Forumas > Šeima > Dviese > Skyrybos
 
 
 
Jei norite diskutuoti, turite Užsiregistruoti arba Prisijungti
 
 
 
 
3
 
 
Sukurtos temos: 4   Diskusijose pasisake: 39
 
2011-02-11 21:12

Visko,bus..Bet reikia stengtis taikytis vienam prie kito,bet neuzsileisti :) As galvoju,kai zmogu myli,tai stengiesi derintis,jei kas ne taip..O jei meiles nebera,pradeda erzinti tas zmogus,net savo buvimu salia,tai tada ir laikas skirtis.Manau,kiekvienas ta riba pajauciame :)


 
 
Sukurtos temos: 9   Diskusijose pasisake: 4023
 
2011-02-11 21:12

imba suprantu tave,, as irgi dar neistekejusi, bet jau eina kalbos kad maniskis tipo vasara pasipirs :D siaip tai gi dieve vis laukdavau ir svajodavau kada gi pasipirs.. o dabar ir galvoju..ka man reikes atsakyt kai pasipirs? bijau isteketi :D tuo labiau kad mes dabar atskirai gyvenam, o atskirai gyvenant tai ir pykciu nera :) prasysiu jo kad pirmiau kartu pagyvenam bent metelius, paskui jei viskas gerai galesime ir susituokti.. o jus tai gyvenate kartu jau ir nemazai laiko, ale bent jau as tai tavo vietoj taip daryciau (jei cia jusu pirmasis vaikelis gims). istekeciau tik kai vaikui butu kokie metukai. nes maniskis po gimdymo tai kaip velnias buvo :D  siaubingai nesutarem, prasti reikalai buvo pas mus, ir jo santykiai su vaiku..  o ir kazkaip manau jei pora, kad ir jau vaiku turi taciau neapsizenije tai kazkaip jiems paprasciau nei apsizenijus.. nes gi visi mes pasipykstam ir panasiai. kai nesi apsizenijes tai dar pagalvoji kartais ar tikrai man trenkti durimis ir iseiti, juk niekas jusu tipo nelaiko, nesate priristi,  o ir abudu labiau demesingesni vienas kitam kai kazkur toli jauti kad gali imt ir iseiti atroji puse..o kai sutuoke tai per barnius tipo iseinu, nu ir ka,vistiek grisi zmona tu mano :D na nemoku risliai papasakoti, bet bent jau as taip manau..


 



 
 
 
 
 
Sukurtos temos: 9   Diskusijose pasisake: 4023
 
2011-02-11 21:16

na bet pavyzdziui ir del tu skirybu-as irgi esu uzsibrezusi linijas kurias jeigu maniskis perzengtu tikrai skirciausi net negalvodama..nu bet nezinau.. dauguma taip mano, ale va skirtis vistiek nenori,gal pavyks?gal pasikeis? gal as pasikeisiu? gal viska uzmirsiu,atleisiu? kad ir del tu vaiku..lengva pasakyti,sunku padaryti.. bent jau as taip manau. nors kartais ir is aplinkiniu matau nu kaip kate su suva sutaria, nu bet vistiek skirtis negali..is sono paziurejus atrdo legva paimt ir issiskirti, o realiai tai visai sunku..aisku, ir nuodemes nelygios nuodemems.. na cia mano tokie pasamprotavimai :D dar neistekejusi o jau kalbu apie skirybas visai nukvakus merga :D


 



 
 
 
 
 
Sukurtos temos: 4   Diskusijose pasisake: 39
 
2011-02-11 21:22

Geriau jokio vyro netureti,nei bet koki..


 
 
 
 
Sukurtos temos: 6   Diskusijose pasisake: 2024
 
2011-02-12 11:26

 simona, mes panasiu paziuru :) as jam kai uzsiminiau, kad bijau tuoktis, nes paskui gali tekti skirtis, tai jis is durnumo pradejo kolegu klausinetis apie skyrybas, siaip kazka pasamprotaut is oro... o as jam sakau, mes dar net nesusituoke, o tu jau apie skyrybas sneki  tai tada abu labai juokiames :D tai taip, kad tu ne viena - mes irgi dar nesusituoke, o apie skyrybas jau snekam 


 
 
 
 
Sukurtos temos: 0   Diskusijose pasisake: 10
 
2011-06-26 10:35

Sveikos merginos ir ne tik.. :) Matau apmirus si tema.. Bet vistiek taip norisi pasipasakoti savo istorija..

