Forumas > Šeima > Dviese > Neištikimybė
 
 
 
Jei norite diskutuoti, turite Užsiregistruoti arba Prisijungti
 
 
 
 
6
 
 
Sukurtos temos: 2   Diskusijose pasisake: 229
 
2011-09-24 01:04

 Na va ir prisisnekejau su tais atleidimais, siandien ziuriu ,kad mano brangusis turi graziu sms, tokiu kaip zmonos neturiu, ieskau sirdies drauges, labai man patikai ir t.t., paskambinau tai draugei, na ir pasnekejom, pasakiau kad is tikro vedes ir auginam vaikiuka 3 metuku, pakalbejom kaip ir kas, pasirodo savaite susirasineja ir tiek man meluoja kad zadintuva nustato, ar kad cia buvus klasioke ir t.t  kad cia buvo tada kai buvom apsipyke, susitike jie nebuvo, bet toks rasymas as manau gryniausia neistikymybe, va sedziu dabar negaliu uzmigti ir mastau spjauti i viska ir iseit ar atleist. Ir nezinau juolab kai pasakiau kad viska zinau reakcija buvo tokia as nieko nepadariau, nenori gyvent tai  taip ir sakyk,kam man trukdai, kam skambineji? ir nuejo ramia galva miegoti. nu sakes nei juoktis nei verkt sedziu apsalus ir nesuprantu tu vienintele, myliu ir pan, o cia tau kad nori, ieskau sirdies drauges, kam trukdai? nu nenormalus konkreciai, nusispjauti kad gyvenam keturi metai, kad leliukas yra, kad rytoj abu i miesta eisim vaikui norimo zaislo pirkt, i viska dzin, nesuprantu, kaip paauglys, ar koks nevedes pacanas, taip dingo viskas ir meile ir aistra nu nebegaliu ziuret tikraja to zodzio prasme. Tai ka man dabar daryt atleist juk tai tik sms ar verta del sms skirtis, ar neatleist nes toliau visai isivaziuos, jei net kaltas nesijaucia, galeciau lekt spontaniskai nes butent taip noreciau, bet reikia apgalvot ramiai kaip geriau elgtis

 


 

 
 
Sukurtos temos: 1   Diskusijose pasisake: 36
 
2011-12-01 20:32

TIGRE kaip sekasi? praejo keli menesiai po tokiu vyro staigmenu tau , ar viskas susitvarke ir kaip? as tiesiog nenoreciau buti tavo vietoje, vienas dalykas kai pagauni vyra ir tau atrodo negrazu ir neistikima, ir kad jis atgailauja, atsipraso, o visai kias kita kai numoja ranka ir sako,kad cia ne tavo reikalas. O tada nors stacia i zeme lysk, kaip sakant nei pakarta nei paleista.


 
 
 
 
Sukurtos temos: 1   Diskusijose pasisake: 674
 
2011-12-22 18:32

Tigre, uzjauciu

 

ankstesniuose tavo pasnekesiuose perskaiciau ir supratau kad atleistum, kaip padarei nezinau

Bet taip pat pritariu, kad jei tai kartojasi daznai, nu kiek gi galima !!!!!!

 

Tikiuosi pas jus viskas susitvarke, tu priemei sprendima gerai apgalvojusi ir neskubedama.

 

Dar nesu pagavusi savojo, bet ir nesu ir nebusiu tikra 100 %  kad kazkas panasaus negali ivykti



 





 


 
 
 
 
Sukurtos temos: 0   Diskusijose pasisake: 1
 
2012-02-17 20:30

na istikro gal ir atleisciau neistikimybe bet visad itarineciau pasitikejimo neliktu....


