Užkrečiamųjų ligų specialistai: turime tinkamai pasiruošti gripo sezonui


2010 09 22 | Autorius: Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

Užkrečiamųjų ligų specialistai: turime tinkamai pasiruošti gripo sezonui

Šiemet pirmieji gripo atvejai Lietuvoje palyginti su ankstesniais metais užregistruoti gerokai anksčiau – jau rugsėjo viduryje (37-ąją metų savaitę). Todėl Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai įspėja – gripo atakai turime tinkamai pasiruošti. Jie primena, kad geriausia gripo prevencijos priemonė – skiepai.

Į žurnalistų klausimus apie gripo aktualijas šiandien, rugsėjo 22d., spaudos konferencijoje atsakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas doc. dr. Saulius Čaplinskas ir Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė, Vilniaus universiteto Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos doc. dr. Ligita Jančorienė.

 

Siautė gripo pandemija

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2009 m. birželio 11 d. įvertino staigų gripo A(H1N1) plitimą ir paskelbė gripo pandemiją. Lietuvoje neįprastas sergamumo gripu ir ŪVKTI (ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis) padidėjimas buvo registruotas ankstyvą rudenį, o pirmieji gripo A (H1N1) atvejai užregistruoti jau vasarą.

Sergamumas gripu ir ŪVKTI pernai pradėjo sparčiai didėti nuo lapkričio pradžios 2–3 kartus viršydamas daugiametį įprastą lygį. Praėjusį sezoną sergamumas gripu buvo net 8 kartus didesnis nei ankstesniais metais.

ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėjos Daivos Razmuvienės teigimu, net 30 proc. į medikus besikrepusiųjų dėl gripo ir ŪVKTI buvo hospitalizuoti, 60 proc. iš jų – vaikai. Intensyvios terapijos prireikė 6 proc. ligoninių pacientų, iš jų 10 proc. taikyta dirbtinio kvėpavimo ventiliacija.

Nuo pandeminio A (H1N1) gripo registruoti 23 mirties atvejai, nors apskritai nuo gripo mirčių buvo daugiau. Tik 2 mirę asmenys – vyresni nei 60 metų, visi kiti – darbingo amžiaus žmonės.

 

Specifinė prevencijos priemonė – skiepai

Skiepijimas gripo vakcina išlieka viena svarbiausių sergamumo ir mirtingumo nuo gripo prevencijos priemonių. Kasmet nuo gripo Lietuvoje pasiskiepija apie 6 proc. visos populiacijos.

PSO itin rekomenduoja skiepyti asmenis, priklausančius rizikos grupėms. Rekomenduojama, kad būtų paskiepijama iki 75 proc. rizikos grupėms priklausančių asmenų – sergančiųjų lėtinėmis ligomis, vyresnių nei 65 m., medicinos personalo, socialinės globos ir slaugos įstaigose gyvenančių žmonių. Šiemet šioms rizikos grupėms priskiriami asmenys jau ketvirtą sezoną bus skiepijami nemokamai.

„Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, daugiausia problemų kilo dėl neigiamo visuomenės požiūrio į skiepijimąsi nuo pandeminio gripo. Skiepus gaubia daug mitų. Todėl prašome gydytojų, kad jie visuomenei teiktų tik mokslu pagrįstą informaciją apie gripą ir skiepus nuo gripo“, – sakė ULAC direktorius dr. doc. S. Čaplinskas.

Gripo vakcina jau netrukus bus galima pasiskiepyti šalies asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Jų sąrašą galima rasti interneto svetainėje www.ulac.lt (skyrelyje Užkrečiamosios ligos/gripas). Pasiskiepijus, imunitetas organizme susiformuoja ne greičiau kaip po 2 savaičių. Todėl daugėjant gripo atvejų nereikėtų delsti skiepytis, kad suspėtų susidaryti pakankamai stiprus imunitetas.

 

Nauja intraderminė vakcina

Skiepytis nuo gripo reikia kasmet, nes kiekvienais metais gripo virusas mutuoja ir praėjusių metų vakcina tampa nebeefektyvi. PSO specialistai nuolat stebi gripo viruso sezoninius kitimus, todėl kasmet pagaminama kitokios sudėties vakcina atitinkanti to sezono gripo viruso atmainas.

Į šiam sezonui sukurtos gripo vakcinos sudėtį įeina trijų padermių gripo virusai: A/California/7/2009 (H1N1)v – pandeminė padermė, A/Perth/16/2009 (H3N2)v, B/Brisbane/8/2008.

Šį rudenį Lietuvą pasiekė naujovė – nuo gripo bus skiepijama ir intradermine vakcina su mikroįšvirkštimo sistema. Ji pagaminta siekiant palengvinti vakcinos skyrimą: ypatingai plona mikroadata, o vakcinos kiekis yra 5 kartus mažesnis nei tradicinėse į raumenis skiriamose vakcinose. Ši vakcina leidžiama į odą.


Nuo gripo saugo ir kasdienės (nespecifinės) priemonės:

dažnai plaukite rankas (neskubėkite, tai turėtų trukti ne trumpiau kaip dvidešimt sekundžių);

stenkitės išsaugoti gerą bendrą sveikatos būklę, gerai išsimiegokite, būkite fiziškai aktyvūs, rūpinkitės psichine sveikata, valdykite stresą, gerkite daug skysčių ir valgykite visavertį maistą;

stenkitės neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti gripo virusu, ir venkite liesti rankomis akis, nosį ar burną;

venkite kontakto su sergančiais žmonėmis ir masinių žmonių susibūrimo vietų.