Kinų Naujieji metai: šventė trunka 15 dienų


2013 12 31 | Šaltinis: Eli.lt, Freedigitalphotos nuotr.

Kinų Naujieji metai: šventė trunka 15 dienų

Šiemet kinų Naujieji metai prasideda sausio 23 dieną. Tai reiškia, kad būtent nuo šiandien Drakonas iš tikrųjų turėtų užimti šių metų valdovo sostą. Nepaisant to, kad kinai, kaip ir mes, gyvena pagal Grigaliaus kalendorių, jau daugiau nei 2 tūkstantmečius naujuosius metus jie tradiciškai švenčia pagal Mėnulio kalendorių. Kaip tik todėl ši šventė neturi tikslios datos, kasmet ji sutinkama vis kitą dieną, laiko intervale tarp sausio 20 iki vasario 21 dienos.

 

Metų pradžia apskaičiuojama vadovaujantis žiemos saulės grąža – Naujieji metai švenčiami per antrą jaunatį po saulės grąžos.

 

Beje, kinų Naujieji metai ateina ne pusiaunaktį, kaip pas mus, o sulig mėnulio paros pradžia. Šiandien kinai Naujuosius metus pasitiko 9:40 mūsų laiku. Ir vis dėlto šventės pradžia prasideda dar išvakarėse.

 

Kaip atsirado kinų Naujieji metai?

 

Pasak legendos, žiloje senovėje naujieji metai kinams asocijuodavosi išimtinai su mirtimi ir nelaimėmis. Dėl to kaltas mitinis gyvius Nianas, kuris ateidavo Naujųjų metų išvakarėse ir rydavo žmones. Todėl naujųjų metų laukta su baime ir siaubu.

 

Tokia baimė kaustė senovės kinus net keletą amžių – kol viename iš kaimų neatsirado išmintingas senukas, kuris sugebėjo susitarti su Nianu ir įtikinti jį, kad medžioti bejėgių žmonių neverta. Senolis pasiūlė pabaisai medžioti plėšresnius gyvius, neva tada jis ne tik pasisotinsiąs, bet dar ir papramogausiąs.

 

Nianas sutiko su senuko pasiūlymu ir nuo to karto daugiau nebevaro siaubo žmonėms. Maža to, jis ėmė medžioti laukinius žvėris, kurie dažnai puldavo valstiečius ir išpjaudavo naminius galvijus. Taigi Naujieji metai pagaliau tapo nebe baimės, o džiaugsmo švente – siela džiaugdavosi nujausdama besiartinantį pavasarį.

 

Beje, raudoni kinų žibintai – tai dar viena duoklė tam senam laikui. Ta pati legenda pasakoja, kad išmintingasis senukas davė žmonėms raudonų žibintų, kad jie apsaugotų namus jei Nianas vis dėlto nuspręstų grįžti prie senojo valgiaraščio. Valstiečiai kabindavo tokius žibintus ant langų ir durų, nes tikėjo, kad Nianas bijo raudonos spalvos. Štai kodėl Kinijoje iki šiol pasitinkant Naujuosius metus vyrauja raudona spalva.

 

Kaip kinai ruošiasi Naujiesiems metams?

 

Kaip ir mes, pasitikdami naujuosius metus kinai rengia vakarėlius, ypač populiarios teminės šventės.

 

Tradiciškai šventei pradedama ruoštis dar prieš mėnesį – perkamos dovanos, ritualinės lėlės, papuošalai, būtinai įsigyjama ir naujų rūbų.

 

Naujųjų metų išvakarėse priimta eiti į svečius – pas draugus, giminaičius, mokytojus – ir prašyti atleidimo, atiduoti skolas, dovanoti dovanas. Tai šiek tiek primena mūsų Advento susitelkimo ir gerumo tradicijas.

 

Dar prieš naujuosius metus dauguma kinų namuose atlieka generalinę tvarką. Ne tik tam, kad namuose būtų švariau. Šiuo tvarkymusi siekiama išvalyti namus nuo įvairiausių negandų, pykčių, negatyvios energijos, palikti visa tai seniesiems metams.

 

Kartu su nešvarumais ir dulkėmis svarbu atsikratyti ir sulūžusių, suplyšusių, nereikalingų daiktų – jie užlaiko neigiamą energiją namuose, neleidžia jai išeiti ir pritraukia į namus naujų nemalonumų.

 

Po tvarkymosi namai išpuošiami raudonais daiktais – žibintais, rutuliais, juostomis. Tikimasi, kad tai pritrauks finansinę sėkmę, meilę, sveikatą ir laimę.

 

Kad į namus nepatektų piktosios dvasios ir bloga linkintys žmonės, lauko durys iš gatvės pusės nudažomos raudona spalva ar bent jau apklijuojamos raudonomis popierinėmis juostelėmis. Kai kuriose provincijose šeimininkas raudona juosta su specialiais simboliais apklijuoja duris taip, kad jos faktiškai užantspauduojamos – nepaliekant jokio plyšelio.

