Forumas > Pakeliui į motinystę > Nėštumo istorijos > Antrojo stebuklėlio...
 
 
 
Jei norite diskutuoti, turite Užsiregistruoti arba Prisijungti
 
 
 
 
Sukurtos temos: 1   Diskusijose pasisake: 9
 
2008-11-27 15:27

Negaliu patiketi.... esu jau antra karta mama. Nors skrisk is tos laimes padebesin….O dar taip neseniai okupavau vaistines kas pora savaiciu, sakau gal bent vienoje pardavineja gerus nestumo testus. Ir dabar, jei kam reikia, jau galiu pasakyti, kur parduoda teigiamus. Nepamirstamos tos akimirkos, kai pamatai kryzeli to aparaciuko viduryje…o kiek pries tai matytu minusu…fui, ju nenoriu prisiminti. Svarbiausia, kad musu noras issipilde. Ir, jei neklysta skaiciavimai, tai ivyko per Valentino diena, kai palike savo pirmaji angeliuka su jo mylimu dede, mess u MB isvykome i kalnu trobele, cia, Norvegijoje, taip vadinama hytta. Buvo viskas nuostabu…o nuostabiausia tai, kad is ten parsivezeme kazkoki dar nematoma zirneli mano pilvelyje….Oi, netveriu dziaugsmu ir prisimindama ta diena ir siandiena, jau matydama, kaip salia manes miega mazas varliukas… wub.gif wub.gif
Taigi, prasidejo laukimas…kupinas meiles…vilties… ir be abejo dziaugsmo. Lankausi pas gydytojus ir pykstu, kad man vizitus skiria labia retai. Gydytojai tikina, kad reikia dziaugtis del to, nes reiskia, kad vaisiui viskas puiku. Bet man tai neitikinamai skamba…man reikia ir norisi daugiau, nes, atrodo, kasdien galiu girdeti, kaip kalbama apie mano pilvuko gyventoja.
Pagaliau jau nusprende musu saulyte nebesislepti ir vis dazniau pakutena mamytei sonukus….is pradziu nedrasiai, paskui vis stipriau ir stiprau…maloniau ir maloniau jausti stipru ir energinga angeleli savyje….
Sulaukeme dienos, kai eisime susipazinti su savo mazyliu…tiesa, dar tik televizoriaus ekrane ji matysime…nes dar ganetinai anksti jam ateiti. Nuostabesnio kino seanso nesame mate gyvenime….na, aisku, tai mums jau antra serija, nes pirmaja mateme pries 2 metus su trupuciu….Dabar tos pirmos serijos herojus jau pats laukia, kada susitiks su naujuoju gyventoju. Is po apziuros dar ilgai su MB gurksnojome lauke ant suolelio kavute ir aptarinejome viska, ka mateme pries kelias akimirkas. Beja, nepasakiau, suzinojome, kad pas mus pakeliui sunus. Dar vienas vyras mano gyvenime!!!!Gyvensiu kaip hareme, triju vyru apsuptyje…gal todel esu tokia laiminga ir lepinama.
Toliau dienos lekte praleke….ne dienos, o savaites, po savaiciu seke menesiai…net nespejau sureguoti, o mano gydytoja per vizita jau sako, kad gali buti, jog ir nebematysiu taves su pilvuku sekancia savaite….Taciau dar pasiule tiksliai ta diena, kai buvo nustatyta maziaus atejimo data, atvaziuoti I gimdymo namus…apziureti viska..kur…kas…kaip. Sako, kad ji kaip tipk vakarineje pamainoje dirbs, tai pasivaiksciosim ir viska apziuresim. Man tas pasiulymas labia patiko, laukiam abu su brangiuoju, kada vaziuosim apziureti ligonines. Tai turejo buti lapkricio 12 d. po pietu, vakarop.
Lapkricio 11d. pasiulau brangiausiajam vaziuoti I parduotuves, truputeli pasizvalgyti dovaneliu kaledoms artimiesiems issiusti Lietuvon, nes siemet nusimato musu sventes cia, Norvegijoje, o artimuju pamirsti nesinori. Tai prasinesame po parduotuves, sit a isrenkame….Kai pavargstu, vaziuojam namo, su viltimi, kad ryt ar poryt baigsim dovanu pirkima…ir dar iki gimstant maziukui, busim sutvarke visus reikaliukus smulkius. Ateina vakaras, sugulame I lova anksciau…net keista, bet miegas neina…nutareme pazaisti sena vaikiska zaidima, vadinama Respublika. Abu kartus graziai sakant pakraunu vyreliui malku.Na jau uzteks…jungiam sviesa ir bandom miegot….Atsisuku I langa, o ten I mane tiesiai ziuri pilnatis…tokia ryski…tokia spiginanti. Sakau MB, kad per pilnati gimsta daugiau vaikuciu…jis nusijuokia ir po keliu sekundziu jau girdziu jo gilu kvepavima…miega. O man kazko neramu, bet nieko nesakau….per nugara pereina idomus, kazkada jau jaustas skausmas…..na galvoju, prades cia mane dar paruosiamieji gasdinti. Stengiuosi uzmigti. Po kurio laiko vel tas pats…idomiau jau….ogi baimes nei trupucio…tik sypsena