rūšių, kuriose eruko rūgšties nėra. Rapsų aliejuje yra dvi polinesočiosios riebalų rūgštys omega-3 ir omega-6 bei mitybos specialistų labai palankiai vertinama mononesočioji omega-9 rūgštis.

Kuo skiriasi omega-3, omega-6 ir omega-9? Tai yra naudingos ir būtinos mūsų organizmui polinesočiosios rūgštys. Omega-3 gerina širdies ir smegenų veiklą. Ši rūgštis yra nepakeičiama, nes organizmas jos negamina. Omega-6 mažina cholesterolio kiekį, gerina odos, plaukų bei nagų išvaizdą. Itin svarbus yra omega-6 ir omega-3 balansas. Tobula proporcija yra 3:1. Omega-9 gerai reguliuoja cukraus kiekį kraujyje.

Norime pasiūlyti kelis paprastus, bet labai gardžius receptus, kuriems puikiai tinka rapsų aliejus.

Mėlynojo sūrio ir kriaušių salotos

Dviem porcijoms reikės:
Poros saujų gražgarsčių;
4-5 nedidelių kriaušių (saldžių, bet tvirtų);
4 nedidelių pomidorų (idealiausia – geltonųjų);
Mėlynojo sūrio.

Padažui:
Pusės citrinos sulčių;
Šaukštelio medaus;
2 šaukštų rapsų aliejaus;
Žiupsnelio druskos.

Gražgarstes nuplauname ir gerai nusausiname. Kriaušes nulupame ir supjaustome pailgais gabaliukais. Pomidorus taip pat. Sumaišome citrinų sultis su medum bei trupučiu druskos, tuomet pilame rapsų aliejaus ir sumaišome. Padažas tegul būna gana skystokas.
Į lėkštę sudedame gražgarstes, tada kriaušes, pomidorus, apibarstome pagnaibytais sūrio
gabaliukais. Pašlakstome padažu. Skanaus!

Bananinės spurgytės

Reikės:
1 pernokusio banano;
1 kiaušinio;
0,5 stiklinės jogurto;
1,5 stiklinės miltų;
1 šaukštelio kepimo miltelių;
2 šaukštų cukraus;
2 šaukštų rapsų aliejaus;
2 šaukštų degtinės;
4 šaukštų cukraus pudros;
Žiupsnelio druskos;
Rapsų aliejaus gruzdinimui.

Aliejų įkaitiname iki 180°C. Bananą sutriname iki košelės. Kartu sumaišome jogurtą, aliejų ir kiaušinį. Miltus sumaišome su kepimo milteliais, cukrumi bei druska. Viską sudedame į vieną dubenį ir lengvai išmaišome. Supilame degtinę ir dar kartą permaišome.
Pasemiame samteliu (skirtu ledams) masės ir dedame į įkaitusį aliejų. Iškeptas spurgeles dedame ant popierinių rankšluosčių ir pabarstome cukraus pudra. Paprasta ir gardu!