 
 
 
 
Sukurtos temos: 0   Diskusijose pasisake: 3
 
2012-07-23 23:49

Mielos mamytės, dauguma iš jūsų sielojasi dėl vyrų ėjimo į kairę.. O pačios negi niekad nebuvot nuėjusios į kairę? Negi niekad nesat paslydusios? :) Na, jeigu ir ne, bet gal vyrams dėl mūsų vertėtų pergyventi ir mąstyti kaip mus išsaugot šalia savęs? :) Ne mums! Gi mes moterys, tarsi gėlės reikalaujančios priežiūros, kad žydėtume :) Jei vyras nesugeba padaryt ko mums reikia, kam toks vyras reikalingas? Dėl vaikų? Tikrai ne! Vaidindamos aukomis ir nuolat zyzdamos tik vyro nepagarbą užsitarnausit. Mylėk save - mylės ir kiti.. ir ne tik tavo vyras, bet ir vyro draugas paslapčia ir kolega tylenis ir kaimynas iš pirmo aukšto.. tai tai paprasta! Vyrai eina į kairę, nes meilužės nezyzia, jos savanaudės ir myli tik save, tarsi nesumedžiojama antilopė, laukinė, bet tuo ir žavi.. :) tavo, bet ne tavo..


 
 
 
 
Sukurtos temos: 161   Diskusijose pasisake: 2751
 
2012-07-24 09:48

Visų pirma, abejoju, ar kas prisipažintų, kad buvo neištikima savo vyrui :) bent jau aš to tikrai nepadaryčiau - nes kad ir kokį pasiaiškinimą sugalvotum, vis tiek atsiras tokių, kurie pasmerks. O neigiamų emocijų niekas nenori :)

Bet pritariu, kad mes, mamos ir žmonos, labai įsijaučiame į kasdienybę, tupinėjam apie visus kaip vištos apie kiaušinius, su laiku pradedame bambėti dažniau nei mylėtis. Ir vis kartojame tuos pačius žodžius - seksas nesvarbu, yra svarbesnių dalykų: vaikai, šeimos gerbūvis, namas, automobilis ir pan.

Tada kyla kitas klausimas: o nuo ko prasidėjo santuoka? Nuo meilės, nuo sekso - juk ir ir vaikai ne iš šventosios dvasios...


Kaip įsikelti nuotrauką ir kiti klausimai

 
 
 
 
Sukurtos temos: 0   Diskusijose pasisake: 1
 
2012-07-24 15:11

Sako, jei vyras kazko iesko kitoje moteryje, vadinasi to negauna seimoje. Is dalies pritariu... Taciau kai pati atsiduri tokioje situacijoje, kai pas vyra yra kita, nebezinai ir kuo tiketi.... Mes kartu keturi metai, atrodo ne daug, bet ir tiek daug laiko prasvaistyta vejais... Abu mokyti... abu lankem ivairius mokymus ir seminarus, domejomes apie santykiu svarba ir kad jie butu geri.. skaitytos knygos, pokalbiai vakarais ir vienas kito noru, tikslu vertybiu issakymai... Pries trejeta menesiu pastebejau kad visur su savimi nesiojasi telefona, zinuciu garsas isjungtas.. pries menesi suzinojau, kad jis mane apgavo su musu bendra drauge, vienisa mama, kuriai padejau viskuo kuo galejau. Isgelbejau skestanti jos vaika, padejau persikrastyti i didmiesti ir dar pabuvau jos vaiko aukle, uz ka ji man zadejo bet nesumokejo. numojau ranka, draugyste juk svarbiausia... bet ji pasirodo nescia astunta - devinta menesi ir vaikas gali buti manojo.. Dvi dienas maniau kad visi mane tiesiog apgaudineja ir man meluoja... bet... siomis dienomis ji turi gimdyti... jis sako kad su ja negyvens ir dar pasidarys dnr, nes vaikas gali buti ne jo... negana to, viena mergina nakti skambina, kita, po kurio laiko jo ne tik zinuciu garsas vakare isjungtas bet ir skambuciu, taip jis sako noris pailseti nuo klientu skabuciu ir pan... Tas zmogus man buvo viskas, o dabar ne pati nezinau kaip gyventi ir kuo tiketi...


