Vaikas zirzia, ką daryti?


2009 06 08 | Autorius: Parengė Laura B., Jupiterimages nuotr.

Vaikas zirzia, ką daryti?

Būkim atviri: zirzia ne tik musės. Jei iki pramokdamas kalbėti vaikas daugybę savo pageidavimų ar nepasitenkinimą, jog jų nepaisoma, išreiškia ašaromis, tai įvaldžius kabos dovaną jas pakeičia zirzimas.

 

Kodėl dvimečiai zirzia?

 

Jūsų vaikas kol kas yra visiškai priklausomas nuo suaugusiųjų: būtent jie duoda jam valgyti, rodo dėmesį, meilę, žaidžia, veža ar veda iš vienos vietos į kitą. Ko nors panorėjęs jis turi visų pirma atkreipti į save suaugusiųjų dėmesį, kad tai gautų: knygelę nuo lentynos, sūrelį iš šaldytuvo ar galimybę išeiti į lauką. Tai – rimtas iššūkis „mandagiam“ elgesiui. Zirzimas – tai bejėgio vaiko pagalbos šauksmas, savo poreikius jis reiškia vis garsiau ir garsiau, kol pagaliau susilaukia dėmesio.

 

Dvimečiai neretai tiesiog nežino kito būdo, kaip paprašyti to, ko nori. Jie greitai susierzina ir pradeda zirzti. Tai pačiam vaikui nėra malonu, Tačiau jis žino, kad vienaip ar kitaip tai suveiks. Štai kodėl itin svarbi užduotis tėvams – išmokyti vaiką kitų būdų, kaip atkreipti į save dėmesį ir paprašyti, aiškiai suformuluoti, ko jie nori. O kuo dažniau paklusite zirzimu reiškiamiems reikalavimams – tuo labiau mažojo galvelėje formuosis suvokimas, jog zirzimas – vienas lengviausių ir efektyviausių būdų savo tikslui pasiekti.

 

Kaip elgtis, jei vaikas zirzia?

 

1. Paaiškinkite, kas yra zirzimas. Rimtai. Tai, kas atrodo savaime suprantama suaugusiajam, vaikui gali būti sunkiai suvokiama. Taigi mažieji tikrai ne visada suvokia, kad jie jau nebe normaliai prašo, o zirzia. Tad vos išgirsite šias nemalonias intonacijas vaiko balse – reaguokite ir paraginkite kalbėti kaip įprasta. O kad mažyliui būtų lengviau susigaudyti, pamėgdžiokite jį ir parodykite skirtumą, kaip vieną ar kitą sakinį galima pasakyti zirziančiu balsu, o kaip – įprasta, kasdiene kalba.

 

2. Reaguokite į vaiko prašymus. Net jei jis prašo leisti pačiupinėti mėnulį, didžiausia jūsų klaida – nuleisti šį prašymą negirdom. Mažylis nesuvokia, jog prašo to, ko padaryti negalima ar neįmanoma. Jis tiesiog prašo. Ir jei jūs nereaguojate – veikiausiai jis pamanys, kad neišgirdote, taigi prašys vėl ir vėl. Taigi jei jau mažasis nenuorama ko nors prašo (klausia, bando išsiaiškinti), būtinai su juo ir pakalbėkite tuojau pat. Arba pasakykite, kad klausimą išgirdote, surpatote, tačiau atsakysite truputį vėliau (pvz. kai baigsite kalbėtis su močiute telefonu arba kai pravažiosite šią judrią sankryžą).

 

3. Pokalbis vietoje zirzimo. Jei vaikas vis dėlto nesiliauja zirzęs dėl to, ko padaryti nesutinkate, pamėginkite jo neigiamas emocijas „neutralizuoti“ pokalbiu. Pavyzdžiui: „Matau, kad tu nusiminei. Ar dėl to, kad dabar negaliu eiti su tavimi į parką? O ką labiausiai norėtum ten veikti? Gal apsvarstykime, kokių žaislų pasiimsime kai eisime ten po pietų?“ Tokie klausimai ir dėmesys problemai padės pereiti nuo zirzimo prie paprasto pokalbio, taip palengva padėsite vaikui nesusikoncentruoti ties viena problema, leiste pereiti prie kitų temų ir pamiršti dar prieš kelias akimirkas visiškai užvaldžiusią užgaidą.

 

4. Skirkite dėmesio. Ir padarykite tai užbėgdama zirzimui už akių: paskaitykite knygelę, padūkite, sudėliokite dėlionę kartu dar prieš tai, kai jis pabandys to paprašyti zirzimu. Kuo dažniau jį apkabinkite, pabučiuokite, palaikykite už rankos, padrąsinkite, pagirkite. Tai suteiks vaikui pasitikėjimo savimi, saugumo jausmą, skatins būti savarankiškesniu ir mažiau prašymų krauti ant suaugusiųjų pečių.

 

5. Venkite pretekstų. Vienas patikimiausių ir geriausių būdų išvengti zirzimo – vengti jį sukeliančių situacijų. Laikykitės dienos režimo, kad vaikas nepervargtų; prieš eidama į parduotuvę duokite vaikui lengvų užkandžių – tada jis ne tiek daug dėmesio skirs skanėstams ant lentynų; jei neketinate stabtelėti ir pasisupti ant sūpynių – geriau aplenkite pakeliui esančias žaidimų aikšteles ir pan.

 

6. Reaguokite ramiai. Kas nutinka, jei vaikas zirzdamas išsireikalauja ko prašęs? Jis suvokia, kad toks būdas paprašyti – efektyvus. O kas, jei į mažylio zirzimą reaguojate pykčiu, susinervinate, pakeliate balsą? Vis dėlto tai ženklas, kad reaguojate. Ir stipriau, nei įprastai. Taigi kitą kartą bus proga tokiu būdu pareikalauti jei ne trokštamo daikto, tai bent jau jūsų dėmesio. Tuo tarpu į patį zirzimą psichologai rekomenduoja reaguoti visiškai ramiai, kalbėti su mažyliu normaliu balsu, paaiškini jam, jog tokia forma išsakyti prašymai yra sunkiai suvokiami, tad jis viską, ką sakė zirzdamas, turėtų pakaroti įprastai.

 

7. Skatinkite, bet ne pataikaukite. Kai pamokytas vaikas kitą kartą paprašys ko nors mandagiai, tai dar nereiškia, kad šį jo norą privalote įvykdyti. Tačiau skatindama gerą elgesį pagirkite, kad jis ne zirzia, o prašo arba klausia visai kaip suaugęs.