Forumas > Laisvalaikis > Kažkur anapus... > Dievas,angelai,... Kuo...
 
 
 
Jei norite diskutuoti, turite Užsiregistruoti arba Prisijungti
 
 
1
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2004-06-25 11:43

Temą gal ir ne visai vasarišką užvedu,nes apmąstymui,susikaupimui labiau vėlyvo rudens laikas tinkamas, bet... Kai šilta,gražu, gera, kai tokia nuostabi gamta, galima taip pat pasidžiaugti, o gal ir padėkoti už tai, ką turime, matome, kuo gyvename, ką gauname...
Nors dažniausiai Dievą, Angelą sargą, kitas aukštesnes jėgas (jei tikime jomis, o ir jei netikime) prisimename, kai kažkas skaudaus,liūdinančio,sukrečiančio gyvenime atsitinka...

Kas jums yra tos aukštesnės jėgos,Dievas? Ar Dievas ir bažnyčia negali vienas be kito? Ar iš viso mąstote apie tai?... Gal mintyse (ar ne tik) prijaučiate netradicinei religijai? Gal žavitės Sai Babos mintimis ar krikščioniškomis bažnyčiomis (baptistais,metodistais,evangelikais,...), krišnaistais ? O gal turite savo mintis,nesutampančias su jokių religinių bendruomenių sklaidžiamomis? :roll:

P.S. Čia jums mintys ir klausimai savaitei,kol manęs portale nebus: skrendu į savo žalią sielos pievą pasisvečiuoti. Tikiuosi,grįžusi rasiu įdomių minčių, o ir pati žadu tuščiomis negrįžti. :wink:

Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2004-06-29 23:39

Loretele, tema ne is lengvuju...As labiausiai tikiu gamta, zmogumi ir ju amzinybe...Tai galima ivairiai ivardinti... Esu katalike, taciau tikejimas manyje yra mano tikejimas, kurio negaleciau isprausti i apibreztus religinius remus...Zmogiskumas, gerumas, teisingumas, pasiaukojimas, istikimybe, meile, harmonija, sviesus mastymas...ir dar daug galeciau vardinti tu zodziu, minciu, jausmu, kurie galetu apibudinti, kuo siai dienai as tikiu...Tikiu geriu - stai kuo tikiu. Tikiu teisingumu gyvenime siame ar kitame..tikiu gyveminu po mirties, tikiu, kad zmogus niekur nedingsta, tik pereina i kitokius ismatavimus...Tikiu angelais, tikiu, kad mane saugo mano brangiausi zmones, galbut del to negaleciau kenkti, skaudinti, meluoti, isduoti, paminti tas vertybes, kurias jie įskiepyjo...Ir didziausias mano tikejimo tikejimas - man sekasi gyvenime del to, kad tikiu ir esu atvira pasauliui su visomis jo neaprepiamomis gerybemis ir blogybemis..

 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2004-07-05 11:54

Ilgai mąsčiau, kol pasiryžau atsakyti, - vaikystėje buvau auklėjama kaip katalikė, t.y. pirma komunija ir t.t. Abi senelės dažnai nusivesdavo mane į bažnyčią, bet jos nesugebėdavo atsakyti į mano klausimus apie Dievą ir Tikėjimą, dėl to pradėjau abejoti. :roll: , o kai nukeliavau į mokyklą, tai tapau tikra ateiste, mat mokytojai, bent jau logiškai viską paaiškindavo. O dabar, net nežinau....dešimt dievo įsakymų man priimtini, bet bažnytiniai ritualai visai manęs neįkvepia, tiksliau, manau, kad jie visai išsikvėpę. Daug mano draugų ir pažįstamų metėsi į rytų religijas ir kultus, bet tai irgi ne man, mat esu pernelyg blaivaus proto, nueinu, pamatau kokius nors neatitikimus tarp žodžių ir darbų ir vėl pradedu abejoti. :roll: Jei trumpai - noriu tikėti, bet negaliu. :oops: Dievaž, neįgali kažkokia.