 
 
 
 
Sukurtos temos: 161   Diskusijose pasisake: 2751
 
2012-07-24 15:37

Pagrindinė mūsų, moterų, bėda, kad bandome ieškoti savyje kaltės. Bent jau šituo atveju, kurį apibūdinai, aš tikrai neieškočiau savyje kaltės: ko gero, jei rašo ne viena ir ne vienintelė - vadinasi, toks vyro būdas.

Jis visuomet ieškos blizgančių akių.Bent jau aš taip manau.

Tas pats, kas gyventi su alkoholiku, su tuo, kuris rūko ar turi priklausomybę nuo azartinių lošimų - arba su tuo susitaikai, priėmi jį tokį, arba išsiskyri. Nepaisant jausmų ir pragyventų metų.


Kaip įsikelti nuotrauką ir kiti klausimai

 
 
 
 
Sukurtos temos: 25   Diskusijose pasisake: 13846
 
2012-07-24 22:00

man tai atrodo nėra baisiau kai šeimos narys su šeimos draugu ar draugę intymiai susibičiuliauja...



 








 
 
 
 
Sukurtos temos: 2   Diskusijose pasisake: 93
 
2012-07-24 22:41

Man neištikimybė, yra kryžius, kurį reikia padėt vos tai sužinojus, tie kurie išeina, niekada daugiau ir nesėdės, šalia jūsų. Prieš 5 metus draugavau su draugu, gyvenome kartu, kūrėm planus apie bendrą ateitį, vaikus, ruošėmės santuokai. Aš dirbdavau vakarais, tai jis visada pargrįždavo pirmas, o aš tik vėlai vakare, bet vieną diena, darbe kolegė sako, leisk man dar dienelę padirbt, pailsėk, o man reik kitos laisvos. Na ką grįštu namo, maniškis dirba, įsijungiu kompiuterį, ir žiūriu paliktas skype neatjungtas. O tas moteriškas smalsumas :) pasižiūrėjau, ir prie kompiuterio net, sutampė, maniau apsivemsiu vietoj, taip negera pasidarė, žemė iš po koju išlydo. Nenoriu net prisimint, kokių aš žinučių ten paskaičiau. Žodžiu buvo ne viena ir ne dvi, šalia manęs. Su manim planavo ateitį, nes jam buvo patogu būt apžiūrėtam, maistas padarytas, sutvarkyta, apskalbta, o kitos pramogai, kai dirbau vakarais, tai jis galėjo būt kur tik nori. Kai grįšdavau visada jau miegodavo.

Pamenu, verkiau, kūkčiojau, išėjau net parukyt, nors iki tada buvau tik kartą bandžius, bet rodės, dariau bet ką, kad tik palengvėtų ir apramintų. Tą dieną pasikviečiau drauge, man ji padėjo sukraut visus jo daiktus, ir pastačiau kitoj pusėj durų. Butą nuomavom, tai negalėjo nieko padaryt. Drąskės, maldavo, atsiprašinėjo, aiškinosi, net bloga nuo tokių skudurų.

Ir dabar turėdama vyra, jau seniai pasakiau, galiu bet ką atleist, bet neištikimybė, tai kryžius ant mūsų kelio, jos niekada, man nesvarbu, kad plyš pusiau širdis, nesvarbu metai,kuriuos mes gyvenome kartu, nesvarbu jausmai, ir meilė. Aš esu žmogus ir su manim prašau taip elgtis.


 
 
 
 
Sukurtos temos: 3   Diskusijose pasisake: 36
 
2012-07-25 00:31

 Labai graudi..graži istorija...