veide ir jaudulys, kad turbut jau rytoj JI laikysiu rankose. Ir taip kartojasi kas 15 min. Net nezinau, guleti ir laukti, ar keltis…visgi dar reikia didziajam broliukui surinkti reikiamus daigtelius, nuvezti ji pas draugus, kurie apsieme paziureti ji,kol mes jam “pirksime” broliuka. Beja, aciu jiems labia uz tai…..visgi svetima salis, artimuju salia near. Sulaukiu 3val nakties ir ropsciuosi is lovos, pazadinu brangiausiaji, pranesu naujiena ir einu i dusa….dziaugiuosi, kad nepraeina, o tik dazneja. Viska pasiruosiam ir laukiam. Nenoriu nuvaziuoti ligonien per anksti, namu aplinka man mielesne. Palaukiu iki puse septyniu, pazadinu vyresneli, jau taip galima sakyti ir ji tetukas nuveza pas draugus. Lieku namie viena ir seku saremius…dazneja…pagaliau dazneja. Tik grizta brangusis, paskambina ligoninen,,,,ten jau laukia musu. Taigi lapkricio 12 d. Mazius sugalvoja ateiti pas mus ir be ligonines apziuru. Vaziuojame ramiai, jokios baimes…gal todel, kad maziukas antras, o gal todel,kad jauciuosi rami budama su vyru…
Apziuri mane…6 cm kaklelis jau atsiveres…sako minkstas labai…ilgai nesikankinsi. (Mintyse prisimenu, kaip pries pora dienu MB ikalbinejau paminkstinti ta kakleli) ax.gif ax.gif Sukelia tai sypsena. Na ir prasidejo laukimas…vaikstinejimai is vieno palatos galo i kita. Daugiausia laiko praleidziu prie palanges, mat ten uzejus saremiui labai patogu isiremti palangen ir kvepuoti pagal gydytojos nurodymus….Bet tas kvepavimas man nei velnio nepadeda. Labiau padeda vyro masazuojama nugara ir leidimas jam stipriai spausti ranka, suemus skausmui. Na ir taip kenciame abu. Salia sedi gydytoja ir stebi, kada jau cia man presides.Isgiria mane iki begalybes, kad dar near maciusi moters, kad neitu suprasti, kada jai saremiai, kada skauda, kada ne. Mat as stengiuosi vis juokauti, vis pakelti nuotaika ne tik sau, bet ir MB, nes matau, kad jis jaudinasi ir pergyvena, kad negali atimti is manes to skausmo. Stipreja ir stipreja saremiai. Tokiu, kurie jau tikrai kvapa uzgniauzia, patiriu gal kokius 10 – 15. Ir tada jau jauciu, kad noriu stumti…taigi gydytoja leidzia pasirinkti patinkancia poza….ka cia rinksies…sakau esu paprasta, tai paprastai iprastai ir gimdysiu. Taigi atsiguliu pusiau sedomis I lova ir suemus saremiui bandau stumti….Du pirmieji bandymai nesekmingi, bet dar ir nelabai skaudus. Nuo trecio bandymo jau pasirodo mazylio juodi plaukuciai, taciau tik tiek ir vel viskas atgal….na ir taip dar du nesekmingi bandymai is eiles, kai tik puse galvytes islenda ir nurimus saremiui ji keliauja atgal…vargsas angelelis, galvoju. Taip nenoriu jo kankinti, taip stengiuosi is paskutiniuju isstumti ji lauk, padeti jam prasibrauti…bet nesigauna. Jauciuosi de galo didele ziople. Taciau pagyros gydytojos ir vyro padeda. Na ir gal is kokio 10 karto sukaupiu visas visas paskutines jegas ir stengiuosi kiek begaledama. ………Pajauciu tik didziuli skausma, bet nepasiduodu…as galiu…..ir staiga nerealus palengvejimas…..jauciu silta varliuka ant savo pilvuko ir isgirstu mieliausia muzika savo ausims. Musu saulyte pravirko….kas gali buti mieliau. Padekoju visu pirma Dievuliui, tada savo brangiausiajam, kuris tuo metu stengiasi sulaikyti asaras, bet nepavyksta. Jauciu svelnius jo bucinius I kakta. O gydytoja vis giria mus…pasijauciame paciais svarbiausiais asmenimis ta sekunde….Viskas taip nuostabu. Nebeliko nei skausmo, nei prisiminimo nemalonaus. Viskas nuo siol kitaip, viskas miela, silta ir meilu, nes nuo siol galiu tave apkabinti, Matukai. Mes visi labai laimingi…..Manau, dauguma jusu mane suprantate.
P.S. Apie vardo atsiradima turejau iterpti pasakojimo viduryje, taciau pamirsau. Vardas atsirado is broliuko lupu. Mat mane sunelis vadina visada mamyte arba mamutuku. Taciau kai tik pradejo man augti pilvukas, mano vyresnelis nei is sio, nei is to pradejo mane vadinti Matuku vietoj Mamutuko. Labai keistas sutapimas, bet su MB jau tada nusprendeme, kad turbut pilvuke nesioju berniuka, turbut Matuka…tai ir pakrikstijo vyresnysis broliukas savo jauneli Matuku…… wub.gif wub.gif