 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2004-07-05 12:10

Chianti, ne tu viena tokia. Tik aš nebuvau auginama katalikiškai. Krikštą pasirinkau pati sąmoningai, prieš vestuves. Ir tai nebuvo tik dėl to,kad visi taip daro. Jaučiau,kad man to reikia.
Vienu metu man labai daug davė Kauno Vytauto bažnyčioje vykstančios vidinio išgydymo Mišios.Laikas buvo toks,kad pati viena sunkiai būčiau išgyvenusi. Bet... negaliu tikėti niekuo aklai. O ir skaitau,mastau gal net per daug. Kol priemiau visas bažnytines taisykles "taip reikia", viskas buvo geraui. Bet kai ėmiau mąstyti,kilo daug klausimų. Ar tikrai Dievui viso to reikia? Gal nebent pačiam žmogui labiau... Kad ir išpažintis. Kam ji Dievui,kuris mus net geraiu,nei mes patys pažįsta?... Bet žmogui tam tikrais momentais duoda daug: juk atleistuis au dažnai yra per daug sunku ar net neįmanoma. O jei atleidžia Dievas, gal...

Na, užteks. Labai daug galėčiau rašyti apie savo klausimus, atsakymų paieškas.

Man Dievas - Meilė. 8) Ir viskas,kas iš to išplaukia. O Rytų tradicijos nėra labai artimos,nes mes vis tik nesam rytiečia, nesam auginti jų kultūros apsuptyje... :roll:

O iš tiesų: Dievas vienas, tik kelių į Jį daug. Ir kiekvienam jo kelias geriausias.

 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2004-07-05 13:04

tikėti, ko gero, reikia besąlygiškai, nes kai pradedi mąstyti.......

 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2004-07-05 13:29

Nežinau kodėl, bet būnant bažnyčioje verkiu... Kažkaip širdis lyg suspausta būna. Vienu metu pradėjau galvoti, kad esu labai blogas žmogus... Taip buvo prieš vestuves, kai su vyru ėjome išpažinties. Prisipažinsiu, eidama išpažinties jaučiuosi kaip prieš baisiausią egzaminą... O ar taip turi būti? Ar neturėtumėm atvira širdim išpažinti savo nuodėmes, su džiaugsmu, kad tuoj tos naštos atsikratysim?.. Esu katalikė, bet nepraktikuojant, kaip sakoma. Bažnyčios sekmadieniais nelankau. Tai gal todėl širdis verkia? Gal man to trūksta? Šiaip, jei sunku, bendrauju su Dievu viena. Nes, manau, kad tos išmoktos maldos, kurios atberiamos kaip žirniai į sieną, nėra nuoširdžios... Kalbuosi savaip, improvizuoju... Taip nuoširdžiau, tada žinau, kad tikrai meldžiuosi...
O klausimų iškyla daug, tik ne visada randu į juos atsakymus. Man tik įdomu, ar tos bobutės, kurios eina kiekvieną sekmadienį į bažnyčią ir žino visų kunigų pavardes tikrai tiki, ar tai jau jų tarpe tokia mada? Man tikėjimas neasocijuojasi su ščyru bažnyčios lankymu ir galvojimu, kad va aš doras katalikas atlikau pareigą prieš Dievą - nuėjau į bažnyčią. Tikėjimas - kažkas daugiau...

 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2004-07-05 14:12

aš prisipažįstu-esu nei baltasis , nei raudonasis :oops: gal man dar viskas priešakyje :roll:
kažkokiu absoliutu ( čia ne apie degtinę )tikiu, bet į bažnyčia manęs netraukia visai.
mano anyta labai aktyvi katalikė. :roll:

 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2004-07-05 15:39

Pirmiausia konstatuosiu - tikiu Dievu. Jis man - labai abstrakti sąvoka, į kurią įeina ir Angelas sargas, ir Likimas, ir Gėris, Grožis, Meilė...
Tačiau bažnyčios itin nemėgstu. Svetimos ir nesuprantamos man tos apeigos. Išpažinties eiti negaliu, nes vis dar neišsprendžiau dilemos - o ką daryti su tom nuodėmėm, dėl kurių nesigailiu? Juk kvaila sakyti, kad nieko nenužudysiu net mintimis, jei kitą kartą vėl kokam asilui, pralėkusiam per perėją man priešais nosį, nuoširdžiai palinkėsiu greičiau sprandą nusisukti...
Nepatinka man ir maldos "poza" - klūpėjimas. Kuriems galams dievui reikia, kad klūpėčiau? :roll: Su Dievu bendrauti galima ir patogiai sėdint, argi ne taip?

