Forumas > Laisvalaikis > Kažkur anapus... > Dievas,angelai,... Kuo...
 
 
 
Jei norite diskutuoti, turite Užsiregistruoti arba Prisijungti
 
 
2
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2004-09-18 10:48

Hm... O nejaugi tikėjimas - tai ne pastovi sielos būsena? Nejaugi dar reikia valios pastangų, kad tikėtum? :roll:

Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2004-09-18 11:24

Man....reikia pastangu tiketi. Na tiksliau tariant kad Dievas yra as tikiu visada, bet kad Jis rupinasi, girdi maldas ir pan., tai ... kartais suabejoju. Bet tik kartais .

 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2004-09-21 12:52

Sveikos, mielos mamytės! Smagu, kad galima pasidalinti savo tikėjimu. Pirmiausia prisistatysiu. Esu krikščionė,protestantė. Apie Dievą, Jo Sūnų, Šventąją Dvasią, Dievo Žodį žinau daug, nes lankau bažnyčią, kurioje kiekvieną sekmadienį apie tai pamokslaujama visą valandą. Tačiau tikėjimas nėra vien tik žinojimas. Nors, kaip Biblijoj parašyta: " Taigi tikėjimas - iš klausymo, klausymas - iš Dievo žodžio". Sunku patikėti Jėzumi, kaip savo asmeniniu Gelbėtoju, jeigu apie tai niekas nepasakojo ar neperskaitei apie tai Bilblijoje ir jeigu bažnyčioje apie tai nekalbama. Turiu omeny tas bažnyčias, kuriose Dievo žodžio skaitymas ir Jo aiškinimas nėra prioritetinis dalykas, bet tik beprasmis ritualas. Tuomet nenuostabu, kad jose besilankantys žmonės taip nieko ir nesužino apie Dievo Gerąją naujieną, apie Jo Sūnaus misiją, apie tikrąją tikėjimo prasmę. Ir, kaip pastebėjo, Corida kalbėdama apie Dievo tarnus:
"Sugadint gal ir nesugadina. Tačiau ne visada gelbsti ieškantiems ir abejojantiems..." Dėl to labai liūdna. Bet džiugu tai, jog šiandien vis dažniau galima išgirsti, jog vienoj ar kitoj bendruomenėj skamba gyvas Dievo žodis.
Gerai prisimenu, kad kai man buvo 17-iolika, labai domėjausi tikėjimo klausimais. Nebuvau krikštyta, tad labai norėjau tai padaryti. Tačiau man buvo labai svarbu, kokioje bažnyčioje, koks kunigas. Tai padaryti pasirodė labai sunku, nes bažnyčia, kurią pasirinkau, buvo viename mieste, kunigas - kitame. :roll: Tad taip besirūpindama kartą gatvėje pamačiau būrelį žmonių, kurie giedojo giesmes apie Jėzų. Niekada anksčiau nebuvau mačius tokio vaizdo. Tie žmonės man pasirodė kaip nusileidę iš dangaus. Neprisimenu visko, apie ką jie kalbėjo, bet išgirdau tik viena, ko man ir pakako, kad aš galiu kalbėtis asmeniškai su Jėzumi savo kambarėlyje, nes Jis gyvas ir prisikėlęs ir trokšta bendrauti su kiekvienu betarpiškai. Namo aš parskridau, užsidariau, atsiklaupiau ir kad kalbėjau, kalbėjau.., gal daugiau verkiau ir jutau, kad Jėzus šalia, kad Jis mane girdi. Tai buvo nuostabu! Apie tai niekam nepasakojau, bet aplinkiniai pastebėjo, jog labai pasikeičiau. Tik vėliau supratau, kad tą dieną aš susitikau su Gyvenimu ir vieninteliu Keliu pas Dievą.
Hmm...norėjau kuo trumpiau, bet vis tiek nepavyko :cry: :wink: .