Kai tą vakarą grįžau namo, žmona jau ruošė vakarienę. Paėmiau ją už rankos ir ištariau: „noriu tau kai ką pasakyti“. Ji atsisėdo ir tyliai pradėjo valgyti. Jos akyse vėl pasirodė liūdesys.
Pajutau, kad man sunku praverti burną. Bet prisiverčiau pasakyti, apie ką tiek laiko galvojau. “Aš noriu skirtis”… - ramiu balsu pradėjau pokalbį.
Neatrodė, kad ją būtų suerzinę šie mano žodžiai. Ji tik švelniai paklausė: „Kodėl?“
Aš nieko neatsakiau. Ji įsiuto. Mesdama šakutę žemėn, sušuko man: “Tu ne vyras!“. Tą vakarą mes daugiau nesikalbėjom. Ji verkė, įsikniaubus į pagalvę. Žinau, ji bandė suprast, kas nutiko mūsų santuokai. Bet vargu ar aš galėjau rasti tinkamą atsakymą. Aš tiesiog pamilau Rasą. O jos nebemylėjau. Aš tejaučiau jai gailestį.
Slegiamas kaltės jausmo, paruošiau skyrybų dokumentus, kuriuose sutikau, kad jai liktų mūsų namas ir automobilis, bei 30% mano įmonės akcijų. Vos pažvelgus į popierius, ji suplėšė juos į skutelius. Moteris, kuri su manim praleido 10 savo gyvenimo metų, man tapo svetima. Man buvo gaila jos, jos išsvaistyto laiko su manimi, bet aš negalėjau atsisakyti to, ką taip nuoširdžiai pažadėjau Rasai. Galiausiai ji garsiai pravirko, kas man nebuvo netikėta. Buvau tam pasiruošęs. Tiesą sakant, jai pravirkus man net palengvėjo. Mintys apie skyrybas, jau kelias savaites apnikusios mane, pagaliau įgavo tvirtą ir aiškų pavidalą.
Sekančią dieną grįžau namo labai vėlai. Pasilenkusi prie stalo, ji kažką rašė. Net nevakarieniavęs kritau į lovą ir užmigau akimirksniu. Buvau maloniai pavargęs nuo pilnos įspūdžių dienos su Rasa. 
Kai prabudau, ji teberašė. Man nerūpėjo, ką ji rašo, tad apsiverčiau ant kito šono ir vėl nugrimzdau į miegus.
Ryte ji pristatė savo skyrybų sąlygas: ji nenori nieko iš manęs, ji tenori apie skyrybas būti įspėta prieš mėnesį. Ji prašė tą mėnesį abiems kiek įmanoma pasistengti gyventi kaip anksčiau. Ji nurodė paprastutę priežastį, kodėl ji to prašo: mūsų sūnus laiko egzaminus, ir ji nenori, kad mūsų griūvanti santuoka paveiktų jo mokslus.
Aš su viskuo sutikau. Bet ji norėjo kai ko daugiau. Ji paprašė manęs priminti, kaip aš ją nešiau ant rankų mūsų vestuvių dieną. 
Ji prašė, kad visą mėnesį kiekvieną dieną išneščiau ją ant rankų iš miegamojo iki lauko durų... Maniau ji eina iš proto. Tačiau, nenorėdamas bereikalingų pykčių, sutikau su jos keistu prašymu.
Kai papasakojau Rasai apie savo žmonos skyrybų sąlygas, ji garsiai nusijuokė. „Koks absurdas! Kokių triukų ji beprigalvotų, jai teks susitaikyti su skyrybomis“, - su neslepiama panieka balse pasakė ji.
Aš su žmona neturėjau jokio kūno kontakto nuo to laiko, kai supratau, jog noriu su ja skirtis. Taigi, kai pirmą dieną paėmiau ją ant rankų, abu jautėmės nepatogiai. Sūnus, kaip tik tuo metu išėjęs į koridorių, net suplojo rankomis: “tėvelis neša mamytę!” Jo žodžiai suspaudė man širdį. Nuo miegamojo iki svetainės, nuo svetainės iki lauko durų – visus 10 metrų - nešiau ją savo glėby. Ji užsimerkė ir švelniai paprašė “nesakyk sūnui apie skyrybas”. Aš linktelėjau galvą. Tie jos žodžiai mane kažkuo nuliūdino. Prie lauko durų pastačiau ją ant žemės. Ji nuėjo į autobusų stotelę, laukti autobuso į darbą. Aš sėdau į automobilį ir tylėdamas išvažiavau savo įmonės link.
