Geriausia šalis būti mama - Norvegija, blogiausia - Nigeris


2013 02 08 | Autorius: Gelbėk vaikus

Geriausia šalis būti mama - Norvegija, blogiausia - Nigeris

Pagal tarptautinės organizacijos Save the Children paskelbtą 13-ąją Pasaulio Motinų Ataskaitą, Nigerio Respublika liko paskutinė valstybių sąraše pagal sąlygas, užtikrinančias mamoms auginti vaikus. Dvejus pastaruosius metus šioje sąrašo vietoje buvo įrašytas Afganistanas. Norvegija į sąrašo viršūnę pateko pirmąjį kartą.

Motinų indeksas, kurio rezultatams nustatyti yra tiriamos 165 pasaulio šalys, apima įvairių veiksnių nagrinėjimą: motinų sveikatos tyrimus, švietimo ir ekonominio statuso palyginimus, tuo pačiu atsižvelgiama ir į vaikų augimo sąlygas, sveikatos ir mitybos rodiklius.

Lietuva pagal šį indeksą užimą 23-ią vietą tarp 43 labiau išsivysčiusių valstybių. Kaimyninė Latvija atsidūrė 32-oje, Lenkija – 28-oje, o Estija pagal Motinų Indeksą yra 17-oje sąrašo vietoje.

Šiais metais vyksiančiame Didžiojo aštuoneto (G8) susitikime tarp svarstomų temų įtrauktas ir mitybos svarbos klausimo nagrinėjimas, akcentuojant maitinimąsi, kaip vieną svarbiausių motinų ir vaikų geros savijautos faktorių. Analizės duomenimis, nepakankama arba skurdi mityba kol kas sąlygoja kas penktos gimdyvės bei daugiau nei trečdalio vaikų pasaulyje mirtį.

Septynios šalys iš dešimties (Nigerio Respublika, Afganistanas, Jemenas, Bisau Gvinėja, Malis, Eritrėja ir Čadas), atsidūrusių kasmetinės ataskaitos pristatomo indekso sąrašo apačioje šiuo metu gyvena maisto krizės sąlygomis. Nigerio Respublikoje, šiuo metu atsidūrusioje didėjančio bado gniaužtuose, kyla grėsmė milijonui vaikų gyvybių.

Pasaulio Motinų Ataskaitoje detalizuojamos aplinkybės, pagal kurias gimdyvės, pačios nuo vaikystės augusios nuolatinio maisto trūkumo sąlygomis, negali pagimdyti normalaus svorio kūdikių. Gyvenančios skurde, esančios silpnos sveikatos, taip pat neturėjusios galimybių įgyti tam tikrų žinių moterys paprastai negali tinkamai maitinti savo kūdikių, o tai gali negrįžtamai pakenkti jų sveikatai. Ataskaitoje pabrėžiama, kad norint nutraukti šį užburtą ratą ir apsaugoti besilaukiančiąją ir jos besivystantį kūdikį, būtina sutelkti ypatingą dėmesį mitybai į 1000 pirmųjų dienų, skaičiuojant nuo nėštumo pradžios.

„Tarptautinės organizacijos Save the Children šalys-narės ragina imtis daugiau bendrų, suvienytų veiksmų, kovojant už pakankamą maitinimosi užtikrinimą gimdyvėms bei motinoms ir jų besivystantiems kūdikiams visame pasaulyje. Pasaulio Motinų Ataskaita aiškiai iliustruoja, kad nuolatinis pilnaverčio maisto trūkumas turi pražūtingą poveikį tiek motinų, tiek vaikų sveikatai bei gyvybėms. Tokie organizacijos išsakyti raginimai skirti ir po dviejų sąvaičių Camp Davide besirenkantiems G8 lyderiams. Naujausių Save the Children tyrimų duomenimis, naudojant paprastas priemones, leidžiančias motinoms žindyti savo kūdikius, galėtų išgelbėti 1 mln. vaikų gyvybių pasaulyje per metus. Save the Children mums taip pat primena, kad geriau išsivysčiųsių ir besivystančių šalių vyriausybės privalo finansuoti nacionalines mitybos programas, tarp jų ir kūdikių maitinimo krūtimi, suderintas su motinų ir vaikų sveikatos stiprinimo programomis“, - sako visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ Lietuvoje generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė.

Rodikliai palyginimui:

Norvegija: beveik 100% gimdymų dalyvauja kvalifikuoti sveikatos priežiūros specialistai; Nigeris: tik trečdalyje gimdymų dalyvauja kvalifikuoti sveikatos priežiūros specialistai.

Norvegijoje gyvenanti mergina dalyvauja formaliojo švietimo programose vidutiniškai 18 metų, Nigerio – 4 metus.

82 % Norvegijos moterų naudoja modernias kontracepcijos priemones, Nigeryje šios priemonės prieinamos vos 5 % moterų.

Norvegijoje augančio vaiko mirties rizika - 1 iš 333, Nigeryje 1 iš 7.

Norvegijoje gimdyvės mirties rizika, susijusi su nėštumo komplikacija – 1 iš 7,6 tūkst., Nigeryje - 1 iš 16.

Norvegijos parlamente moterims tenka beveik 40 % vietų, Nigeryje tik 13 %.