Ir apskritai labai mažai nuoširdžiai tikinčių sutikau, taigi net nelabai gerbiu žmones, sąžiningai lakstančius į bažnyčią - daugelis jų man tikri apsimetėliai atrodo...

 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2004-07-05 16:11

[quote=Corida]

Ir apskritai labai mažai nuoširdžiai tikinčių sutikau, taigi net nelabai gerbiu žmones, sąžiningai lakstančius į bažnyčią - daugelis jų man tikri apsimetėliai atrodo...[/quote]



Nemanau,kad jie - apsimetėliai. O gal mano patirtis kitokia su tais,kurie ten eina... :roll: Dažnai yra taip,kad žmogui tikrai lengviau,kai yra ne vienas,kai randa ramybę (tegu laikinai), kai... Beje, nuo kunigo labai daug priklauso,kaip žmogus jaučiasi šv.Mišių metu. Gal todėl jei jau einu į bažnyčia, renkuosi tas vietas,kur tikrai jaučiu nuoširdumą, tikrumą... O nenuoširdžių "davatkėlių" tiesiog nepastebiu. :wink:

 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2004-07-05 16:23

O aš būtent kažkaip daugiausia ir užsiraunu ant tų nenuoširdžių davatkėlių, kurios sekmadienį nulekia į bažnyčią, o grįžusios puola pletkinti, kurios "kaiminkos" šiandien mišiose nebuvo :roll:

 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2004-07-09 15:13

Prieš kelis metus perskaičiau Maldą,kuri nuo to laiko kabo ant sienos rėmelyje.Vis paskaitinėju praeidama...

Viešpatie, padaryk mane savo ramybės įrankiu.
Kur tarpsta neapykanta, leisk sėti mielę;
Kur kančia - palengvinimą;
Kur abejonė - tikėjimą;
Kur neviltis -viltį;
Kur tamsa - šviesą;
Kur liūdesys - džiaugsmą.

O dieviškasis Mokytojau, padėk man pernelyg nesiekti
Paguodos - verčiau pačiam guosti;
Supratimo - verčiau pačiam suprasti;
Meilės - verčiau pačiam mylėti;
Nes duodami mes gauname,
Nes atleisdami mes susilaukiame atleidimo,
Nes mirdami mes gimstame į amžinąją šviesą.

- šv. Pranciškus Asyžietis -

 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2004-07-12 17:27

As esu praktikuojanti katalike, stengiuosi kiekviena sekmadieni nueiti i baznycia ir ispazintis man yra priimtina, nors nesu nei sena, nei bobute

 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2004-07-12 18:24

[quote=Zmogiux] Misiu prasme, tai net ir baisiausias kunigas, ju sventumo nesugadina [/quote]

Sugadint gal ir nesugadina. Tačiau ne visada gelbsti ieškantiems ir abejojantiems...

 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2004-07-17 23:57

Man bažnyčia yra vieta, kur atliekami tradiciniai ritualai, kur ateina žmones atverti savo sielų.., kur vienoje vietoje susikaupia daug panašios energijos, galima sakyti, teigiamos energijos..tikėjimo..apsivalymo..nusiraminimo..pagarbos ir pan. Bažnyčioje randu erdvę susikaupimui, nusiraminimui, apmąstymams..Ten jaučiuosi saugiau nei bet kurioje kitoje viešoje vietoje.

 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2004-08-09 14:41

QUOTE(Zmogiux)
As esu praktikuojanti katalike, stengiuosi kiekviena sekmadieni nueiti i baznycia ir ispazintis man yra priimtina, nors nesu nei sena, nei bobute   :D


Tokia budavau pries vedybas: varydavau i baznycia kas savaite. Net istojau i giedoriu bureli !..