Tai va, gyvenam su vyru kartu jau beveik 5m. Santuokoje 2m. Gyvenom, visko buvo - skyremes, taikemes, kaip vyras sako as jau nuo pirmos dienos skiriuosi su juo :) NA matyt ne be priezasties.. Susituokem, gime sunus, ir tada viskas prasidejo.. As kiaura para su vaiku praleisdavau, niekur nebeiseinu, nei viena nei su juo, jis dirba, galima sakyti kad retai matomes, nes darbas po 16 val.Vyras itartinai pradejo velai grizineti namo po darbo, pastoviai piktas, per laisvas taip pat susigalvodavo kad jam kazkur reikia, ir pan.. itarinejau kad turi kita, gynesi, taciau visada nuleisdavo akis, kaip paklausdavau ar su meiluze eini susitikti? Tas tik stiprino mano itarimus.. Visai neseniai suzinojau, kad turi kita, ir jau ne maza laiko tarpa.. Beje jis TAI tiek daug visko apie mane pripasakojas, kad man klausant net ausys linko.. Zodziu po to kaip suzinojau, daviau jam skyrybas, ejo laikas, na ne tiek jau ir daug jo cia praejo, taciau buvom net per daug tobula seima per tas keleta savaiciu, nesipykom, nusprendeme buti kartu, taciau atrodo is salies jam atleidau uz tai, bet giliai sirdyje, negaliu susigyvent su jo nuklydimu, tai nebuvo tik nuotykis, tarp ju buvo ir yra meile, taciau... o kaip seima? kaip vaikas? jis pasirinko mus, bet jis tikejosi kad as pamirsiu visa ta reikala per pora dienu? jei kasdien surandu koki nauja "ikalti" tai nuotraukas, tai laiskelius, nzn ka bedaryti.. jis kaip ir po visko buvo nusprendes gyventi kartu ir viska pamirsti,svarbiausia pamirsti ja, bet jie kartu dirba.. o dabar jau atseit sako nusibodo mano itarinejimai ir viskas jau pasirodo nori ir pats skyrybu, nors tarp ju viskas baigta, tai kam tada jis nori skyrybu? kaip man toliau gyventi? jis man kompleksa ivare su savo neistikimybe, nustojau myleti save, nebepasitikiu, bijau vienatves.. nors yra vaikas, kuris liks su manimi, bet as taip pat noriu buti laiminga, bet jau apie tai net svajoti nebedristu..patarkit..kaip man elgtis? kaip sakoma duoti jam ta issvajotaja laisve? galbut pasigailes del to jis?


 
 
 
 
Sukurtos temos: 5   Diskusijose pasisake: 17588
 
2011-06-26 11:56

nezinau kaip as elgciausi... bet tau patariu skirtis. su kitu busi gal daug laimingesne ir be itarinejimu...



 



 




 
 
 
 
Sukurtos temos: 0   Diskusijose pasisake: 2362
 
2011-06-26 16:03

 Skirybos visad skausmingas procesas,nes labiausiai nukencia vaikai,bet reikia visad paklaust saves,ar vaikai laimingi bus matydami nelaimingus tevus,arba pastovius ju kivircus.Is savo patirties galiu pasakyt,kad nesigailiu issiskyrus,nes visad manau,geriau kol jauna badyti laime is naujo,negu lipdyti suduzusia puodyne,as taip ir padariau ir kol kas tuom nesigailiu...sekmes.


 
 
 
 
Sukurtos temos: 10   Diskusijose pasisake: 8078
 
2011-06-27 13:41

Sutinku su Bello,gyventi dėl vaikų,tai reiškia aukoti savo gyvenimą.....,,sugrįžo " į šeimą,bet vis tiek mintimis ko gero jis su ja,jei tarp jų jausmai,niekas jų nesunaikins,nors ir gyvens jis su jumis,tai yra šeima...taip gyvenant nei vienas nebusit laimingas.Ko gero geriausia išeitis-skirtis,kad ir kaip būtų skaudu ir sunku.