 

O štai metų simbolis – visai ne raudonas. Jam suteikiama tokia spalva, kokia stichija valdo ateinančius metus. Šie metai, 2012 – Vandens Drakono metai, taigi jų spalvos – juoda ir mėlyna.

 

Beje, kinams Naujieji metai – visai ne žiemos, o pavasario šventė, kai laukiama gamtos prabudimo, atgimimo po žiemos miego. Tikima, kad būtent per Naujuosius metus galima privilioti gerą ryžių derlių. Todėl kinų valstiečiai namus puošia tradicine kompozicija – į didelį dubenį įberia virtų ryžių, juos apdeda mandarinais, ant viršaus uždeda didelį persimoną, o į šį vaisių įbeda kipariso šakelę. Ant šakelės kabinamos kinų monetos su skylutėmis, perrištos raudona juosta. Taip sukomponuojamas savotiškas pinigų medelis, kuris simbolizuoja turtus ir sėkmę ištisus metus.

 

Namai puošiami ir gėlėmis, dažniausiai – bijūnais, orchidėjomis ir narcizais. Bijūnai simbolizuoja turtą ir šlovę, o orchidėjos ir narcizai – šeimos santarvę. Bijūnai statomi turto zonoje – namų pietinėje arba pietrytinėje dalyje, o orchidėjų ir narcizų puokštės – abipus šeimos altorėlio, kuris įrengiamas tolimiausiame dešiniajame patalpos kampe.

 

Kaip švęsti kinų Naujuosius metus?

 

Kinų Naujieji metai – šeimos šventė, jie pasitinkami su šeimos nariais ir artimiausiais giminaičiais. Kviesti draugų nerekomenduojama. Visų pirma manoma, kad tik šeimos rate sutikus Naujuosius visus jos narius lydės sėkmė. Antra, vis tiek šventė tęsiasi 15 dienų, taigi dienų, kai bus galima svečiuotis dar bus – laikomasi tradicinių rekomendacijų, kuri Naujųjų metų šventimo diena skirta draugams, kuri – lankyti vyro ar žmonos giminaičiams, o kada ir vėl susirinkti siaurame šeimos rate.

 

Pirmąją Naujųjų metų dieną kinai nevalgo mėsos – tai gali atbaidyti laimę. Nors stalas privalo būti gausus, valgių – gerokai daugiau, nei šeima pajėgi suvalgyti. Tada esą ir visi ateinantys metai bus skalsūs, sotūs, sėkmingi. Ant stalo tradiciškai dedami žuvies, krevečių, austrių, jūros augalų patiekalai. Tai – ne tik maistas, bet ir gerovės, sėkmės simbolis.

 

Pirmąją Naujųjų metų dieną nevalia trinkti plaukų, nes manoma, kad taip nuplaunama sėkmė, tad negandos persekios visus ateinančius metus. Dar negalima nieko pjaustyti peiliu – taip galima nupjauti savo laimę visiems metams. Taigi visas maistas pagaminamas iš anksto.

 

Naujųjų metų pradžia pažymima fejerverkais – štai kodėl Kinijoje Naujųjų metų naktį paprastai būna šviesu kaip dieną. Už stalo kinai sėda tik po to, kai į orą iššauna neįtikėtiną kiekį fejerverkų ir saliutų.

 

Per Naujuosius metus kinai degina netikrus pinigus ir lėlių rūbus – visa tai prieš Naujuosius metus būna pardavinėjama mugėse. Toks paprotys grįstas senovės prietaru, kad dūmai, kylantys nuo deginamų rūbų ir pinigų, nukeliauja į dangų, ten virsta tikrais rūbaisbei pinigais ir sėkmingai grįžta atgal į žemę.

 

Visus metus kinų namuose virtuvėje kabo Virtuvės Dievo atvaizdas. Naujųjų metų išvakarėse jis taip pat sudeginamas. Tikima, kad tai nugena nuo namų nelaimes ir pykčius. Juk Virtuvės dievas virtuvėje regi visa tai, kas vyksta tarp namiškių, sugaudo netgi neišsakytas jų mintis ir pretenzijas, todėl padeda išsaugoti šeimoje taiką ir supratimą. O tuo pačiu, su dūmais nukeliavęs į dangų, atsiskaito aukštybėse už šeimos narių elgesį. Pirmąją Naujųjų metų dieną Virtuvės Dievas grįžta atgal – iš pat ryto pakabinamas naujas jo atvaizdas. Kartais prieš sudeginant atvaizdas ištepamas medumi – kad aukštybėse „atsiliepimai“ apie šeimą būtų palankesni.

 

Tačiau užvis svarbiausia pasitinkant Naujuosius metus – gera nuotaika, pasitikėjimas savimi ir tikėjimas, kad Naujieji metai bus geresni nei praėjusieji