O dabar... vyras, vaikas... Esu tiek nuvargusi, kad jau neturiu noro keltis anksti ir eiti i baznycia :roll:

Bet atejusi, atrandu ramybe. Sieloj tarytum luzis ivyksta, toks pakylejimas :wink: ... Na suprantat apie ka as cia?

 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2004-08-10 15:40

[quote=*aguonele*]

Bet atejusi, atrandu ramybe. Sieloj tarytum luzis ivyksta, toks pakylejimas :wink: ... Na suprantat apie ka as cia?[/color]



Suprantu, aguonele. Kai atsitolini nuo visko,kas per dienas vyksta,kai pajunti,kad ir be kasdienybes, skubos,darbu yra kazkas daugiau... 8)

 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2004-08-12 15:44

[quote="*aguonele*"][quote=Zmogiux]O dabar... vyras, vaikas... Esu tiek nuvargusi, kad jau neturiu noro keltis anksti ir eiti i baznycia :roll:



Bet atejusi, atrandu ramybe. Sieloj tarytum luzis ivyksta, toks pakylejimas :wink: ... Na suprantat apie ka as cia?[/color]



O i baznycia ir vyrus su vaikais ileidzia Galima susirasti baznycia kur pamaldos ne taip anksti vyksta. Manau, kai yra noras - yra ir sprendimas

 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2004-09-17 00:32

Nelengva tema gvildenate :roll: .

As tikejima atradau pries 14 metu. Pries tai buvau visiska ateiste, nes matydama daug blogio negalejau patiket, kad Dieva yra, o jei Jis yra, tai kodel toks blogas . O po to mano tikejimo kelias visaip vingiavo, bet galiausiai susiradau sau priimtina baznycia kuria ir lankau.

Na. o po gimdymo, kaip zmogiux ir sake, istikruju buvau apleidusi baznycia- nebuvo nei laiko, nei jegu . Bet dabar vel sekmadieniais pradejau lankytis. Jei nepavyksta normaliai sudalyvauti, tai ganydama savo 9 men dukryte bent pabendrauju su kitom tikinciom mamom. [marq=right:f00badf1ee]:wink:[/marq:f00badf1ee]

 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2004-09-17 16:13

Negaliu sakyti, kad esu labai tikinti. Į bažinyčią einu labai retai, bet kaip aš sakau galima pasimelst ir namie. Išpažinties neinu, nes stengiuosi nuodėmių nedaryti. Ir man nepatinka kaip kartais draugės pasakoja, kaip jos atlieka išpažintį: juk nesako tikrųjų nuodėmių, pasako keikiausi, melavau (beveik visą laiką tą patį). Be to turiu labai blogą pavyzdį. Mano tėvas savo laiku buvo prieš katalikybę, toks buvo jo statusas. Savo tėvams (mano seneliams) neleido eiti į bažinyčią, nors jie buvo tikintys. O dabar, kai laikai pasikeitė, išvertė ir jis savo kailį. Į bažinyčią eina beveik kiekvieną sekmadienį. Ir ką jis gali pasakyti dievui arba kunigui, kai pats antrą kartą vedęs, neseniai susilaukė nesantuokinės dukrytės su kita moterimi, ir jos neaugina.
Aplamai tai aš tikiu likimu, lemtimi.

 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2004-09-17 23:02

Sutinku su Jolka, kad galima ir namie pasimelst. Man atrodo, kad tai netgi ir svarbiau nei isorinis religinis gyvenimas :!: . Bet kai as apleidziu baznycia, tai po kurio laiko viskas pasimirsta, apdulka ir kazkur dingsta tas naminis tikejimas. Neturiu tiek valios :oops: - man reikia bendraminciu, kurie padrasintu ir paragintu mane.

 
 

1
 


Viršun ^ | Forumas > Laisvalaikis > Kažkur anapus... > Dievas,angelai,... Kuo tikime?

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

 

Šiandien gimtadienius švenčia (186)
Linas