 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2004-09-21 13:18

delfina, koks gražus kelias į Dievą
Tikriausiai kiekvienas turi savąjį kelią, vieni sunkesnį, kiti - paprastesnį. Vieni jau gimsta su tuo Žinojimu, kiti jo ieško pusę ar net visą gyvenimą.
Savo ruožtu norėčiau šiek tiek užstoti katalikiškąją Bažnyčią. Nesu praktikuojanti katalikė. Į bažnyčią nevaikštau, - gal tik kol kas, o gal neatsidursiu joje niekada. Tačiau teigti, kad mišių metu atliekami ritualai - beprasmiai - tikrai nedrįsčiau. Kiekvienas ritualas, kiekviena tradicija, net pats buvimas Bažnyčioje turi savo prasmę. Tik... ne visada ji yra akivaizdi ir aiškiai suprantama. Tačiau tai, kad "joje nėra gyvo Dievo žodžio", kad "jos ritualai taip ir lieka daugeliui beprasmiai" - daugiau krikščioniško auklėjimo stokos pasekmė. Iš kitos pusės, jei žmogus lankosi bažnyčioje, net ir nesuvokdamas tųjų ritualų prasmės, tačiau mesldamasis su kitais žmonėms Dievo namuose apsivalo, įsileidžia dalelę Šviesos - juk tai jau yra tiek daug

 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2004-09-21 15:22

ko gero jau pasaulio pabaiga ateina :shock: - siandien Lietuvoj buvo zemes drebejimas :shock: :shock: . Nelieka nieko kito kaip tik sauktis Dievo, kad po to nebutu per velu.
Delfina, as nustebinta tavo pasakojimo apie tikejimo kelia. Tu drasi ir uztikrinta. Pavydziu tokio tikejimo. O apie mirusius ritualus, tai ju visur pasitaiko ir katalikiskose, ir protestantiskose baznyciose. Todel manau, kad svarbu pasirinkti tokia baznycia, kurios dvasininkas butu nuosirdus, jautrus ir karsto tikejimo.

 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2004-09-21 15:42

Atsiprašau, kad gal kažką įžeidžiau, tikrai to nenorėjau, gal neaiškiai išsireiškiau. Nieko prieš neturėjau katalikų bendruomenes. Rašydama "Bet džiugu tai, jog šiandien vis dažniau galima išgirsti, jog vienoj ar kitoj bendruomenėj skamba gyvas Dievo žodis" turėjau omeny būtent katalikus. Pažįstu nemažai nuoširdžiai tikinčių katalikų, iš kurių ir pati daug ko turiu pasimokyti. Beje, būdama 17 -olikos, kai pradėjau domėtis šiomis temomis, labiausiai man padėjo Tėvas Stanislovas ir pranciškonai vienuoliai. Juos be galo gerbiu ir esu jiems dėkinga, kad jie skelbia Dievo žodį. O apie ritualus rašiau, nes čia keletas mamyčių, kaip suprantu, labai nusivylusios savo lankomomis (ar dėl to ir nelankomomis) bažnyčiomis, tai ir raginu jas tiesiog pasidairyti, paieškoti ir paklausinėti kitų, kurie išties džiaugiasi savo bendruomene. Juk tai labai svarbu. Ar ne taip? :wink:

 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2004-09-21 18:26

QUOTE(delfina)
O apie ritualus rašiau, nes čia keletas mamyčių, kaip suprantu, labai nusivylusios savo lankomomis (ar dėl to ir nelankomomis) bažnyčiomis, tai ir raginu jas tiesiog pasidairyti, paieškoti ir paklausinėti kitų, kurie išties džiaugiasi savo bendruomene. Juk tai labai svarbu. Ar ne taip? :wink:


Ne taip seniai ir aš taip masčiau. Bet... Supratau,kad kiekvienam žmogui yra paruoštas savas kelias. Ir Dievą anksčiau ar vėliau randa kiekvienas... Kai širdis iš tiesų ilgisi Dievo, Jo meilės, būtinai kažkas atsitinka ir žmogus randa,ko ieško. Kaip tavo,delfina, atveju.
Patyriau ir aš kažką panašaus į susitikimą... kai širdis skilo pusiau,kai buvo išduoti man svarbaiusia dalykai, kai jaučiausi net verkti negalinti,nes ašaros stingo, negalėdamos laisvai lietis ir skausmą nuplauti... Iš širdies gelmių tarsi kulka išskrido vienintelis klausimas " Dieve, bent Tu mane myli?" Oje,kiek nevilties many tą akimirką buvo... Ir toks neapsakomas šiltas tikrumas užliejo vos spėjus pakalausti. ne tikėjau, ne vyliausi, bet pajutau,kad Jis yra, kad Jam iš tiesų ne tas pats,kas yra man, kad aš pati esu svarbi... Stebuklas, ne kitaip... Tačiau... Būtent po to jutimo ir sekusios maldos ( kuri irgi buvo iš širdies kylanti ir jokiuose raštuose neparašyta...) pajutau,kad nonoriu būti bendruomenėje. Gal vienatvė ir mano buvimas su savimi, Juo buvo tai,kas galėjo padėti geriausia?

Taigi.. Kelias kiekvieno vis kitas... Dabar būna,kad ilgiuosi bendruomenės, bendros maldos. Bet... Per daug mano tikėjimas tapo netelpantis į rėmus, ritualus... Per daug net į kai kuriuos Biblijos žodžius žiūriu per savo prizmę ir... ne visada jaučiu,kad juose - tiesa... Ir ritualai.. Na netikiu,kad Dievas nori matyti savo vaikus klupančius,nuolankius. Nejau mes to iš savo vaikų norėtume? Ai, baigiu,nes jaučiu,kad per daug galiu prirašyti. 8)

 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2004-09-22 15:37

aš pati niekada nebuvau labai tikinti, krikštą priėmiau būdama 18 metų ir manau, kad tikėjimo kelią ir geriausia rinktis tada kai jau suvoki, kas tai yra ir kuo tu iki.
Mano tėvas visada sakydavo, kad nieko nėra blogiau už veidmainiavimą, tikėjimo keitimą, "išverstą skūrą". Šito požiūrio teisingumas sustiprėjo pradrėjus Lietuvoje keistis santvarkai, kai iki tol net per laidotuves nėję į bažnyčią žmonės pradėjo imti "šliūbą" ir t.t.
O štai vienai senyvo amžiaus moteriškei tikėjimas labai susvyravo, kai ji žiemą susilaužė ranką šalia bažnyčios, kurioje meldėsi, jai tai atrodė labai neteisinga...

 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2006-04-03 14:07

Alpti galima dėl kelių priežasčių:
1.Nepatinka kvapai,esantys bažnyčioje.
2.Esi netikintis.todėl bet koks sąlytis su religijos atributika sukelia atmetimo reakciją.
O iš čia-visi kraujavimai...

 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2006-04-03 17:40

Alpt baznycioj neteko...Taip,kad sakyt negaliu.O kad nemegstu ten lankytis-visai kas kita.Juk ir i aludes neinu,ir i viesnamius,ir i landynes...Daug vietu,kurios man nepatinka,neitinka ir sukelia atmetimo reakcija..O kraujas man ir prie kompo sedint pakapsi,taip,kad....

 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2006-04-03 20:22

Na, imant tezę "žmogus, nemylintis savęs, nesugebės mylėti ir kito" - Tavo pozicijoje yra racijos.

Bet beveilyčiau viešai pasigilinti, ką suprantame po žodžiu "nusižeminimas". Aš tai suprantu kaip savęs suvokimą ne kaip atsikrą, nuostabų ir nepakartojamą individą, patį patį, ir geresnį, puikesnį už didesnę dalį žmonijos (na bent už tuos visus vagis, bomželius, darbinykus, neturinčius aukštojo išsilavinimo, neturtingesnius ir t.t. ir pan. tai tikrai

 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2006-04-03 20:26

Na, man agnostikei, tokia religine interpretacija (dievo vadovavimo tavo likimui) nelabai priimtina...

