Auklė: 12 keblių situacijų


2009 01 05 | Šaltinis: Wday.ru,

Auklė: 12 keblių situacijų

Nelengva savo vaiką palikti svetimam žmogui. Norėtųsi 100 procentų pasitikėti šio žmogaus kompetencija ir gebėjimais.

Deja, net ir išsirinkus tinkamiausią kandidatūrą vargu ar pavyks visiškai išvengti problemų. Neretai nutinka taip, kad net ir puikiai su vaiku sutariančios, nepriekaištingai juo besirūpinančios auklės elgesyje imama įžvelgti tai, kas verčia nerimauti. Kokias pretenzijas tėvai dažniausiai reiškia savo geroms auklėms ir kaip šias problemas išspręsti?

1. Ji per mažai laiko su vaiku praleidžia gryname ore.

Visi žino, kad mažyliui būtina kasdien pabūti gryname ore, netgi žiemą. Galbūt nepakankamai paaiškinote auklei ją priimdami į darbą, kad jums tai labai svarbu? Niekada nevėlu pabrėžti: „Norėčiau, kad jūs su vaiku eitumėte į lauką kiekvieną dieną“. Jei auklė baiminasi, kad mažylis persišaldys ir ji liks kalta, nuraminkite: tegul auklė tiesiog aprengia tuos rūbelius, kuriuos jūs paliksite.

O gal auklė nežino, kur galėtų pasivaikščioti su vaiku? Keletą kartų išsiruoškite pasivaikščioti drauge, parodykite, kur netoli jūsų namų yra žaidimų aikštelių, parkelių, patogių takučių.

Be to, svariu argumentu dėl kasdienio pasivaikščiojimo naudos gali tapti ir jūsų pastaba, kad prisižaidęs kieme vaikas namo grįžta ramesnis, tad auklei laikas su juo slinks sklandžiau ir maloniau.

2. Jos paauglė dukra kartais ateina pabūti su vaiku, kol pati auklė išeina apsipirkti...

Tai – visiškai nepriimtina situacija. Juk tam ir pasirenkama patikimiausia auklė, kad užtikrintų vaiko saugumą. O vaiko elgesys, jo būsena ne visada prognozuojami. Pavyzdžiui, mažylis gali užspringti įsikišęs į burną kokį smulkų daiktą, susižeisti. Aišku, taip nutinka itin retai, bet juk niekas nuo to neapdraustas.

Suaugęs žmogus daug greičiau susigaudys situacijoje, imsis adekvačių veiksmų. Paauglys, neturintis nei patirties, nei psichologinio pasirengimo stresinėms situacijoms, gali lemtingai suklysti, ir dėl to bus visiškai nekaltas. Todėl auklei turėtumėte nedviprasmiškai pasakyti, jog vaiką paliekate tik su ja, niekam kitam jo patikėti ji neturi teisės.

3. Vaikas susirgo vėjaraupiais, o auklė atsisakė jį slaugyti.

Visų pirma išsiaiškinkite priežastį, kodėl auklė nenori pasilikti su ligoniuku? Galbūt ji pati nėra persirgusi vėjaraupiais, o, kaip žinia, suaugusiesiems šios ligos eiga gali būti itin sunki? Tokiu atveju auklės nerimas savaime suprantamas, o jums vertėtų paieškoti, kas galėtų pabūti su jūsų vaiku, kol jo liga užkrečiama. Primygtinai pareikalavusi, kad auklė prižiūrėtų sergantį mažylį, tikrai nieko nelaimėsite – jei ji nesirgusi vėjaraupiais ir užsikrės šia liga, kurį laiką vis tiek negalės dirbti jūsų namuose.

Dar viena galima priežastis – auklė pati sirgusi vėjaraupiais, tačiau bijo slaugydama ligonį užkrėsti ką nors iš namiškių. Tokiu atveju užteks jai paaiškinti, kad vėjaraupiais per trečiuosius asmenis neužsikrečiama.

Tačiau jei jos atsisakymo priežastis – baimė pasilikti su sergančiu vaiku, - vertėtų susimąstyti. Jos nerimas ir jaudulys gali neigiamai atsiliepti mažojo ligoniuko emocinei būsenai. Teks paieškoti išeities iš situacijos, pavyzdžiui, jums ar kam nors iš artimųjų pasiimti nedarbingumo lapelį.

