Dar kartelį apie motinos pieną


2016 06 23 | Autorius: Informaciją paruošė Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro specialistai

Dar kartelį apie motinos pieną

Naujagimis pradedamas maitinti iškart po gimimo ir mažyliui šio maisto dažniausiai užtenka iki 4 – 6 mėnesių. Motinos pienas yra unikalus produktas, nes jo sudėtis kinta pagal naujagimio poreikius. Pirmus tris gyvenimo mėnesius, kuomet kūdikio augimas yra pats intensyviausias, jis yra riebesnis nei ketvirtą 4 mėn. ar vėliau. Specialistai neabejoja nenuginčijama motinos pieno nauda.


Motinos pieno privalumai:

• sterilus ir tinkamos temperatūros, nes iš krūties patenka tiesiai į mažylio burną;

• yra fiziologinis baltymų, riebalų, angliavandenių santykis, todėl susidaro optimalios sąlygos maistui virškinti ir pasisavinti;

• yra taurino ir kitų medžiagų svarbių nervų sistemos vystymuisi;

• motinos piene esantys angliavandeniai garantuoja naudingų organizmui žarnyno bakterijų dauginimąsi, gerina kalcio, kuris būtinas kaulų augimui, pasisavinimą;

• yra tris kartus daugiau geležies ir vario nei karvės piene, todėl kūdikiai rečiau serga mažakraujyste;

• gausu biologiškai aktyvių medžiagų (hormonų, fermentų, vitaminų, imunoglobulinų A, G, D, M, kurie padeda kūdikiui apsisaugoti nuo infekcijų);

• labai svarbu tai, kad maitinant krūtimi susidaro emocinis ryšys tarp kūdikio ir motinos.

 

Maitinančios motinos mityba:

Seniau maitinančioms motinoms buvo skiriamos įvairios dietos. Nors žindančios moters maisto medžiagų poreikis skiriasi nuo įprastų moters poreikių, tačiau mityba neturi būti labai apribota. Žindanti motina turi laikytis mitybos principų.

• Nors pieno gamybai reikia energijos poreikis didesnis, tačiau ją organizmas gauna skylant nėštumo metu susikaupusiems riebalams, todėl nėštumo metu priaugęs svoris vėliau sunormalėja.

• Geležies poreikis žindymo metu yra toks pat ar net mažesnis, nei iki nėštumo, nes maitinant krūtimi nebūna mėnesinių. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, ar maitinanti mama neserga mažakraujyste. Jei serga, su pienu kūdikis gaus pakankama kiekį geležies, tačiau motinos organizme, jos pradės mažėti, tuomet reikėtų mamos mitybą papildyti maistu, kuriame gausu geležies. Pagrindinis geležies šaltinis yra mėsa, jautiena, paukštiena, žuvis, kepenys, subproduktai, kiaušinio trynys, pupelės, žirniai, ankštinių bei avižų produktai, riešutai, grūdų produktai, vyšnios, obuoliai, slyvos, lapinės daržovės.

• Štai kalcio poreikis yra didesnis žindymo metu. Svarbu, kad nemažėtų šio mineralo motinos organizme. Kalcio šaltinis yra fermentinis sūris, taip pat pienas ir pieno produktai. Jei moteris negali vartoti pieno, tuomet gali rinktis tokius produktus: kiaušinio trynį, kopūstus, petražoles, brokolius, migdolus, rupaus malimo ruginius miltus, mėsą.

• Motinos racionas turėtų būti papildytas B ir C grupės vitaminais, nes laktacijos metu šių vitaminų poreikis padidėja. B grupės vitaminų yra rupioje duonoje, miltuose, kepenyse, inkstuose, mėsoje, piene, daržovėse, ypač ankštinėse kultūrose, riešutuose, kiaušiniuose. Vitamino B1 yra varpinių grūdų sėlenose, žuvyje. Vitaminas B2 randamas lapinėse daržovėse, grikių kruopose, kviečiuose. Vitamino C galime rasti bulvėse, kopūstuose, erškėtuogėse, juoduosiuose serbentuose, citrusiniuose vaisiuose, braškėse.

 

Ko reikėtų atsisakyti žindymo laikotarpiu:

Maitinančiai motinai reikėtų riboti kai kurių produktų vartojimą, nes tai gali neigiamai įtakoti kūdikio sveikatą.

• Karvės, ožkos pienas, pupelės gali paskatinti dieglių atsiradimą.

• Ridikėliai, česnakai, svogūnai, motinos pienui suteikia nemalonų kvapą ir kūdikis gali jo negerti.

• Alkoholis lengvai iš motinos kraujo pereina į pieną, todėl žindymo laikotarpiu jo reikėtų atsisakyti.

 

Nauda žindančiai motinai:

• žindant gimda greičiau susitraukia, o tai mažina kraujavimą atsiradusį po gimdymo;

• sumažina anksti atsirandančio krūties vėžio riziką;

• žindymas nors du mėnesius sumažina kiaušidžių vėžio išsivystymo tikimybę;

• mažėja kaulų išretėjimo tikimybė;

• nėštumo metu priaugęs svoris žindymo metu pradeda po truputi normalėti.

 

Taigi žindančios moters mityba turi būti labai įvairi, kad ir mamytė, ir kūdikėlis gautų pakankamą kiekį maisto medžiagų, kurios reikalingos, abiejų organizmų funkcijų palaikymui, o taip pat ir mažylio normaliam vystymuisi.