 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2006-04-03 21:23

(...)
Bet man štai kas rūpi: jeigu dievo nėra, tai kyla klausimas, kas tada valdo žmogaus gyvenimą ir apskritai visus žemiškus reikalus?
- Žmogus pats ir valdo, - paskubomis atšovė Benamis į šį, reikia pripažinti, ne visai aiškų klausimą.
- Atleiskit, - maloniai atsiliepė nepažįstamasis, - tačiau norint valdyti, reikia mažų mažiausiai turėti tikslų planą kokiam nors, bent kiek ilgesniam laikui. Leiskit paklausti, kaip žmogus gali valdyti, jeigu ne tik nepajėgia sudaryti kokio planelio, kad ir juokingai trumpam laikui, sakysime, tūkstančiui metų, bet negali būti tikras net dėl savo rytdienos? Ir tikrai, - čia nepažįstamasis atsigręžė į Berliozą, - pamėginkite įsivaizduoti, kad, tarkim, jūs pradedate valdyti, tvarkyti ir kitus, ir save, apskritai sakant, apjuntate skonį ir staiga paaiškėja, kad sergate... kche kche.. plaučių sarkoma... – čia užsienietis saldžiai nusišypsojo, tarsi mintis apie plaučių sarkomą būtų suteikusi jam malonumo, - taigi, sarkoma, - prisimerkęs kaip katinas pakartojo jis skambų žodį, - ir štai jūsų valdymas baigtas! Joks kitas likimas, išskyrus savąjį, jūsų jau nebedomina. Artimieji pradeda jums meluoti, jūs, nujausdami kažką negera, lekiate pas mokytus gydytojus, paskui pas šarlatanus, kartais net pas burtininkes. Ir pirmasis, ir antrasis, ir trečiasis žingsnis visai beprasmiškas, jūs pats tai suprantate. Ir viskas baigiasi tragiškai: tas, kas dar taip neseniai tarėsi kažką valdąs, staiga sustingęs atsiduria medinėje dėžėje, ir jį supantys žmonės, suprasdami, kad iš gulinčio nieko nepeš, sudegina jį krosnyje. O būna ir dar blogiau: susiruošia žmogus važiuoti į Kislovodską, - čia užsienieti pusiaumirka žvilgterėjo į Berliozą, - menkniekis, rodos, bet ir to negali padaryti, nes nežinia kodėl paslysta ir palenda po tramvajumi! Nejaugi sakysite, kad pats šitaip pasitvarkė? Argi ne teisingiau būtų manyti, kad šitaip patvarkė kažkas kitas? – ir nepažįstamasis keistokai sukikeno.

(....)

„Reikės jam atsikirsti šitaip, - nusprendė Berliozas, - žinoma, žmogus mirtingas, niekas to nė neginčija. Bet svarbu yra tai, kad...“

Tačiau jam nespėjus ištarti šių žodžių, prašneko užsienietis:

- Žinoma, žmogus mirtingas, bet tai dar būtų pusė bėdos. Blogai, kad jis kitąsyk miršta ūmai, štai kur visas pokštas! Ir apskritai jis negali net pasakyti, ką veiks šį vakarą.

„Kažkaip kvailai pakreipta kalba...“ – pagalvojo Berliozas ir atkirto:
- Na, čia tai jau jūs perdedate. Aš gana tiksliai žinau, ką veiksiu šį vakarą. Savaime suprantama, jei Bronaja gatvėje man ant galvos nenukris plyta...
- Plyta šiaip sau niekada ir niekam ant galvos nenukrenta, - pamokomai pertarė jį nepažįstamasis. – O jums, patikėkite manimi, ji tikria negresia. Jūs mirsite kitokia mirtimi.
- Gal jūs net žinote kokia? – su visai pagrįsta ironija pasiteiravo Berliozas, įsiveldamas į kažkokį tikrai kvailą pokalbį. – Ir pasakysite man?
- Mielai, - atsiliepė nepažįstamasis. Jis nužvelgė Berliozą, lyg ruošdamas siūti jam eilutę, suburbėjo per dantis kažką panašaus į: „Vens, du... Merkurijus antruose namuose... mėnulis pasislėpė... šeeši nelaimė... vakaras – septyni...:- ir garsiai džiūgaudamas paskelbė: - Jums nupjaus galvą!