Antrą dieną viskas vyko sklandžiau. Ji prisiglaudė man prie krūtinės. Užuodžiau jos kvepalus, sklindančius nuo jos palaidinės. Staiga aš suvokiau, kad šia moterimi aš nesirūpinau ilgą laiką… Pastebėjau, kad ji nebėra jauna. Jos veide buvo atsiradę raukšlių, jos plaukai ėmę žilti! Ji atidavė visą save mūsų santuokai. Kokią minutę aš svarsčiau, ką aš padariau su ja.
Ketvirtą dieną, kai paėmiau ją į rankas, pajutau, kad grįžta artumo jausmas. Tai buvo moteris, kuri atidavė 10 gražiausių savo gyvenimo metų man.
Per sekančias dvi dienas pastebėjau, kad artumo jausmas auga. Nesakiau to Rasai. Į savaitės pabaigą pastebėjau, kad tapo lengviau ją nešti. Turbūt kasdieninės treniruotės nenuėjo perniek.
Vieną rytą ji niekaip negalėjo išsirinkti ką rengtis. Ji išsimatavo gana nemažai suknelių, bet niekaip nerado tinkamos. Ji atsiduso: “visos mano suknelės išaugo”. Aš staiga pastebėjau, kad ji tiek suplonėjo, jog tai ir buvo ta priežastis, dėl kurios tapo taip lengva ją nešti. 
Ir staiga man toptelėjo galvon.... ji palaidojo tiek daug skausmo ir kartėlio savo širdyje. Nesąmoningai aš pasilenkiau ir paliečiau jos galvą.
Tuo metu į kambarį įėjo mūsų sūnus, tardamas: “tėveli, laikas nešti mamytę“. Matyti, kaip jo tėtis kas rytą neša mamą savo rankose, tapo svarbi jo gyvenimo dalis. Mano žmona pamojo jam ranka, kad šis prieitų arčiau, ir stipriai jį apsikabino. Aš nusisukau į šalį, nes bijojau persigalvoti paskutinę minutę. Tuomet paėmiau ją ant rankų, išeidamas iš miegamojo, pereidamas svetainę ir prieškambarį. Jos ranka apsivyjo mano kaklą švelniai ir paprastai. Aš tvirtai ją laikiau svao glėbyje – lygiai taip, kaip mūsų vestuvių dieną.
Mane liūdino tai, kad ji taip sulieknėjo. Paskutinę dieną, laikydamas ją savo rankose, sunkiai žengiau į priekį. Sūnus išėjo į mokyklą. Stipriai ją glausdamas, pasakiau: “aš nepastebėjau, kad mūsų gyvenime taip trūko artumo“. 
Nuvažiavau į darbą... skubiai iššokau iš mašinos, palikdamas ją neužrakintą. Bijojau, kad bet koks delsimas nepriverstų manęs persigalvoti. Greitai užlipau laiptais į viršų, kur manęs jau laukė Rasa. “Atleisk Rasa, bet aš nebenoriu skirtis“ – ištariau jai.
Ji pažvelgė į mane su nuostaba. „Ar tu karščiuoji?“ – ištarė ji, bandydama paliesti mano kaktą. Aš patraukiau jos ranką. „Atleisk Rasa, bet aš nusprendžiau nesiskirt. Mano vedybinis gyvenimas buvo nuobodus greičiausiai todėl, kad mes su žmona nesugebėjome įvertinti mūsų kasdieninių gyvenimo detalių, bet ne todėl, kad mes nustojome vienas kitą mylėti. Regis tik dabar supratau, kad kai mūsų vedybų dieną įnešiau žmoną į mūsų namus, aš įsipareigojau ją saugoti, kol mirtis mus išskirs”. 
Staiga Rasa tarum pabudo iš miego. Stipriai pliaukštelėjo man per veidą, trinktelėjo durimis ir pravirko. Aš jau leidausi laiptais žemyn ir skubėjau link automobilio.
Pakeliui sustojau prie gėlių parduotuvės. Užsakiau gražią gėlių puokštę savo žmonai. Pardavėja paklausė, ar nenorėčiau ko nors užrašyti ant atvirutės. Nusišypsojau ir užrašiau “aš nešiosiu tave ant rankų kiekvieną rytą, kol mirtis mus išskirs”.
Tą vakarą grįžau namo su gėlių puokšte rankose ir šypsena veide. Greitai užlipau laiptais į viršų… mano žmona gulėjo lovoje nebegyva.
Mano žmona kovojo su vėžiu mėnesių mėnesius, o aš buvau toks užsiėmęs su Rasa, kad to net nepastebėjau. Gydymas buvo neefektyvus, ir ji suprato, kad vilties išgyventi nebėra... Norėdama apsaugoti mūsų sūnų nuo neigiamų išgyvenimų dėl mūsų skyrybų, ji paprašė palaukti tą vieną mėnesį… 