4. Auklė maitina vaiką pernelyg vienodu maistu. Visą savaitę – bulvių košė su veršiena ar veršiena su makaronais.

Maistas labai svarbus kiekvieno žmogaus sveikatai. Vaikui – ypač. Toks valgiaraštis, be abejo, visiškai nepriimtinas mažyliui. Būtinai aptarkite su aukle vaiko mitybą, jei prireiks – pati sudarykite mažylio meniu visai savaitei, supirkite reikiamus produktus.

Jei bijote, kad galite įžeisti auklę, pasitelkite į pagalbą mažylio sveikatą prižiūrinčio gydytojo autoritetą – pasakykite, kad būtent gydytojas rekomendavo į vaiko valgiaraštį įtraukti ne tik mėsą ir bulves, bet ir šparagines pupeles, morkas, špinatus, žuvį, vaisius.

Vis dėlto auklė atsisako gaminti maistą taip, kaip jūs norėtumėte, bet visais kitais atžvilgiais ji jums labai tinka, tad bijote šią moterį prarasti? Teks leistis į kompromisą ir gaminti vaiko pietus pačiai. Arba palikti viską „pusiau pagamintą“, kad auklei teliktų tik sukrauti į puodą ir išvirti.

5. Vaikas neramus, su juo jums pačiai sunku sutarti, o auklė tvirtina, kad jos prižiūrimas mažylis elgiasi kuo puikiausiai. Ar auklė nemeluoja?

Labai dažnai vaikai su svetimais žmonėmis elgiasi visiškai kitaip, nei būdami su tėvais. Būna vaikų, kurie su aukle (močiute, seneliu) – tikri angeliukai, o su tėvais virsta padaužomis velniukais.  Juk taip smagu stebėti, kaip senka mamos kantrybė!

Nekaltinkite savęs, jūs – puiki mama. Pažvelkite į situaciją iš kitos pusės: toks elgesys veikiausiai parodo, kad jūsų vaiko mąstymas vystosi nepriekaištingai. Jis jau suprato, kad negali sau leisti prie kitų žmonių krėsti tokių pačių pokštų, kokius jam lengvai atleidžia tėvai. Jis idealiai prisitaiko prie situacijos!

6. Vakarais auklė nekalbi. Taigi grįžusi iš darbo mama taip ir nesužino smulkmenų, kaip jiems sekėsi dieną...

Kaip ir jūs, auklė vakare skuba baigti savo darbo dieną ir grįžti pas savo šeimą. Taigi bent kartais pasistenkite iš darbo grįžti ankstėliau, nei įprastai – tada ir jums, ir auklei liks laiko ramiai pasišnekėti, aptarti rūpimus klausimus. Kalbėkite su aukle tiesiai, atvirai: pasakykite, ką būtent norėtumėte sužinoti apie savo mažylį, kurį, kaip bebūtų liūdna, ji mato kur kas dažniau, nei jūs. Tapkite auklės sąjungininke! Taip padaugės šansų, kad auklė ir pati norės rasti laiko su jumis pasikalbėti, pasidalinti dienos įspūdžiais, kuriuos patyrė su jūsų atžala.

Galite netgi pasiūlyti auklei vesti pastabų dienoraštį, kuriame ji trumpai aprašytų, ką mažylis suvalgė, kiek laiko miegojo, kiek buvo lauke, ką žaidė ir pan. Beje, jūs savo ruožtu taip pat galėtumėte pildyti šį dienoraštį, kad ryte jums išskubėjus į darbą auklė galėtų paskaityti, jog mažylis naktį neramiai miegojo, visą savaitgalį turėjo temperatūros, pirmą kartą paragavo apelsino ir pan. Tai bus pretekstas tolimesniems jūsų pokalbiams su aukle, be to, puikus informacijos šaltinis, jei skubėdama į darbą ryte ką nros pamiršite paminėti.

7. Visą dieną įjungtas televizorius...

Vargu ar kam iš tėvų patiktų, jei jų atžalėlė nuo ryto iki vakaro spoksotų į televizoriaus ekraną. Paprastai tikimasi, kad auklė ne tik rūpinsis vaiko poreikiais, bet ir žais su juo, sudomins, lavins, o ne ramins mažylį pasodinusi jį priešais televizorių.