Benamis įrėmė paklaikusias iš pykčio akis į palaidliežuvį nepažįstamąjį, o Berliozas, kreivai šyptelėjęs, paklausė:
- O kas tokie? Priešai? Interventai?
- Ne, - atsakė pašnekovas, - rusė, komjaunuolė.
- Hm...-suerzintas nepažįstamojo tauškalų sumykė Berliozas. – Atleiskit, bet tuo jau sunku patikėti.
- Prašom ir man atleisti, - atsakė užsienietis, - bet tai tiesa. Beje, norėčiau paklausti, ką jūs šį vakarą veiksite, jeigu ne paslaptis?
- Ne paslaptis. Pirmiausia užsuksiu namo į Sodų gatvę, o dešimtą valandą vakaro MASSOLITe posėdis, kuriam aš pirmininkausiu.
- Ne, to tai jau niekaip negali būti, - griežtai atkirto užsienietis.
- O kodėl?
- Todėl, - atsakė užsienietis ir prisimerkęs pažvelgė į dangų, kuriame, nujausdami atslenkančią vakaro vėsą, be garso nardė juodi paukščiai, - kad Anuška jau nusipirko saulėgrąžų aliejaus, ir ne tik nusipirko, bet ir paliejo jį. Taigi posėdis neįvyks.

(M. Bulgakovas. Meistras ir Margarita. Pirma dalis, I skyrius: Niekada nekalbėkite su nepažįstamais)

 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2006-04-03 21:56

Audra,jei nuo savo visazinystes debesies zvilgteletum i zeme(t.y i mano posta),pastebetum,kad parasiau manes.O tai mano nuomone-svarbu.Nes atsakau uz savo pozicija,o ne viesaja nuomone bandau formuoti.Galiu nemegti kotletu,bet juk nedraudziu gaminti farso?Tik tiek...

 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2006-04-03 22:08

o tarsi man ne giliai dzin,kad kazkas kazka megsta ar ne?Nereikia su(si)reiksminti...Protingas zmogus zino,kad aplinkiniai turi daugiau savu problemu,nei dometis,ka megsta ar nekencia salia esantis.jei nekenti ryzos spalvos-dazaisi blondiniskai.Na,gal dar nebendrauji su morkiniais.O kas daugiau belieka ar ka daugiau gali padaryti?Suraukti nosi ir rekti fuuu?O ryzam giliai dzin.Ir toliau kelia auksinio pigmento gamintoju pardavimus. Ir manai mane tai kaso?

 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2006-04-04 11:45

Audra, o žvelgiant filosofiškai, kas pasakė, jog Apelsinčikė viešnamiam ir aludėm suteikė neigiamos konotacijos? Juk yra ir tokių žmonių, kuriems tai - šventa. Be ironijos.
Taigi neigiama konotacija parėjo tik iš tavęs. Ir pasipiktinai, kad tai sulyginta su tau šventu dalyku - bažnyčia.
Va ir išvartom, kad tai tu niekini kitų žmonių įsitikinimus užsipuldama šį sugretinimą O štai kurie teiginiai klaidingi, o kurie teisingi kai kalbama apie Dievą, įtariu, nė vienas mirtingasisi dar nepasakė ir nepasakys...

