Ar vaikai gali sirgti depresija?


2014 05 22 | Autorius: Klaudija, mama.lt

Ar vaikai gali sirgti depresija?

Depresijos simptomai – atsitiktinis liūdesys ir ašarojimas – yra būdingi daugeliui jaunų žmonių. Tačiau depresija skiriasi savo sunkumu; didžiąją laiko dalį vargina bloga nuotaika, tai tęsiasi keletą savaičių. Labai dažnai šiuos požymius lydi ir kiti simptomai, galintys sukelti distresą arba sunkumus mokykloje, bendraujant su draugais ar šeima.

Kiti žmonės paprastai pastebi, kad jaunuolis nėra toks pats kaip visada. Tačiau tėvai ne visada įtaria, kaip blogai jaučiasi jų vaikas, neretai jis pirmiau atsiveria draugams.

Vyresnių nei 8 metų amžiaus vaikų depresijai būdingi bruožai beveik nesiskiria nuo suaugusiųjų depresijos, be to, dažnai pasireiškia žemiau išvardinti simptomai. Vaikai ir paaugliai gali būti labiau sudirgę nei liūdni.

• Vaikas nebesidomi arba neturi motyvacijos užsiimti tuo, kas anksčiau teikdavo malonumą.

• Vaikui sunku susikoncentruoti atliekant užduotis mokykloje, todėl gauna blogesnius pažymius.

• Vaikas jaučia nuovargį, skundžiasi skausmais.

• Sutrinka miegas (sunku užmigti arba mieguistesnis nei įprastai).

• Pakinta apetitas ir svoris (jaučiasi alkanesnis arba sotesnis nei įprastai).

• Vaikas jaučiasi bevertis, nereikalingas ir nemylimas.

• Kankina juodos, pesimistinės mintys apie ateitį.

• Vaikas mąsto apie mirtį ir žaloja save.

Depresijos kamuojami vaikai ir paaugliai dažnai turi ir kitų psichikos problemų, pavyzdžiui, elgesio ar nerimo problemų, o tai gali užmaskuoti tikrąjį depresijos vaizdą. Tokie vaikai ir paaugliai gali užsisklęsti savyje, gali būti dirglūs arba nenorintys bendrauti. Jie labai dažnai nesugeba identifikuoti bei išreikšti savo jausmų.

Kai kurie vaikai, ypač berniukai, neigia liūdesį. Vieninteliai skundai gali būti dirglumas, nepastovi nuotaika ir nuobodulys. Todėl jie dažnai įsivelia į muštynes, mokykloje jiems kyla problemų, bendravimo sunkumų ir jie praranda draugus. Vaikai gali išsakyti arba demonstruoti suicidines mintis, pavyzdžiui, pjaustyti save (o tėvai ir mokytojai dažnai šiuos ženklus suvokia klaidingai ir vertina kaip bandymą manipuliuoti, o ne depresijos išraišką). Visi šie dalykai gali pabloginti būklę.

Kas suserga depresija ir kodėl?

Depresija išsivysto dėl kelių tarpusavyje persipynusių faktorių, pavyzdžiui, dėl paveldimumo (genetinis faktorius) ir gyvenimo patirties. Vaikai ir paaugliai, kurie suserga depresija, dažnai turi blogos patirties. Yra įrodymų, kad anksti patirtos negandos, pavyzdžiui, vieno iš tėvų mirtis arba smurtas vaikystėje, padidina riziką susirgti depresija.

Paskutinieji gyvenimo įvykiai dar labiau pagreitina depresijos išsivystymą. Problemos su draugais yra dažniausiai pasitaikantys depresijos trigeriai vaikams ir paaugliams.

Jeigu šeimoje buvo depresijos atvejų, vaikui taip pat kyla didesnė gresmė susirgti, nes jis jau turi genetinį polinkį. Nors neįrodyta, jog problemos šeimoje būtų tiesioginės šios ligos priežastys, tačiau dažnos konfliktinės situacijos gali sulėtinti sveikimo procesą.

Pradedant paauglyste, depresija dažniau pasitaiko mergaitėms. Tikriausiai toks skirtumas tarp lyčių priklauso nuo įvairių priežasčių: biologinių (pavyzdžiui, hormonų balanso), psichologinių ir socialinių faktorių.

Ka reikėtų daryti, jeigu jums atrodo, kad vaikui depresija?

Jeigu manote, jog vaikui depresija, turėtumėte pasitarti su savo šeimos gydytoju ir paprašyti jo, kad jus nukreiptų pas vaikų arba suaugusiųjų psichiatrą. Jums taip pat gali padėti mokykloje dirbantis psichologas.

Svarbiausias dalykas jaunam žmogui – turėti asmenį, kuriam būtų galima išsakyti savo jausmus.

Patartina, kad tai būtų specialistas, šeimos gydytojas arba mokyklos psichologas.