Dabar – bent jau sūnaus akyse – aš vis dar mylintis vyras…
_______________

Mažos smulkmenos mūsų gyvenimuose ir daro mus laimingus. Mes išeikvojame daug laiko siekdami didelių namų, gražių automobilių ir didelės sąskaitos banke. Šie dalykai sukuria sąlygas būti laimingiems, bet patys savaime neatneša mums laimės. Todėl raskime laiko būti savo sutuoktinio draugu, ir darykime tuos mažus malonius dalykus, kurie daro mus artimais vienas kitam. Būkit laimingi santuokoje!

Jeigu su niekuo nepasidalinsite šios istorijos, jums tikrai nieko nenutiks. 
Tačiau jei pasidalinsit, galbūt kažkam išgelbėsit santuoką.


Didžiausios gyvenimo krizės nutinka tiem žmonėm, kurie pasiduoda, nesuprasdami, kaip arti sėkmės jie buvo. Tegul ši istorija mums primena, kad reikia vertinti tai ką turime, kol to nepraradome. Laimingos santuokos Jums, mielieji!


 Už ką aš nemėgstu ryto - jis visada prasideda kai aš miegu.

 
 
 
 
Sukurtos temos: 25   Diskusijose pasisake: 13846
 
2012-07-25 08:52

tikrai kartais nevertiname tai ką turime...



 








 
 
 
 
Sukurtos temos: 161   Diskusijose pasisake: 2751
 
2012-07-25 10:43

Todėl kad gyvename rytdiena arba vakar diena - neišeina kitaip. Sėdim prie vyno taurės, žiūrim pro lyjantį langą ir dejuojamt kartu su lietaus lašais: "būdava būdava..."

Arba dirbam, plušam, taupom pinigus, nes galvojam apie tai, kad jau kitą mėnesį važiuosim į kelionę, pirksim mašiną, vaikui naujus batus.

O kad šalia virtuvėje čia ir dabar, kai tu gamini RYTDIENAI pietus, trinasi tavo artimi žmonės - to neįvertini. Tik veji lauk, kad nesimaišytų.


Kaip įsikelti nuotrauką ir kiti klausimai

 
 
 
 
Sukurtos temos: 5   Diskusijose pasisake: 17588
 
2012-07-26 22:22

net sugraudino..



 



 




 
 
 
 