 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2006-04-04 11:53

QUOTE(Corida @ Apr 4 2006, 10:45 AM)
Audra, o žvelgiant filosofiškai, kas pasakė, jog Apelsinčikė viešnamiam ir aludėm suteikė neigiamos konotacijos? Juk yra ir tokių žmonių, kuriems tai - šventa. Be ironijos.
Taigi neigiama konotacija parėjo tik iš tavęs. Ir pasipiktinai, kad tai sulyginta su tau šventu dalyku - bažnyčia.
[right][snapback]195534[/snapback][/right]


Aš nepasipiktinau. Aš pašiurpau.
Jei jau vartom, tai, turiu pasakyti, kad tie, kuriems viešnamiai ir landynės šventa, žiauriai pasipiktintų dėl tokios šventvagystės, kaip viešnamių ir landynių sugretinimu su... bažnyčia

 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2006-04-04 15:54

QUOTE(Audra @ Apr 4 2006, 10:53 AM)
Taigi, kaip bebūtų, turim tiesiog pernelyg didelį supriešinimą, kuris būtų nepriimtinas kiekvienai pusei.


Vadinasi, tiek viena, tiek kita pusė jaučiasi ŽIAURIAI teisiais, praktiškai vieninteliais teisuoliais, o bet koks "priešingų barikadų" atstovas jiems atrodo toks menkas, jog net pats barikadų sulyginimas jiems kelia pasipiktinimą ar pašiurpimą, ar ne?

O štai liberalesniam žmogui (ko gero, Rytės atvejis), arba tokiam, kuriam visos šios įstaigos daugmaž dzin (ko gero, aš, Afe, Apelsinčikė) visiškai vienodai šviečia toks palyginimas. Apelsinčikės pozicija, ir tiek.

Tai va, kas ten vis dėlto šiuo atveju aptekęs puikybe?

 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2006-04-04 16:11

QUOTE(Audra @ Apr 4 2006, 02:59 PM)
Pasirodo ir tai, kad bandai apsaugoti kažkokios religijos atstovų jausmus (kurie ne tokie protingi, kad jiems būtų "Dzin" ;) - irgi puikybė

Kažkodėl naiviai tikiu, kad nuoširdžiai religingam žmogui išties yra dzin, su kuo kiti lygina jų šventovę - juk nuo to jų tikėjimas nemažėja.
Ginčijuosi būtent todėl, kad jokios neigiamos konotacijos nepastebėjau. Šiuo atveju neigiamai konotacijai atsirasti susidaro sąlygos tik tu oatveju, jei vieni kurie paminėtieji jaučiasi žiauriai aukštesni, didingesni, pranašesni ir teisesni už kitus, su kuriais jie sugretinti...

 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2006-04-04 16:35

QUOTE(Corida @ Apr 4 2006, 03:11 PM)
Kažkodėl naiviai tikiu, kad nuoširdžiai religingam žmogui išties yra dzin, su kuo kiti lygina jų šventovę - juk nuo to jų tikėjimas nemažėja.
[right][snapback]195937[/snapback][/right]


Na, o jei kas nors pradės šnekėti blogai apie tavo vaiką - ar tau bus visiškai dzin? Kad tavo meilė viakui nuo to nesumažės, neabejoju. Bet ar liksi tam abejinga?

Tikėjimas žmonėms yra labai asmeniška, intymu ir šventa. Net labiau, nei nuosavas vaikas.

Nors gal ir ne Spėju.

QUOTE(Corida @ Apr 4 2006, 03:11 PM)
Ginčijuosi būtent todėl, kad jokios neigiamos konotacijos nepastebėjau. Šiuo atveju neigiamai konotacijai atsirasti susidaro sąlygos tik tu oatveju, jei vieni kurie paminėtieji jaučiasi žiauriai aukštesni, didingesni, pranašesni ir teisesni už kitus, su kuriais jie s[right][snapback]195937[/snapback][/right]
ugretinti...

abosliučiai nesutinku.
Dar daugiau - nesutinku sitų epitetų, kaip adekvačių ir lygiaverčių sugretinimui:

aukštesni, didingesni, pranašesni ir teisesni.

 
 

2
 


Viršun ^ | Forumas > Laisvalaikis > Kažkur anapus... > Dievas,angelai,... Kuo tikime?

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

 

Šiandien gimtadienius švenčia (160)
Deimante