 
 
 
 
Sukurtos temos: 0   Diskusijose pasisake: 10
 
2011-06-27 14:25

Sunku... Lengva pasakyti toms kurios jau issiskyre ir yra laimingos, taciau as jau nebetikiu savo laime... man taip sunku ir tai yra toks nesuprantamas dalykas, kaip jis galejo taip pasielgti, kaip taip prisiekinedamas meile man, galejo susimesti su kit.. myliu ir nekenciu. taip gyventi del vaiko butu apsurdas. bet kaip esu isitikinusi, jog laiminga nebusiu bet kokiu atveju, tai ir susipainiojau ka man pasirinkti. po skyrybu tektu keliauti gyventi pas tevus, ten gilus kaimas, ten nei darbo nera nei nieko, kas laukia manes su vaiku ten? as tai as, o kas del vaiko? isvaziavus ten prarasiu ir darba ir viska. likciau cia, vilniuje, taciau vyras per mazai uzdirba, kad galetu islaikyti mus su vaiku, tarkim jis pritaria tam, kad surast buta, ir kad moketu jis uz nuoma, bet ka daryt jei neturi uz ka? ir kuo toliau tuo labiau tikiu, jog jis to ir nenori.. zodziu man gili depresija jau prasideda.. vyras ivare kompleksa del isvaizdos, nebetikiu laime, nebetikiu kad surasiu kita, su kuriuo mus sietu abipuse meile, nebepasitikiu vyrais.


 
 
Mama.lt
 
 
Mama.lt
 
2011-06-28 13:09

Nezinau kodel,bet as tos nuomones,kad issiskirti visada spesi.vieno kalto niekada nera,net jei vyras turejo kita moteri.sakyciau turi nekreipti demesio siuo metu i savo vyra.turi uzsiimti savimi visu pirma.privalai nueiti pas psihologo,ten tau patars ir isgydys tavo dusia.pradesi myleti save,grys meile ir vyrui.jei seimoje nebuvo smurto,galima atleisti neistikimybe.juk daugelis paslysta.tik turit abu nuosirdziai issikalbeti kas neramina.gal tikrai vyras nori buti seimoje,tik TU esi kaip sakant,, stabdis,,...nuosirdziai linkiu tau surasti teisinga sprendima.svarbiausia neskubek.maziau galvok apie kitus,uzsiimk savimi


 
 
 
 
Sukurtos temos: 25   Diskusijose pasisake: 13846
 
2011-06-28 15:43

imetu vieną straipsnį:

O.Lapinas. Ar galima atleisti neištikimybę?
Tarp trijų pagrindinių skyrybų motyvų žmonės dažniausiai nurodo charakterių nesuderinamumą, alkoholizmą ir neištikimybę. Ar tai reiškia, kad neištikimybės mes negalime atleisti?

 

Iš tikrųjų neištikimas partneris mus skaudina. Nes ištikimybė - tai, ko gero, gražiausias papuošalas, suteikiantis spindesį šiuolaikinei santuokai. Kažkada ją puošdavo visai kiti dalykai: solidus jaunųjų kraitis, gera kilmė, aukšta visuomeninė padėtis. Vėliau santuokos tapo demokratiškomis, ir svarbiausiais dalykais, pateisinančiais santuoką, tapo meilės jausmas, vaikų auginimas, paskolų atidavimas, seksualinis suderinamumas ir ištikimybė.

Todėl neištikimybė tarsi nuplėšia nuo santuokos prasmės gabaliuką, o jei dar išblėsta meilė, išauga vaikai, atiduotos paskolos, nyksta seksualumas, santuoka apskritai netenka prasmės. Todėl ištikimybė yra gana svarbus įsipareigojimas. Priešingu atveju, t.y. jei žmogus kažkodėl atleidžia neištikimybę, tokį asmenį laiko mazochistu. Kam, klausia jo, jūs išvis gyvenate kartu? Mes tarsi sutinkame su nerašyta prielaida: save gerbiantis žmogus to netoleruotų.

Tačiau tikrovė yra štai kokia: kadangi neištikimybės mastai yra didesni už skyrybų mastą, žmonės sugeba neištikimybę priimti, kažkiek toleruoti, arba net atleisti. Ir daro tai anaiptol ne dėl mazochizmo. O štai kodėl.