Sukurtos temos: 0   Diskusijose pasisake: 45
 
2012-07-28 13:48

 Niekada gyvenime neatleisciau neistikimybes,per daug save gerbiu,kad leisciausi taip zeminama,jokie maldavimai,asaros ar geliu glebiai manes nesugraudintu,niekad nesupratau kaip galima gyventi su vyru kuris tave isduoda,tai pat kaip gali vyras gyventi su tokia moterim,tai tas pats kai smurtas,viena karta trenks,bus ir kitas ir dar kitas kartas ir smugiai vis stipres,su savo vyru kartu esam7metus,niekad nesu isgirdus,kad jis mane butu isdaves,bet niekad nesu100 proc garantuota uz ji,ar uz bet kuri kita vyra,pasaulyje pilna tiek vyru tiek moteru isduodanciu vienas kita,bet as taip gyventi negaleciau,ne mano charakteriui,mano vyras tai ta puikiai zino,esam tukstancius kartu kalbeje apie tai ir as visad turiu tvirta nuomone apie neistikimybe seimoje,seimos ne tam kuriamos,kad paskui gyventume skausme,ar del vaiku,seimoje turi buti,pasitikejimas,santarve ir siluma,o ne asaros ir smurtas,aisku nera seimu be dumu,bet save gerbianti moteris niekad sito neatleistu.Aisku neistikimybe mes kiekviena galime suprast skirtingai,vienai tai sms zinute kitai flirtas,treciai permiegojimas.




 
 
 
 
Sukurtos temos: 161   Diskusijose pasisake: 2751
 
2012-07-30 10:26

Aha - geras posūkis Kas jums yra neištikimybė?  Už ką negalėtumėte atleisti ir dėl ko keliate (jei keliate) pavydo scenas dėl neištikimybės? 


Kaip įsikelti nuotrauką ir kiti klausimai

 
 
 
 
Sukurtos temos: 2   Diskusijose pasisake: 93
 
2012-07-30 10:54

iš kurios pusės žiūrėsi. Reali neištikimybė, tai fizinis artumas, bet... Viskas gali prasidėt nuo nekaltų sms žinučių. Taigi vieną kartą, nekreipsi dėmesio, lai susirašo, kas čia tokio, kitą kartą ta sms žinutė pastumės padaryt daugiau. Aš į vyro telefoną nelandžioju, netikrinu ir nepuolu išplėšinėt tel iš rankų, kai ateina žinutė, bet jei sumanyčiau užmest akį, nuo manęs slepiama negali būt. Mano tel irgi padėtas ir visda pilnai prieinamas, nėra jokių slaptų kodų ar užraktų. Manau jei nieko neslepi, tai visa informacija, antrai pusei turi būt priieinama.

O jei ir nekeli pavydo scenų dėl sms, vistiek nemanau, kad malonu perskaityt svetimos moters ppranešimą tavo vyrui.


 
 
 
 
Sukurtos temos: 25   Diskusijose pasisake: 13846
 
2012-08-02 09:28

geriau pakalbėkime apie neištikimybę kaip apie neatsiejamą bendro gyvenimo (susituokus, draugaujant) procesą....



 








 
 
 
 
Sukurtos temos: 25   Diskusijose pasisake: 13846
 
2012-08-02 09:38

radau tokias neištikimybės rūšis:

1. klasikinė neišikimybė (užmezgamas romanas)

2. netyčinė ištikimybė (kurortinis romanas)

3. neištikimybė - tarnybinį būtinybė - “neištikimybė dėl būtinybės”. Sakykime, oficiali pusė išvyko į ilgalaikę komandiruotę (trumpalaikes atostogas), o likusio vienatvėje personažo gamtos šauksmas ryžtingai šnibžda nusidėti. Taip pat oficiali pusė jau mėnesį gali miegoti kitoje lovoje, tikėtina, norėdama pamokyti. Tokiu atveju neištikimybė tampa būtinybe. Jeigu laiku nesusiimti, tokia neištikimybė gali tapti klasikine

4. eksperimentinė neištikimybė - dažniausiai tai daro žmonės , kurie "neprisidūko jaunystėje"

5. virtuali neištikimybė



 








 
 
 
 
Sukurtos temos: 25   Diskusijose pasisake: 13846
 
2012-08-02 09:44

beje kaip jūs manote, ar galima neištikimybe laikyti savo erotines fantazijas?



 








 
 

6
 


Viršun ^ | Forumas > Šeima > Dviese > Neištikimybė

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

 

Šiandien gimtadienius švenčia (187)
Emilija