Ar egzistuoja seksas po gimdymo?


2011 06 20 | Šaltinis: pagal Veslo.org, 123rf nuotr.

Ar egzistuoja seksas po gimdymo?

Pirmagimio atsiradimas daugeliui moterų tampa savotišku seksualinės biografijos lūžio tašku – vienos atranda visą paletę naujų, jaudinančių, dar nepatirtų pojūčių, o kitos pasineria į visišką kūniškų jausmų tuštumą. Kaip tik šioms moterims ir kyla klausimas: ar apskritai egzistuoja seksas po gimdymo?

 

Galimus poros seksualinio gyvenimo pokyčius po gimdymo lemia anaiptol ne fiziologiniai, o psichologiniai veiksniai.

 

Nevykęs seksas prasideda galvoje

 

Nėštumas ir gimdymas – tai tikras hormonų šėlsmas, kuris vyksta moters organizme. Kokią įtaką jis daro jaunos mamos seksualumui?

 

Mokslininkai atsako: jokios! Daugumai moterų po gimdymo libido atima ne nėštumo ir gimdymo hormonai, o pogimdyminė depresija. Šių moterų kraujo analizė rodo, kad hormonų lygis organizme išlieka arba normalus, arba labai artimas normaliam. Taigi ieškoti priežasčių čia neverta. Net jei moteris išgyveno sunkų, traumuojantį gimdymą, pereinamasis laikotarpis nuo to ženkliai nepailgėja. Depresija – ne hormoninės, o psichologinės kilmės sutrikimas.

 

Kūdikis – kliūtis seksui?

 

Ar gali jaunos mamos seksualinis gyvenimas išsiderinti nuo išorinės įtakos? Kai kurios mamos, propaguojančios ilgą kūdikio žindymą (iki 2,5-3 metų), miegojimą kartu su kūdikiu, kūdikio nešiojimą ant rankų, propaguoja ir ilgesnį susilaikymą nuo lytinių santykių.

 

Čia reikėtų atskirti pelus nuo grūdų. Ilgas žindymas – be abejo, pozityvus reiškinys. O kūdikio nešiojimas ant rankų – apskritai ne reikalingas, o privalomas! Tik jausdamas nuolatinį mamos artumą, tik iki valios prisisotinęs tėvų meilės kūdikis gaus geriausią stimulą judėti pirmyn.

 

Tačiau seksualinio gyvenimo reglamentacija – tai jau tipiška manipuliacija, kurią linkę propaguoti įvairūs idėjiniai judėjimai ir netgi sektos. Nėra seksualinį moters aktyvumą ribojančių istorinių tradicijų. Jei jos būtų, žmonių skaičius žemėje jau seniai būtų gerokai sumažėjęs. Moteris gali pastoti net ir pirmąjį mėnesį po gimdymo, nepriklausomai nuo to, ar ji maitinas kūdikį krūtimi, ar ne.

 

Kodėl vis dėlto manipuliuojama moters seksualumu? Tai susiję su auklėjimu. Daugumai mūsų mama – tai ideali būtybė. O ar ideali būtybė gali užsiimti seksu? Toks įvaizdis ir lemia kad moteris yra linkusi dėl motinystės visiškai arba beveik visiškai atsisakyti sekso: juk ji dabar mama, tauri, rūpestinga, „teisinga“ – visa tai nedera su perdėm kūnišku seksu.

 

Pasitaiko atvejų, kai sekso atsisakymas tampa nepasirengimo motinystei išdava. Su kūdikio atsiradimu moters gyvenimas pasikeičia. Kai pasibaigia su nėštumu susijusi euforija, moteris ūmai suvokia, jog nuo šiol ji daugybei metų yra pririšta prie vaiko ir negali nuo jo atsiskirti. Iš esmės pagimdydama ji prisiėmė ilgalaikius įsipareigojimus – galbūt tuo metu, kai jos draugės ir sutuoktinis vis dar mėgaujas gyvenimo laisve. Suvokus tokios padėties beviltiškumą seksas tampa priemone manipuliuoti vyru. Deja, dažniausiai tokios manipuliacijos baigiasi vyro neištikimybe, barniais ir net skyrybomis.


Stebuklingas moters tapsmas

 

Nejau gimdymas – neišvengiamai negatyvus faktorius moters seksualiniame gyvenime?

 

Dauguma moterų savo pakitusį statusą vertina kaip natūralų dalyką. Tokiu atveju gimdymas jų seksualinį gyvenimą paveikia labai pozityviai. Apstu moterų, kurios apskritai tik po gimdymo pirmą kartą patiria tikrą orgazmą.Gimdymas paskatina moteriškumo išsiskleidimą, moteris pajunta realizavusi savo galias, pajėgi atskleisti savo esmę. Po gimdymo keičiasi moters psichologija. Ji tampa motina. Pajunta pasitikėjimą savo moteriškumu, nusiramina ir pagaliau išmoksta patirti malonumą. Tai brandos požymis.