Įsivaizduokime moterį, kuri labai myli savo vyrą. Myli jį prieraišia gilia meile daug metų. Vyras praranda jai interesą ir ima mylėtis su kitomis moterimis. Tuo pačiu jis vertina savo žmoną ir taip pat yra prie jos prisirišęs. Ar jo žmona jį prakeikia?

Jei ji iš tiesų jį myli, jai, žinoma, labai skaudu. Tačiau ją domina ne tai, kur yra jo vyro varpa. Ją domina kitkas: kur yra jo širdis? Jei ji tikrai žinotų, kad vyras vis vien ją myli, nors ir miega su kitomis, ji atleistų jo neištikimybę. Nes jai svarbiau yra ne jo seksas, o meilė.

Beje, viename vaikų darželyje sociologė uždavė vaikams klausimą: „Kas jums geriau: kai jūsų tėvelis miega su mama ir galvoja apie kitą tetą, ar kai jis miega su kita teta ir galvoja apie mamą?“- nemaža dalis vaikų irgi atsakė: „geriau, kad galvotų apie mamą“. Tas pats galioja ir priešingai situacijai: mylintis vyras atleidžia žmonos seksualinį nuotykį.

O dabar įsivaizduokime kitą situaciją. Vyras gyvena su moterimi, kuriai yra labai svarbu patikti, būti patrauklia ir žavinga. Ir tai jai kur kas svarbiau, nei gilus prieraišumas. Štai jos vyras arba draugas permiega su kita. O gal tik užmezga dvasinį ryšį su kita - „angeliška“ moterimi. Tačiau labai nuoširdžiai pasako savo žmonai ar draugei: „Tu esi nepalyginama gražesnė už aną. Tiesiog nėra ko lyginti!“ Taip pat jis prisipažįsta, kad ana moteris jo netraukia, o seksas su savo išrinktąja jį nepaprastai užveda. Jis pabandė ir seksą su kita, bet jam nelabai patiko. Ar jo draugė jam neatleistų?

Žinoma, ji sukeltų sceną ir ilgai pyktų. Tačiau jis grįžta pas ją, mylisi su ja ir ja žavisi. Panašu, kad moteris jam atleistų, juk jos didžiausia vertybė - patrauklumas. Jei vyras laiko patraukliausia moterimi ją - viskas tvarkoj. Jam galima atleisti. Panašiai elgėsi karalienė iš pasakos apie Snieguolę - pamenate, ta, kuri kasryt klausdavo stebuklingo veidrodžio: „Veidrodėli, pasakyk: kas pasaulyje gražiausia?“ Jei veidrodėlis atsakydavo teisingai, karalienė aprimdavo.

Imkime situaciją, kuomet vienam iš sutuoktinių svarbiausias dalykas yra laisvės troškimas. Jis tik laukia progos, kaip ištrūktų iš santuokos pančių. Tačiau pirmas to padaryti nedrįsta: nenori jaustis kaltas. Jam reikia preteksto, pirmo žingsnio iš kitos pusės. Tuomet jis ne tik atleistų partnerio/ ės neištikimybę, o netgi apsidžiaugtų: dabar jis pagaliau turi galimybę išsiskirti be sąžinės priekaištų! Kaip dažnai mes pamirštame, kad artimo žmogaus nusidėjimas atriša mums patiems rankas nusidėti - žinoma, jei mes į tai esame linkę, ir tik slepiame nuo aplinkinių...

Atleisti gali ir toks partneris, kuris savo aistros svetimavimui neslepia. Tai - dalis to, kas vadinama „pasiimti iš gyvenimo viską“. Yra tokių santuokų, kurios vadinasi „atviromis“, kurios toleruoja seksą su kitais. Kartais sutuoktiniai tai daro iš smalsumo, ieškodami naujų potyrių, kartais - bandydami atgaivinti seksualinį interesą. Šiuo atveju neištikimybė - suplanuota ir sąmoninga „injekcija“, kuri turėtų bent vieną iš jų išlaisvinti iš seksualinių tabu. Ji remiasi idėja „mes nesame vienas kito savininkai“ ir aprašyta E. Arsan erotiniame romane „Emanuelė“. Čia vyras tyčia supažindina savo kompleksuotą žmoną su savo draugais ir draugėmis, kad ji seksualiai išlaisvėtų.