 
 
Sukurtos temos: 161   Diskusijose pasisake: 2751
 
2008-12-01 18:43

Na štai kokia graži istorija   Aš irgi manau - svarbiausiai yra laukti - tada nėra ir ko bijoti ;)


Kaip įsikelti nuotrauką ir kiti klausimai

 
 
 
 
Sukurtos temos: 161   Diskusijose pasisake: 2751
 
2008-12-01 18:55

Na ir aš pasipasakosiu, kaip antrojo laukiausi :)

 

Vieną rytą - supratau: "užkibau". Tikrai užkibau. Na ką... Laukiuosi, tai laukiuosi  :)

Kiekvieną rytą pasisveikindavau su Universiteto tualetu, kadangi prie įėjimo rūkydavo masė žmonių, o aš labai jautriai į kvapus reaguodavau. Iš karto supratau - bus berniukas! Visą "šlamštą" valgiau, kurio iki tol nevalgydavau: rauginti agurkėliai, pro Sprite - net negalėdavau praeiti, hamburgeriai, dešrainiai ir visos kitos gėrybės :D

 

Na ką - pasakėm ir tėvams, pasidžiaugėm kartu. Sako, o jūs buvote pas gydytoją? Sakau, ne, dar neprisiruošiau :) Visų akys kvadratinės - kaip tai???

Einu pas gydytoją - tada ji į mane tokiom akim Sako, jums jau 18 savaitė. Sakau, taip - žinau. Nuo pat pradžių žinojau, prisižiūriu maistą, geriu vitaminus, gerai jaučiuosi :) Nėjau dėl to, kad nemačiau ten reikalo svertis, matuotis ir t.t. Galvoju, ko čia dabar ji taip žiūri į mane???  Paskui grįžau namo, pasiskaičiuoju - na taip! Pusė nėštumo kaip ir praėję, tai ir žiūri kaip į asocialią :D Nors ji mane žinojo :)

 

Ką gi - nustatė gimdymo datą: 04.30. Sakau, baikit - negimdysiu aš taip anksti. Bet tuo tikėjau tik aš viena - nes ką gydytoja sako, tas yra šventa. Taigi, dar gerą mėnesį vis girdėjau tą patį klausimą "kada? kada? kada? Dar tu čia???"

Šitą klausimą išgirdau ir per pirmąjį sesijos egzaminą, kai atėjau su paruošiamaisiais sąrėmiais (kai kaklelis neatsidarinėja). Atidarau duris atsargiai ir visa auditorija: Dar tu čia??? Sakau - ramiai, šiandien gimdysiu :D Aišku, visi pagalvojo, kad juokauju :)

 

Gimė mano antrasis lialius po pirmojo egzamino, lygiai po 41 savaitės ir 6 dienų, kaip ir mergaitė :) Bet čia jau kita istorija ;)


Paskutinį kartą redagavo: Giedre (2008-12-01 18:55)

Kaip įsikelti nuotrauką ir kiti klausimai

 
 
 
 
Sukurtos temos: 25   Diskusijose pasisake: 3423
 
2008-12-02 12:16

skaitant pirmaja istorija tokie siurpuliukai per kuna lakste ir net asaros is susijaudinimo akyse pasirode ,o jau kaip paskaitai Giedres kokia istorija tai neimanoma nesijuokti,nu visada nuotaika pakelia jos istorijos







Lilypie Pregnancy tickers


 
 
 
 
Sukurtos temos: 1   Diskusijose pasisake: 9
 
2008-12-02 15:21

Aciukas uz gera zodeli Nu tavo istorija tai superine Nuotaika pakelia




 
 
 
 
Sukurtos temos: 1   Diskusijose pasisake: 9
 
2008-12-02 15:21

Aciu labai...




 
 
 
 
Sukurtos temos: 0   Diskusijose pasisake: 9
 
2009-05-06 08:51

labas

Tikiuosi greit ir as galesiu prie jusu prisideti su savo istorija.Bet kolkas mums dar nesiseka ta antra leliuka suplanuoti,bet vis tikiuosi,kad ta diena jau greit bus.

O tos dvvi istorijos tikrai nuostabios,pirma istorija skaitant net asara nubraukiau,o is antros istorjis pasijuokiau


 
 

 



 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

 

Šiandien gimtadienius švenčia (187)
Eva