Geriausia, jei tokius savo lūkesčius išsakytumėte dar per pirmąjį pokalbį su aukle. Nepadarėte to? Būtinai aptarkite šią problemą vėliau. O jei kilo įtarimų – nepakenks keletą kartų patikrinti auklę: grįžti iš darbo neįprastu metu ar paprašyti, kad į svečius netikėtai užsuktų draugė, močiutė, anyta.

8. Auklė – mamos bendraamžė, tad siūlo kreiptis vienai į kitą „tu“...

Visai nevykusi mintis. Kaip ten bebūtų, jūsų santykiai turėtų būti griežtai darbiniai. Kreipinys „jūs“ – tarsi abipusės pagarbos išraiška, kuri kartu padeda išlaikyti tam tikrą distanciją, išvengti pernelyg intymių pokalbių su aukle.

Tiesa, niekas netrukdo jums su aukle atskirai aptarti klausimo, kaip ji norėtų būti vadinama jūsų vaiko.

9. Vaikas pamilsta auklę taip, kad mama ima pavyduliauti...

Nepamirškite, kad vaikas su aukle praleidžia tiek pat laiko, kiek ir su jumis, o gal net daugiau. Todėl jo prisirišimas prie šio žmogaus – visiškai natūralus. Tai netgi gerai. Tad nevertėtų nerimauti: net pats mažiausias vaikas puikiai skiria mamą nuo auklės. Ir jei ryte jis, užuot pabučiavęs jus atsisveikindamas, puola glebėsčiuotis su aukle – veikiausiai ne nustojo jus mylėjęs, o tiesiog taip budžia už tai, kad jūsų pernelyg dažnai nebūna šalia.

10. Išėjusi pasivaikščioti su vaiku auklė daug bendrauja su kitomis auklėmis ir mamomis, o vaikas vienišas nuobodžiauja.

Jūs galite apie tai užklausti auklės auklės, bet atsargiai, neįžeisdama: „Aš labai džiaugiuosi, kad jūs taip rūpestingai prižiūrite mano Domuką. Bet, tiesą sakant, dar labai norėčiau, kad...“ Ir tik tada pasakykite, kas jums kelia nerimą. Pasistenkite nekritikuoti, juolab nežeminti auklės. Priminkite jai, kad vaikui būtina ne tik stbėti žaidžiančius kitus vaikus – kad norėtumėte, jog jis pramoktų žaisti, dalintis, bendrauti. Paprašykite auklės, kad ji pamokytų jį lauko žaidimų, paragintų ieškoti įdomesnės veiklos.

Bet vertinkite situaciją realiai. Auklė niekada vaikui neatstos bendraamžių, tad jei jūsų atžalėlė įsitraukė į žaidimą su kitais vaikais, o auklė yra greta – nieko baisaus, jei tuo metu ji paplepės su kita aukle ar mama.

11. Atrodo, kad auklė su vaiku nepakankamai švelni...

Jei auklė dėmesinga ir puikiai rūpinasi mažyliu, apsieidama be visų „u-tiu-tiu“ – priežasčių nerimauti nėra. Galbūt ji tiesiog miela ir gera, tik nesistengia to pabrėžti ir afišuoti?

Kai kurie žmonės prie pašalinių elgiasi santūriau, bet tai visai nereiškia, kad jie – abejingi ar šalti. Paprasčiausiai jiems reikia daugiau laiko, kad priprastų ir jaustųsi patogiai.

Na, o jei auklė ir vėliau nėra linkusi į perdėtą švelnumą – jums belieka tik pasidžiaugti, kadangi mažylis noriai atsiims dvigubą porciją jūsų glamonių ir mylavimų.

12. Auklė skausmingai reaguoja net į menkiausias pastabas...

Gali būti, kad jūsų auklė – viena iš tokių žmonių, kurie apskritai nemoka priimti kritikos. Tokiu atveju geriausiai padėtų tiesiog nuoširdus pokalbis su ja. Pasidalinkite su ja savo rūpesčiais, atvirai prisipažinkite, kad kartais bijote jos ko nors paklausti ar pasitarti, nes matote, kad ji gali įsižeisti.

Pagirkite, kad ji puikiai rūpinasi jūsų vaiku, bet jūs norėtumėte ne tik palikti vaiką jos priežiūrai, o ir bendradarbiauti – patarti, įspėti, pastebėti vaiko elgesio ar dienotvarkės ypatumus. Veikiausiai po tokio pokalbio auklė ims labiau jumis pasitikėti ir nebereaguos taip skausmingai į jūsų pastabas.