O štai tas baisiausias variantas, iš kurio ir gimė idėjos apie neišvengiamą neištikimybės žalą: partneris linkęs į vienvaldystę ir totalią kontrolę. Jis - savo sutuoktinio/ės savininkas. Štai čia ir kyla baisiausios pavydo scenos! Otelas ir Dezdemona. Tardymai. Grasinimai: „Aš niekas to neatleisiu”.

Anekdotas: „Artimą žmogų reikia paleisti... O jei jis paleistas nueina labai toli - surasti jį ir užmušti”. Situacija, labai gerai aprašyta Tolstojaus apysakoje „Kreicerio sonata“.

Kaip matote, ugnies be dūmų nebūna. Iš tiesų, idėja apie neištikimybės dramatišką poveikį santykiams yra ne iš piršto laužta. Tačiau akivaizdu, kad ji yra laužta būtent iš šių- savininkiškų - vertybių. Atėjusių iš tų laikų, kai vienas iš sutuoktinių laikė save teisėtu savininku. Savininku ūkio, kurio dalimi buvo žemė, pinigai, gyvuliai ir sutuoktinis. Tuomet nebuvo didelio skirtumo: ar kaimynas pagrobė tavo gyvulį, ar iškirto tavo mišką, ar pasikėsino į tavo žmoną(vyrą).

Pavyduliavimas ir didžiulė neapykanta tam, kas atima tavo turtą arba tam tavo gyvam turtui, kuris pabėga iš tavęs pas kitą šeimininką - visai gali būti, kad štai iš kur gimė Senojo Testamento įšventintas įsakymas „negeisk svetimo vyro ir moters“. Nes žodis „svetimas“- aiškiai ne dieviškos kilmės.

Kas Aukščiausiajam „savas“ ir kas „svetimas“? Jam visi - savi. Tai - ne dieviškas, o aiškiai žmogiškas požiūris. Akivaizdu, kad tai daugiau norma, reguliuojanti žmonių santykius.

Tačiau jei žiūrėtume į tuos, kurie atleidžia neištikimybę dėl aukščiau išvardintų priežasčių – meilės, patrauklumo, laisvės, gyvenimo pilnatvės - kas galėtų paneigti, kad visos šios vertybės - taip pat duotos mums iš aukštai? Ir kas išdrįstų tvirtinti, kad ūkio savininko interesas turėtų jas nustelbti, nes „taip parašyta Senajame Testamente“?

Žmonės, kurie taip sako, neįvertina dieviškumo mastų. Ir neįvertina to fakto, kad už sąvoką „nubausti“ krikščionybėje yra svarbesnė sąvoka „atleisti“. Pagalvokime apie tai.


 



 








 
 
 
 
Sukurtos temos: 0   Diskusijose pasisake: 246
 
2011-06-28 19:20

palaikau Gytutis nuomone ... jei jis tikrai viska baige su ta mergina , tada tikrai vertetu atleisti jei jis tebe myli tave ...

pasikalbek su juo nuosirdziai , be priekaistu ir visu moralu , issikalbekit apie savo jausmus ...

ateiti patarimas ,  pabandyti jam to nebeprikaisioti kas buvo , manau stotu viskas i vezias , o pamoka jis gavo gera , gal po jos nebepakartos tos pacios klaidos , o jei taip ivyks , tada simtu procentu skirybos ... reiskias jis nevertina seimos ...

 




 
 
 
 
Sukurtos temos: 0   Diskusijose pasisake: 10
 
2011-06-29 14:57

"Perlipau per save" susitaikem, atleidau.. Atrodo viskas buvo gerai, bet kaip pradejau rasti kasdien tai nuotraukas jos, tai laiskelius tai vel ka, sorry, nebegaliu susigyventi su tuo... Kaip galima tyleti, kada akivaizdziai viskas daroma priesingai is jo puses nei sako norintis.. Pasirinko seima, tai ta diena kaip pasirinko, viska galejo sunaikinti, nuotraukas, laiskus ir pan. bet nepadare to..Tikriausiai myliu ji vis dar, taciau per sunku buti kartu, net ir stengiantis del vaiko.. O juolabiau dabar jis ir pats uzsigeide skyrybu, nors tvirtina jog su ja viskas galutinai baigta, taciau kita akimirka sako jog kas zino kas bus ateityje, gal jie ir bus kartu... tai koks tada noras likti seimoje gali buti? plius jis dirba kartu su ja, ir net nezada keisti darbo.. ir vel jo kokios pastangos.. vel melas, vel viskas daroma kad tik blogiau..zodziu sunku blaivia galva mastyti, kada kasdien viskas is naujo, vis ta pati tema, vis tas pats.manau jei butu tarp ju viskas baigta ir tikrai noretu gyventi seimoje, jis nekreiptu demesio i mazyti kivirca, kaip as jam sugebejau atleisti neistikimybe, bet ne, jam dabar jau atsirado noras, ir pretekstas, padaryti mane kalta del visko..


 
 
 
 
Sukurtos temos: 0   Diskusijose pasisake: 10
 
2011-06-29 15:01

beje, as jo vieno del visko ir nekaltinu, prisemu ir sau kaltes.. bet zinot, kada zmogui buni maloni, svelni, meili zmona, ir jis to nepaima, tai kaip sugyventi graziai? o kada po visko pabande visa demesi man paskirti kiek tik imanoma, tada man paciai nereikejo net stengtis buti kazkokiai tobulai, tas gavos automatiskai, jauciausi mylima, reikalinga, tada nebuvo jokiu pykciu ir barniu, tai kodel gi negalejo taip buti anksciau? del ko jau del ko, bet del jo nuejimo i kaire, tai kaltas tik jis vienas :) as kaltinu save tik del kitu dalyku, nesutarimu kazkokiu, bet ne del sio reikalo..


 
 
 
 
Sukurtos temos: 0   Diskusijose pasisake: 246
 
2011-06-29 15:45

gnulee , belieka tau palinketi stiprybes ... pasielk taip , kaip sako tavo sirdis ...

kaip sakoma, nera to blogo , kas neiseitu i gera ...

 

pilnai tave suprantu , as pati labai senai isgyvenau skirybas , maniau viskas prarasta , bet  ,veliau  sutikau zmogu su kuriuo iki pat siol esu  laiminga,  jau 10 metu ...

nors beabejo pirmais metais ir gi visko buvo , bet laikui begant viskas stojo i vezias ....


Paskutinį kartą redagavo: saulyte32 (2011-06-29 15:48)



 
 
 
 
Sukurtos temos: 0   Diskusijose pasisake: 10
 
2011-06-29 16:31

aciu uz palinkejimus :)  bet kad man jau nesitiki surasti kazkoki zmogu kuriuo galeciau pasitiketi... o siaip sirdis nera apsisprendusi :D  myliu, noriu, bet ir negaliu :) o gal ir nemyliu, bet noriu, nebezinau :D sunku rasti tinkama varianta, o gal tiesiog atskirai pagyvent, bet vel gi is kitos puses, bus laisve begt pas ja.. nebezinau.


 
 
 
 
Sukurtos temos: 10   Diskusijose pasisake: 8078
 
2011-06-29 18:48

Dabar  kurį laiką jums reiktų pagyvent atskirai. O tu negalvok ką jis darys,lėks pas ją ,nelėks,tu geriau tą laiką skirk sau :)

O jei jau norės jis gyvent su tavim,sugrįš.Per prievartą nenulaikysi,nebent laikinai.


 
 
 
 
Sukurtos temos: 0   Diskusijose pasisake: 10
 
2011-06-29 20:54

IR NESIRUOSIU LAIKYTI, LAIKIAU TADA KAIP JIS NENOREJO SKIRTIS, VIS PERSIGALVODAVAU, TAI NORIU TAI NE.. SUPYKDAVO ATSIPRASINEDAVAU, BET DABAR KAIP JIS NORI, TVIRTAI NORI, TAI IR NELAIKYSIU :) PABODO JAU VISKAS, REIKIA TIK SURAST KUR GYVENTI IR TADA VISKAS BUS GERAI.. :) BUS VISAS PASAULIO LAIKAS, MAN IR MANO VAIKUI ;)


 
 
 
 
Sukurtos temos: 10   Diskusijose pasisake: 8078
 
2011-06-29 23:58

Stiprybės tau ir sėkmės (f) :)


 
 

3
 


Viršun ^ | Forumas > Šeima > Dviese > Skyrybos

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

 

Šiandien gimtadienius švenčia (160)